Šiuos skaičius nuotolinės spaudos konferencijos metu „Metai su COVID-19. Išankstiniai demografijos rodikliai“ pranešė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič
Išankstinias duomenimis 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų. Palyginti su tuo pačiu pernai, gyventojų skaičius išaugo 1,1 tūkstančiu.
Gyventojų skaičius augimas paskutinį kartą buvo fiksuotas 1992 metais. Tuomet Leituvoje buvo 3,7 mln. gyventojų. Per paskutiniuosius tris dešimtmečius gyventojjų Lietuvoje sumažėjo 25 proc.
Specialistė nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos įtakos į Lietuvą pernai imigravo 20 tūkstančių daugiau žmonių, negu iš jos emigravo. Deja, didžiąją dalį šio prieaugio „suvalgė“ natūrali gyventojų kaita. Mirusiųjų pernai buvo 18,9 tūkst. daugiau negu naujagimių.
Kūdikių skaičius pernai ryškiai sumažėjo. 2020 m. gimė 24,5 tūkst. vaikų. Tai – mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo. (2019 m. – 27,4 tūkst., 2018 m. – 28,1 tūkst.).
Mirtingumas pernai pasiekė rekordinį mastą. Per 2020 m. užgeso 43,4 tūkst. gyvybių. Tai yra net 5,1 tūkst. daugiau nei 2019 m.
Tai didžiausias mirusiųjų padidėjimas per metus nuo 1990 metų“, – sakė I.Masiulaiytė-Šukevič.
Pasak jos, per mėnesį vidutiniškai miršta per 3,6 tūkst. žmonių. Pernai lapkritį ir gruodį fiksuoti ženklūs mirtingumo šoktelėjimai, o gruodį jis buvo vienas didžiausių – 5,8 tūkst. Lapkritį jis buvo kiek mažesnis – 4,3 tūkst.
„Gruodį buvo fiksuotas vienas iš didžiausių mirtingumo šuolių“, – pranešė I. Masiulaitytė-Šukevič.
„Didėjo vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas“, – teigė I.Masiulaitytė-Šukevič. Net 85 proc. visų mirusiųjų buvo vyresni, nei 60 metų. Palyginimui užpernai – 77 proc.
Tarp mirusiųjų pernai šiek tiek daugiau buvo moterų negu vyrų (51 proc. prieš 49 proc.)
Į Lietuvą pernai imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių arba 13,2 proc. daugiau negu 2019 m. 42 proc. atvykusiųjų buvo Ukrainos piliečiai, 32,7 – Baltarusijos, 4,4 – Rusijos.
Taip pat 2020 m. į šalį sugrįžo 5,5 tūkst. lietuvių daugiau negu išvažiavo iš jos. „Prieš tai mes matėme tendenciją, kad Lietuvos respublikos piliečių visą laiką daugiau išvykdavo iš Lietuvos negu sugrįždavo“, – statistiką pakomentavo I.Masiulaitytė-Šukevič.
Daugiausiai lietuvių pernai laimės ieškoti išvyko į Jungtinę Karalystę (6 tūkst.), tačiau ir didžiausias sugrįžusiųjų skaičius būtent iš šios šalies (9,6 tūkst.).
Statistikos departamento duomenimis miestuose šiuo metu gyvena 67,5 proc lietuvių, kaimuose - 32,5 proc.
Moterų šalyje daugiau nei vyrų. 53 prieš 47 proc. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 1 tūkst. vyrų Lietuvoje tenka 1128 moterys.
Lipimas iš demografinės duobės – iliuzija
Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas prof. dr. Domantas Jasilionis teigė, kad viešojoje erdvėje pastebimai dominuoja spekuliacijomis, o ne moksliniais faktais paremta nuomonė.
Pasak jo, norint objektyviai ir patikimai įvertinti demografinę situaciją, būtina atsižvelgti tiek į naujausius duomenis, tiek į ilgesnius procesus. Specialisto įsitikinimu, žvelgiant į šių metų statistiką didelių išvadų daryti negalima, nors pandemija tikrai įnešė korekcijų į visus demografinius procesus.
„Sugrįžkime į priešpandeminį laikotarpį. Susidarė įspūdis, kad mūsų šalis sėkmingai lipa iš demografinės duobės. <...> Pažvelgus giliau ir atidžiau į demografinę statistiką, deja, tos iliuzijos sklaidosi“, – sakė profesorius.
Pasak D.Jasilionio, ekonominės pandemijos pasekmės gimstamumui turės neigiamų pasekmių. Pastebima, kad per paskutinius kelerius metus fiksuojami mažiausi gimusiųjų skaičiai – 2019 metais šalyje gimė 27 tūkst. vaikų, 2020-aisiais – 24 tūkst. Palyginimui, 1990 metais Lietuvoje gimė net 57 tūkt. vaikų.
Tačiau profesorius pastebi, kad įtakos tam turi tiek emigracija, tiek žymiai mažesnis reproduktyvaus mažiaus moterų skaičius. Lietuvoje moterys pirmąjį vaiką vidutiniškai gimdo sulaukusios 28-erių.
Profesorius išskiria ir itin aukštus emigracijos rodiklius. Pasak jo, pandemijos metais iš Lietuvos vis tiek išvyko 23 tūkst. žmonių, ir tai parodo, jog emigracijos bangų gali būti ir toliau.
Vilčių, kad demografinė situacija pagerės nesuteikia ir vestuvių bei skyrybų statistika. Pernai fiksuota 15,2 tūkst. santuokų, tai 22,1 proc. mažiau negu 2019 m.
Pandemijos poveikis
D. Jasilionio teigimu, nors migracijos procesai gali kažkiek koreguoti demografinius rodiklius, būtent menkas gimstamumas turi didžiausią vaidmenį ir esama situacija rodo prastėsiančią demografinę situaciją ateityje.
„Jeigu mes žiūrėsime ilgesnę perspektyvą, gyventojų skaičių, tame tarpe ir darbingo amžiaus gyventojų skaičių, iš esmės programuoja gimusiųjų kartos ir nepalanki, deja, per pastaruosius dešimtmečius susiformavusi amžiaus struktūra, kuri lemia tuos mažesnius darbingo, jauno ypač amžiaus gyventojų skaičius, kuris toliau mažės ateityje“, – kalbėjo ekspertas.
Kalbėdamas apie mirtis, D. Jasilionis pastebėjo, kad 2019 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekė 71-erius metus ir, lyginant su 2007 metais, išaugo septyneriais metais.
„Žinoma, pandemija brutaliai pakeitė tą situaciją. Mes turėsime tris, keturis arba penkis tūkstančius tiesiogiai, kai mes turime COVID-19 diagnozes, ir netiesiogiai susijusių papildomų, perteklinių mirčių, lyginant su praėjusių metų vidutiniais skaičiais“, – kalbėjo jis.
Pasak eksperto, tai yra patikimas pandemijos poveikio rodiklis, nes oficialus COVID-19 mirčių skaičius priklauso nuo diagnostikos, testavimo apimčių ir kitų veiksnių.
Jis atkreipė dėmesį, kad mirtingumas Lietuvoje ir taip yra aukštesnis nei Vakarų šalyse.
Gyventojų surašymo eiga
Lietuvoje sausio 1-ąją prasidėjo ir visuotinis gyventojų surašymas. Pasak I.Masiulaitytės-Šukevič, nuolatinis gyventojų skaičius bus nustatomas naudojant 19 skirtingų informacinių registro sistemų. Šiuo metu, pasak Gyventojų statistikos skyriaus vedėjos Vandos Vaitekūnienės, gauti trijų administracinių šaltinių duomenys.
Taip pat pranešta, jog penktadienį startuos religijų ir kalbų nustatymo tyrimas, kuris mėnesį turėtų vykti nuotoliniu būdu, o vėliau – ir tiesiogiai apklausiant šalies gyventojus.
Pasak Statistikos departamento specialistų, gyventojų surašymo duomenys turėtų būti skelbiami metų pabaigoje.
