Istorijos dūžiai sausio 13-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1991 m. naktį SSRS kariniai daliniai Vilniuje šturmu užėmė televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto bei kai kuriuos kitus pastatus, nutraukė Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Per šturmą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, apie 700 žmonių buvo sužeista, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė vasarį. Lietuvos radijas tą pačią naktį transliacijas atnaujino iš Sitkūnų netoli Kauno.<br>M.Astrausko nuotr.
1991 m. naktį SSRS kariniai daliniai Vilniuje šturmu užėmė televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto bei kai kuriuos kitus pastatus, nutraukė Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Per šturmą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, apie 700 žmonių buvo sužeista, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė vasarį. Lietuvos radijas tą pačią naktį transliacijas atnaujino iš Sitkūnų netoli Kauno.<br>M.Astrausko nuotr.
1992 m. Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų santykių ir kaimyniško bendradarbiavimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1992 m. Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų santykių ir kaimyniško bendradarbiavimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1991 m. per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje žuvo Loreta Asanavičiūtė (23 m.), Virginijus Druskis (21 m.), Darius Gerbutavičius (17 m.), Rolandas Jankauskas (22 m.), Rimantas Juknevičius (24 m.), Alvydas Kanapinskas (38 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (24 m.), Titas Masiulis (28 m.), Alvydas Matulka (35 m.), Juozas Apolinaras Povilaitis (53 m.), Ignas Šimulionis (17 m.), Vytautas Vaitkus (47 m.).<br>T.Bauro nuotr.
1991 m. per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje žuvo Loreta Asanavičiūtė (23 m.), Virginijus Druskis (21 m.), Darius Gerbutavičius (17 m.), Rolandas Jankauskas (22 m.), Rimantas Juknevičius (24 m.), Alvydas Kanapinskas (38 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (24 m.), Titas Masiulis (28 m.), Alvydas Matulka (35 m.), Juozas Apolinaras Povilaitis (53 m.), Ignas Šimulionis (17 m.), Vytautas Vaitkus (47 m.).<br>T.Bauro nuotr.
1947 m. gimė rašytojas Jurgis Kunčinas. Mirė 2002 m.<br>P.Lileikio nuotr.
1947 m. gimė rašytojas Jurgis Kunčinas. Mirė 2002 m.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1990 m. įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 13, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1922 m. Tautų Sąjungos Taryba atšaukė jos 1920 m. sudarytą Karinės kontrolės komisiją Lietuvos ir Lenkijos santykiams sureguliuoti. Komisija buvo sudaryta Pietų Užnemunėje prasidėjus šių šalių karinių dalinių susirėmimams.

1942 m. Vokietijos reicho komisaras Rytų krašte išleido potvarkį „Dėl nepaprastųjų radijo priemonių“, kuriuo visiems Rytų krašto gyventojams buvo uždrausta klausyti užsienio radijo stočių ir slaptų vidaus siųstuvų. Nusižengusiems grėsė sunkiųjų darbų kalėjimas ir radijo imtuvų konfiskavimas, o asmenims, sąmoningai platinantiems uždraustų radijo stočių žinias, – sunkiųjų darbų kalėjimas arba mirties bausmė.

1990 m. įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga.

1991 m. naktį SSRS kariniai daliniai Vilniuje šturmu užėmė televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto bei kai kuriuos kitus pastatus, nutraukė Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Per šturmą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, apie 700 žmonių buvo sužeista, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė vasarį. Lietuvos radijas tą pačią naktį transliacijas atnaujino iš Sitkūnų netoli Kauno.

1992 m.  Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų santykių ir kaimyniško bendradarbiavimo.

Įvykiai pasaulyje

1681 m.  Rusijai su Turkija ir Krymo chanatu dvidešimčiai metų sudarius Bachčisarajaus taiką baigėsi pirmasis Rusijos ir Turkijos karas. Sutartis nustatė abiejų valstybių sieną Dniepro upe,  Turkija pripažino Kairiakrantės Ukrainos ir Kijevo prijungimą prie Rusijos, o Zaporožės kazokus – Rusijos pavaldiniais. Teritorija tarp Bugo ir Dniepro paskelbta neutralia. 1686 m. pasirašydama Amžinąją taiką su Abiejų Tautų Respublika Rusija nutraukė Bachčisarajaus paliaubas.

1898 m. prancūzų rašytojas Émile’is Zola, gindamas neteisingai šnipinėjimu apkaltintą Alfredą Dreyfusą,  laikraštyje „L’Aurore“ paskelbė atvirą protesto laišką Prancūzijos prezidentui Félixui Faure’ui „Aš kaltinu“. Jame karo ministrą, Generalinį štabą ir karo teismą apkaltino faktų falsifikavimu ir antisemitizmu. Rašytojas dėl šio laiško buvo nuteistas metus kalėjimo ir pinigine bauda ir turėjo bėgti iš Prancūzijos, tačiau šalies  visuomenę jis padalijo į dreifusininkus (liberalius intelektualus, socialistus, radikalus, nuosaikiuosius respublikonus) ir antidreifusininkus (dešiniuosius nacionalistus ir klerikalus). Iš pradžių per Prancūziją nuvilnijo antisemitizmo banga, bet vėliau visuomenės nuomonė pradėjo krypti A.Dreyfuso naudai. 1899 m. rugpjūtį A.Dreyfusas buvo amnestuotas, 1906 m. reabilituotas. 

1945 m.  Antrajame pasauliniame kare  SSRS kariuomenė pradėjo strateginę puolamąją Rytų Prūsijos operaciją, per kurią iki balandžio 25 d. užėmė Rytų Prūsiją ir Lenkijos šiaurinę dalį.

1953 m. Sovietų Sąjungos laikraštis „Pravda“ išspausdino vedamąjį straipsnį apie tariamą Kremliaus gydytojų sąmokslą, kurio tikslas – netinkamu gydymu marinti SSRS valstybės ir karo vadovus. Po šios publikacijos SSRS žiniasklaida pradėjo atvirai antisemitinę propagandą, o žydų kilmės medikus pradėta atleidinėti iš darbo. „Medikų sąmokslo“ byla buvo sumanyta kaip dar vieno partinės ir valstybės vadovybės „valymo“ pretekstas. Bylos eigą ir politinę kampaniją nutraukė Josifo Stalino mirtis, po kurios buvo oficialiai pripažinta, kad byla sufabrikuota.

1983 m. Europos Parlamentas pagal Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą priėmė rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Už rezoliuciją balsavo 98, prieš – 6, susilaikė 8 Parlamento nariai. Ja buvo siekiama atkreipti dėmesį į SSRS okupuotų Baltijos šalių padėtį ir reikalauta svarstyti jų nepriklausomybės klausimą Jungtinių Tautų Dekolonizacijos komisijoje. 

Gimė

1873 m. – kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas Juozapas Gudavičius. Mirė 1939 m.

1880 m. – knygnešys ir poetas Jovaras (tikroji pavardė Jonas Krikščiūnas). Jo eilėraščiai „Ko liūdi, berželi?“, „Tylus, tylus vakarėlis“ ir kiti virto liaudies dainomis. Mirė 1967 m.

1892 m. –  gydytojas, alergologijos pradininkas Lietuvoje Vladas Lašas. Mirė 1966 m.

1947 m. – rašytojas Jurgis Kunčinas. Mirė 2002 m.

Mirė

1991 m. per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje žuvo Loreta Asanavičiūtė (23 m.), Virginijus Druskis (21 m.), Darius Gerbutavičius (17 m.), Rolandas Jankauskas  (22 m.), Rimantas Juknevičius (24 m.), Alvydas Kanapinskas (38  m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52  m.), Vidas Maciulevičius (24  m.), Titas Masiulis (28 m.), Alvydas Matulka (35  m.),  Juozas Apolinaras Povilaitis (53  m.),  Ignas Šimulionis (17  m.), Vytautas Vaitkus (47  m.).

1993 m. – Prancūzijos politikos ir valstybės veikėjas René Jeanas Plevenas (91 m.). 1950 m.  parengė Europos kariuomenės projektą, kurio pagrindiniais principais buvo pasiremta kuriant  NATO struktūros pamatus.

2008 m. – Rusijos operos solistas Sergejus Larinas (51 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.