Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
Kol kas prašymo nesulaukta
Šia galimybe, susigrąžinti ar įgyti lietuvišką pasą, tikėtina, pasinaudos ryšį su Lietuva norintys išlaikyti emigrantų vaikai. „Ir iki šių metų sausio 1-osios, jei vaikai gimdami įgydavo dvi pilietybes, tai ir išlikdavo piliečiai. Dabar atsirado galimybė tiems vaikams, kurie gimdami buvo įgiję Lietuvos pilietybę, o paskui sulaukę pilnametystės įgijo kitos valstybės pilietybę (ne gimimu), išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – aiškino Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Tiesa, kol kas departamentas dar nėra sulaukęs nei vieno prašymo susigrąžinti Lietuvos pilietybę pagal naująją tvarką, tačiau jau gauta laiškų su įvairiomis užklausomis, kaip tai būtų galima padaryti. Šiuo metu galimybe išsaugoti savo vaikams lietuvišką pasą daugiausiai domisi Europos šalyse gyvenantys lietuviai.
„Žmonės teiraujasi dėl savo vaikų. Vadinasi, ši informacija jiems yra aktuali. Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek galėtų būti žmonių, kurie pasinaudos šia galimybe, bet preliminariai skaičiuojame, kad per metus tokių prašymų gali būti pateikta apie 200-500“, – kalbėjo ji ir priminė vieną seniai žinoma faktą, kad dalis užsienyje gyvenančių lietuvių linkę slėpti tai, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, bijodami, kad jų lietuviškas pasas bus paskelbtas negaliojančiu. Naujoji tvarka, anot pašnekovės, suteikia galimybę neiti į kompromisus su sąžine.
Pasak E.Gudzinskaitės, tie žmonės, kurie yra pranešę apie kitos valstybės pilietybės įgijimo faktą ir dėl to neteko Lietuvos pilietybės, vėl galės kreiptis dėl lietuviško paso.
Į klausimą, ar nėra veikiančios sistemos, kuri padėtų atsekti apie kitos šalies pilietybės įgijimą nutylinčius lietuvius, pašnekovės atsakė, kad keitimasis informacija tarp valstybių vyksta nuolat, tačiau skirtingose šalyse esama labai skirtingo požiūrio į daugybinę pilietybę: „Vienos valstybės toleruoja dvigubą pilietybę, kitos – tai seka labai griežtai, tad ir surinkti visą informaciją apie visus galimus atvejus yra gana sudėtinga“.
Lietuviškas pasas – ne tik dėl sentimentų
Tikėtina, kad po Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos bendrijos lietuviško paso turėjimas taps itin aktualus JK lietuviams.
„Likus porai metų iki „Brexit“ buvo fiksuojamas Lietuvos piliečių gyvenančių JK ir netekusių Lietuvos pilietybės dėl to, kad įgijo Didžios Britanijos pilietybę, skaičiaus augimas. Veikiausiai toje šalyje gyvenantys žmonės skubėjo susitvarkyti šį klausimą, kad įvykus „Brexit“ galėtų ir toliau likti JK. Įdomu tai, kad pagal naująją tvarką, šių žmonių vaikai, kurie tuomet taip pat neteko pilietybės, gali ją susigrąžinti“, – kalbėjo ji.
E.Gudzinskaitė atkreipė dėmesį, kad lietuviškas pasas užsienyje gyvenančių lietuvių rankose dažnai yra susijęs ne tik su sentimentais Lietuvai, bet ir galimybe keliauti: „Tai itin aktualu ne Šengeno zonos valstybėse gyvenantiems, nes lietuviškas pasas leidžia gana lengvai patekti į daugelį valstybių bei suteikia galimybę laisvai keliauti Europos Sąjungos viduje.“
Be šio akivaizdaus privalumo esama ir pareigos – tai dalyvavimas Lietuvos politiniame gyvenime ir balsavimas rinkimuose, o reikalui esant, ir tarnybos Lietuvos kariuomenėje atlikimas.
Pokyčiai – ir pilietybės suteikimo tvarkoje
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros. Migracijos departamentas pažymi, kad įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.
Pagal įsigaliojusį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
