Nemažai diskusijų dėl V. Landsbergio statuso antradienį buvo kilę ir parlamente – Seimui svarstant dėl pritarimo rezoliucijai dėl Sausio 13-osios. Jos pirminį variantą teko keisti opozicijai nuogąstaujant, jog tokiu būdu norima V. Landsbergį pripažinti buvus valstybės vadovu.
Nacionalinės televizijos vaikų laidos metu profesoriaus V.Landsbergio įvardijimas prezidentu sukėlė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasipiktinimą – esą taip kraipoma istorija.
Tuo tarpu politologas Virgis Valentinavičius pastebi, kad formalaus pagrindo tokiam įvardijimui nėra, tačiau ginčai dėl šalies vadovo titulo suteikimo profesoriui tik kenkia.
Klausimai dėl statuso suteikimo
„Mokykloje, šeimoje ir Seime mus mokė sakyti tik tiesą ir nemeluoti! Kiti mokė nedaryti patyčių – tik klausimas, kas čia nutiko? Gal galite pasakyti, kas už šį politiką balsavo ir kada jis tapo Prezidentu? Ar čia koks trolių darbas?“, – savo „Facebook“ paskyroje klausė R.Žemaitaitis.
Seimo narys svarstė, ką galėtų reikšti valstybės vadovo statuso suteikimas.
„Jei kalba eina apie valstybės vadovo statuso suteikimą, tai leisiu sau truputėli praplėsti, kuo visa tai virstų. Profesorius V.Landsbergis tikrai yra iškili asmenybė ir labai daug prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo, institucijų formavimo, užsienio ryšių palaikymo ir pan. Todėl galėtume sakyti, kad tikrai nusipelnė valstybės vadovo statuso, tačiau yra vienas „bet“.
Tačiau 2004 m. balandžio 6 d. iš Prezidento pareigų apkaltos būdu buvo pašalintas Prezidentas R.Paksas, ir tik 2004 m. liepos 2 d. Prezidentu išrinktas V.Adamkus. Visą tą laiką Prezidento pareigas ėjo Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Tuo metu A.Paulauskas labai daug prisidėjo prie Lietuvos institucijų formavimo, užsienio ryšių palaikymo, bendradarbiavimo su ES ir NATO valstybėmis. Tokiu atveju A.Paulauskas ėjo valstybės vadovo pareigas.
Vadovaujantis tokia konservatorių logika, darytina išvada, kad ir Seimo pirmininkui A. Paulauskui turėtų būti suteiktas valstybės vadovo statusas“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Suprantamesnis vaikams
Laidos prodiuseris Laurynas Šeškus naujienų portalui lrytas.lt pateikė savo komentarą.
„Įdomiosios pamokos. Būkim drauge“ yra vaikų auditorijai skirta laida. Laidos titrai nėra oficialus dokumentas, o pagalbinė priemonė auditorijai suprasti, koks žmogus šiuo metu yra matomas eteryje. Prof. Vytautas Landsbergis neabejotinai buvo faktinis Valstybės vadovas 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu.
Įvardinimas – Prezidentas – vaikams, mūsų manymu, yra aiškesnis ir suprantamesnis. Juolab Kovo 11-tosios minėjime jį taip pristatė ir LR Prezidentas Gitanas Nausėda“, – teigiama prodiuserio komentare.
V.Valentinavičius: ginčai dėl titulo tik kenkia
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politikos apžvalgininko V.Valentinavičiaus teigimu, vertinant formaliai, įvardyti profesorių V.Landsbergį prezidentu pagrindo nėra, be to, ginčai dėl statuso suteikimo profesoriui tik kenkia.
„Manau, kad profesorius savo vietą istorijoje seniai turi. Jis istorijoje yra įrašytas kaip žmogus, išvedęs Lietuvą iš Sovietų Sąjungos tautų kalėjimo – šis titulas yra labai garbingas ir jam pelnytai priklauso.
O visokie smulkūs susidūrimai dėl to titulo formalizavimo, mano manymu, yra neverti tokios asmenybės kaip V.Landsbergis. Tai ganėtinai tuščias reikalas, ir jeigu kažkas iš jo gerbėjų bando ta prasme „padėti“ profesoriui, tai manau, kad nei to reikia, nei tai turi prasmės“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.
„Sakyčiau, tai net kenkia V.Landsbergiui – jis jau įsirašė istorijoje, ir bartis dėl kažkokių smulkių titulų, manau, yra tuščia ir beprasmiška“, – pridūrė politologas.
G.Nausėda: abejonių, kad V.Landsbergis de facto ėjo valstybės vadovo pareigas, nekyla
Sausio 13-osios trisdešimtmečio minėjimo išvakarėse vėl atsinaujinus diskusijomis dėl profesoriaus V.Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statuso, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam abejonių, ar V.Landsbergis buvo de facto šalies vadovas, nekyla.
Visgi, pasak jo, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, dar turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). Būtent dėl šio klausimo, prezidento manymu, šiuo metu šimtaprocenčio aiškumo nėra.
„Man ši situacija yra visiškai aiški. Yra du aspektai: de facto ir de jure. Dėl de facto man nekyla nė menkiausių abejonių, ar gerbiamas Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovu tuo metu, ar ne. Kitas klausimas yra de jure. Į de jure klausimą, be abejo, pirmiausia turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Žinoma, iš dalies į šį klausimą gali atsakyti ir Seimas, priimdamas atitinkamą rezoliuciją“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.
Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažas diskusijas Seime.
Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V.Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.
G.Nausėdos manymu, bet kuriuo atveju diskusijoje dėl V.Landsbergio statuso paskutinį tašką turi padėti teisininkai. Ar bus iniciatyvų tą daryti – prezidentas nesiryžo spėlioti.
