„Susitarimas turėtų būti ne partijų, o frakcijų. Tarp partijų šiuo metu sunkiai įsivaizduoju, nes iš tikrųjų Darbo partijos pirmininko kai kurie veiksmai šiuo metu sunkiai suprantami. Atitinkamai aš, kaip partijos pirmininkas, negalėčiau pasirašyti dokumento su Darbo partijos pirmininku, dėl kurio elgesio kyla labai daug abejonių.
Su LSDP partija taip pat nėra aiški situacija. Yra partijos pirmininkas, bet ten kyla vidinių ginčų, kokia turėtų būti partijos politika. Vien renkant socialdemokratų frakcijos seniūną tai paaiškėjo. Tai bendradarbiavimo susitarimo tarp partijų galimybės pasirašyti nematau, nebent tarp Seimo opozicinių frakcijų“, – teigė jis.
R. Karbauskio teigimu, toks susitarimas leistų frakcijoms tartis dėl bendros opozicinės programos bei opozicijos lyderio vaidmens.
„Iš mūsų pusės yra iniciatyva, kad Seimas turėtų turėti opozicijos lyderį. Kai aš dar buvau Seimo nariu, Seimo pirmininkė ir kiti Seimo nariai, kurie atstovavo valdančiąjai daugumai, melavo, kad „valstiečiai“ savaime gali turėti opozicijos lyderį. Bet mes negalime, nes mums LVŽS trūko ir trūksta dviejų žmonių. O susitarti turi ne tik LVŽS, turi norėti ir kolegos iš Darbo, Socialdemokratų frakcijų. Turi susitarti visos opozicinės frakcijos arba bent dvi. Seime tokia tikimybė yra, ir LVŽS tikrai nori, kad opozicijos lyderis atsirastų Seimo valdyboje“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
Anot jo, jei pavasario sesijoje susitarimą pavyktų pasirašyti, tai opozicijos lyderis galėtų būti rotuojamas. R. Karbauskis taip pat neslėpė, kad LVŽS į opozicijos lyderius deleguotų buvusį premjerą Saulių Skvernelį.
ELTA primena, kad pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Opozicijos lyderis naudojasi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai. Naujajame Seime LVŽS iškovojo 32 mandatus, socialdemokratai – 13, Darbo partija – 10.
