Skandalas dėl į apskaitą neįtrauktų su COVID-19 susijusių mirčių kilo praėjusių metų pabaigoje paaiškėjus, kad į oficialią statistiką nepateko net 804 tokie atvejai.
Dar daugiau sumaišties atsirado, kai pirmąją naujųjų metų dieną buvo paskelbta, kad koronavirusas per parą nusinešė 130 gyvybių, bet netrukus paaiškėjo, jog tikrasis mirčių skaičius yra kone tris kartus mažesnis.
NVSC tuomet aiškino, esą taip nutiko, nes į tos dienos statistiką buvo įtraukti ir ankstesni duomenys. Negana to, pranešta, kad iš viso į apskaitą galėjo būti neįtraukta per 1,1 tūkst. mirčių.
Dėl kilusios painiavos iš posto vejamas R.Petraitis tikino, jog tai ne NVSC, bet sisteminė sveikatos sistemos problema – nesutapimai atsirado todėl, kad informacijos laiku nepateikė gydymo įstaigos.
Sveikatos apsaugos ministerija šios versijos nei patvirtino, nei paneigė, bet naujasis jos vadovas Arūnas Dulkys suskubo keisti iki tol galiojusią tvarką.
Įsakinėjo ir taisėsi
Tačiau tuomet ministras užrūstino medikus ir buvo priverstas pakeisti vos kelias dienas galiojusį savo įsakymą.
„Jei A.Dulkys turėtų bent kokį nors sąlytį su medicina, to nebūtų nutikę“, – ministerijos vadovui priekaištavo kai kurie gydymo įstaigų atstovai.
Tokių priekaištų pasipylė, kai reaguodamas į skandalą dėl į apskaitą neįtrauktų mirčių nuo COVID-19 ministras ir pats ėmė blaškytis.
Naujųjų metų išvakarėse A.Dulkys gydymo įstaigoms bei šeimos gydytojams nurodė apie mirtį nuo COVID-19 pranešti per dvi valandas nuo jos patvirtinimo.
Šią informaciją medikai privalėjo pateikti nebe NVSC, bet užpildydami tam tikras formas Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS).
Bet sausio 3-iąją ministras persigalvojo ir dar kartą pakeitė ankstesnį savo įsakymą. Jame A.Dulkys jau nurodė, kad medicininį mirties liudijimą gydytojai privalo užpildyti ir į vadinamąją e.sveikatos sistemą įkelti per 12 valandų.
Šiame įsakyme taip pat atsirado nurodymas, kad daugiau laiko reikalaujantis mirusiojo ambulatorinio apsilankymo aprašymas turi būti užpildytas per 72 valandas.
Pirštu dūrė į medikus
Ką reiškia toks ministerijos ir jos vadovo blaškymasis? Galbūt jis patvirtina dėl į apskaitą neįtrauktų mirčių užsipulto R.Petraičio teiginius, kad skaičius vis dėlto pradangino ne NVSC?
Ši įstaiga praėjusių metų pabaigoje tikino, kad pagal galiojančią tvarką informaciją apie mirties atvejus NVSC gauna iš gydymo įstaigų, ją kruopščiai suregistruoja ir kasdien atsiskaito visuomenei.
Bet NVSC ir pats gruodžio pradžioje esą pastebėjo, kad iš gydymo įstaigų gaunami duomenys nesutampa su Registrų centro pateikiamais duomenimis iš ESPBI IS.
Dėl to gruodžio 10-ąją NVSC kreipėsi į e.sveikatą prižiūrintį Registrų centrą prašydamas detalesnės informacijos apie visus registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus.
NVSC tuomet aiškino, kad nesutapimų galėjo atsirasti dėl gydymo įstaigoms per pandemiją tenkančių krūvių. Todėl informacija galėjo vėluoti arba ji iš viso nebuvo perduota.
Beje, R.Petraitis tada sakė, kad tokios informacijos NVSC nepateikia ne tik pagrindinės su koronavirusine infekcija kovojančios, bet ir mažesnės gydymo įstaigos, taip pat šeimos gydytojai.
Jis taip pat kalbėjo, kad klaidų pasitaikytų mažiau, jei institucijos bendradarbiautų, nes kiekviena jų naudoja skirtingas sistemas.
Priminė ir ankstesnį pažadą
Tačiau NVSC vadovo paaiškinimai ministro A.Dulkio neįtikino.
Jis neišgirdo ir R.Petraičio prašymo atidėti įsakymą, kuriuo nuo šių metų pradžios buvo skubiai pakeista informavimo apie mirtį nuo COVID-19 tvarka.
Kodėl ji buvo keičiama? Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai atsakymo į šį klausimą nepateikė, o tik pakomentavo, kodėl A.Dulkys buvo priverstas keisti jau savo paties įsakymą.
Anot ministerijos, tai esą padaryta iš medikų bendruomenės sulaukus pastabų dėl pernelyg trumpų terminų. Mat esant įtemptai situacijai ligoninėse ir dėl didelio darbo krūvio dokumentų užpildymas per dvi valandas kartais gali būti sunkiai įmanomas.
Ankstesnis ministro įsakymas buvo sukėlęs audringą medikų reakciją.
Socialiniuose tinkluose jie A.Dulkiui priminė ir pažadą ištraukti gydytojus iš popierių krūvos.
Be to, kai kurie medikai ministro komandai priekaištavo dėl gydytojams užkrauto skaudaus pasirinkimo: iš karto sėsti pildyti dokumentų apie mirusį pacientą ar skubėti pas ligonį, kurį dar galima išgelbėti?
Ne laikas ieškoti kaltų
Kad ministro įsakymas dar labiau apsunkino per pandemiją ant išsekimo ribos jau ir taip atsidūrusių medikų darbą, įsitikinęs ir Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. Anot jo, per dvi valandas neįmanoma suvesti visų reikalaujamų duomenų apie mirusįjį.
„Tačiau ministerija geranoriškai atsižvelgė į gydymo įstaigų pastabas ir dabar nustatyti logiški ir pagrįsti terminai – dvylika valandų, o užbaigti pildyti visą istoriją reikia per 72 valandas“, – sakė V.Grigas.
Tačiau ligoninės vadovas nesiėmė vertinti, kas turėtų prisiimti kaltę dėl į apskaitą neįtrauktų mirčių: „Kalta pandemija – didžiuliai srautai, daug popierių, daug darbo, o personalo trūksta. Niekas čia nekaltas.
Gerai, kad šiuo metu situacija jau suvaldyta, o ieškoti kaltų nėra nei laiko, nei reikalo.“
V.Grigas išvengė tiesaus atsakymo, ar NVSC ir jo vadovas teisingai sulaukė kritikos: „Kaip pilietis į šį klausimą neatsakysiu, bet kadangi NVSC turi savo vadovus, manau, ministras priims protingus sprendimus, kurie pagerins tos įstaigos veiklą.“
Gyrė, kad reaguoja greitai
Sutrikusių medikų skambučių dėl naujojo ministro įsakymo pripažino sulaukęs ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
Parlamentaro žiniomis, į ministeriją kreipėsi ne vienos gydymo įstaigos vadovas, tvirtindamas, kad įgyvendinti šį ministro įsakymą yra nerealu arba dėl skubaus popierių pildymo medikai turėtų atidėti kitų ligonių gydymą.
Bet, anot Seimo komiteto vadovo, skirtingai nei ankstesnė ministerijos vadovybė, dabartinė į skundus esą sureagavo operatyviai ir jau pakeitė skubotai pasirašytą įsakymą: „Jeigu bus matyti, kad gydytojai nespėja užpildyti visų dokumentų ir per 12 valandų, matyt, tvarka ir vėl bus keičiama.“
Tačiau paklaustas, ar toks nesusipratimas būtų galėjęs įvykti, jei naujasis ministras ir jo komanda turėtų bent kiek didesnį sąlytį su medicina, A.Matulas tik giliai atsiduso: „Nežinau.“
Toliau stumdomasi
Jau svarstant ekonomisto A.Dulkio kandidatūrą į sveikatos apsaugos ministrus buvo abejojama ne tik dėl to, ar jam užteks krizės valdymo įgūdžių.
Kaip vienas priekaištų tuomet skambėjo ir tai, kad sveikatos apsaugos sistemai per pandemiją vadovaus joje nedirbęs asmuo.
Tiesa, už A.Dulkį mūru stojusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad tai nėra joks trūkumas, – su sistema jis esą gerai susipažino iš Valstybės kontrolės atliktų auditų.
I.Šimonytė ministrui į pagalbą atskubėjo ir sprendžiant konfliktą dėl NVSC. Premjerė jau anksčiau viešai ragino R.Petraitį trauktis iš pareigų, bet A.Dulkys tokį siūlymą jam pateikė tik praėjusį penktadienį.
Bet pirmadienį R.Petraitis pranešė su jam reiškiama kritika nesutinkantis, todėl pats neatsistatydins.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl NVSC vadovo veiklos, kai buvo įvertinti ekspertų siūlymai po R.Petraičio raštu gautų paaiškinimų dėl į apskaitą neįtrauktų mirčių.
Beje, nepaisant to, kad NVSC jau nebėra atsakingas už mirčių nuo COVID-19 statistiką, ši informacija ir toliau vėluoja. Statistikos departamentas šią savaitę ne kartą skelbė, kad į praėjusios paros statistiką įtrauktos kai kurios naujos mirtys iš tiesų yra įvykusios anksčiau.
NVSC pastaruoju metu taip pat skundėsi, kad dėl centrą užgriuvusios kritikos jame dirbantiems specialistams tapo gerokai sunkiau atsekti ir užsikrėtusiųjų koronavirusu kontaktus – esą žmonės atsisako jiems teikti bet kokią informaciją.
Eiles rikiuos ligoninių vadovai
Nuo koronaviruso Lietuvoje jau skiepijama dviejų gamintojų vakcinomis. Antradienio rytą furgonu iš Belgijos į Lietuvą buvo atgabenta pirmoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso siunta – 2400 dozių.
Ji nugabenta į Kauno miesto polikliniką, o trečiadienį ja pradėti skiepyti mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų darbuotojai. Šia vakcina taip pat bus skiepijami slaugos ir globos įstaigų gyventojai bei jų darbuotojai. Pirmąją vakcinos siuntą planuojama sunaudoti per penkias darbo dienas.
Tačiau trečiadienį nuspręsta daugiau šios vakcinos nebepirkti, nes gamintojai pakėlė kainas. Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys teigė, kad Europos Komisija su „BioNTech“ ir „Pfizer“ suderėjo dėl papildomų 200 mln. vakcinos dozių. Lietuvai atitektų 1,24 mln. papildomų vakcinos dozių.
Kol vakcinos yra gerokai mažiau, nei norinčiųjų kuo greičiau pasiskiepyti, sveikatos apsaugos ministras sugriežtino vakcinacijos tvarką. Nuo šiol gydymo įstaigos turės sudaryti ne tik prioriteto tvarka skiepijamų asmenų, bet ir rezervinius sąrašus.
Taip siekiama užtikrinti, kad pirmiausia būtų paskiepyti tie asmenys, kuriems to reikia labiausiai. Pereiti prie žemiau sąraše esančių asmenų bus galima tik tais atvejais, kai nėra galimybių paskiepyti tų, kurie įtraukti į rezervinį sąrašą. Patvirtinti sąrašus ir už juos atsakyti turės gydymo įstaigos vadovas.
Iš viso jau paskiepyta 27 142 gyventojai. Nuo antradienio pradėti skiepyti slaugos ir globos įstaigų gyventojai bei darbuotojai. Šiose įstaigose plintantis koronavirusas nusineša daugiausia gyvybių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje slaugos ir globos įstaigose gyvena apie 13 tūkst., o dirba per 8 tūkst. žmonių. Maždaug 40 proc. iš jų jau yra persirgę COVID-19, todėl nebus skiepijami.
Prieš vakcinavimą atliekami greitieji antikūnų testai. Jais siekiama nustatyti, ar žmogus šia liga nepersirgo to nežinodamas. Persirgusieji koronavirusu nebus skiepijami.
Kai kuriose globos ir slaugos įstaigose yra persirgę beveik visi gyventojai. Praėjusią parą dar 53 koronaviruso atvejai nustatyti Vilniaus Antavilių pensione. Su šia įstaiga iš viso siejama daugiau nei 400 COVID-19 atvejų, nustatytų per kelias pastarąsias savaites.
Treičiadienį skiepų sulaukė ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai. Iki penktadienio planuojama paskiepyti 200 medicinos darbuotojų ir pareigūnų, budinčių prie COVID-19 sergančių pacientų.
Per praėjusią parą nustatyti 1694 nauji koronaviruso atvejai, bet vėl kilo trikdžių skaičiuojant mirusiuosius. Popietę paaiškėjo, kad per parą mirė 34 pacientai, o 8 mirtys į statistiką įtrauktos iš anksčiau. Iš viso Lietuvoje koronavirusas nusinešė 2314 gyvybių.
