Tiesa, po Vyriausybės pasitarimo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė informavo, kad bent iki sausio 31 d., iki kurios yra numatytas karantinas, dabartiniai ribojimai išliks.
„Šiandien jau galiu pasakyti daugiau mažiau tvirtai, kad tikrai dinamika daugeliu požiūriu iš esmės pagal visus parametrus, kuriuose sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad mes jau turime pagrindo atsipalaiduoti. Tai tiesiog reiškia, kad mes esame teisingame kelyje.
Tačiau iki to momento, kada vėl galėsime rankinėmis priemonėmis sekti naujus atvejus arba žmonėms atkurti planines medicinos paslaugas, dar reikia šiek tiek pasistengti, todėl nutarimas iš esmės galios iki sausio 31 dienos toks, koks yra šiuo metu, su labai mažais pakeitimais, dėl kurių jau esame diskutavę“, – pranešė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, kol kas galimi sušvelninimai galėtų būti susiję tik su „socialiniais burbulais“, kai leidžiama bendrauti po vieną gyvenantiems žmonėms ir dar vienam namų ūkiui, bei galimybe nuotoliniu būdu iš mokyklos patalpų mokytis sunkumų patiriantiems vaikams.
„Tačiau kiti apribojimai kol kas lieka galioti pilna apimtimi ir per šitas pusantros savaitės mes toliau dirbsime mažesniuose formatuose dėl ugdymo įstaigų perspektyvų ir įvairių veiklų atvėrimo perspektyvų, kurios šiuo metu yra apribotos“, – nurodė ji.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius Vyriausybės pasitarime nurodė, kad, siekiant išvengti dar vienos koronaviruso bangos, apie atlaisvinimų pradžią turėtų būti kalbama tik nuo kovo mėnesio.
Tačiau I.Šimonytė užsiminė, kad dalis apribojimų gali būti pradėti švelninti jau nuo vasario mėnesio. „Gali būti, kad kažkokia dalis apribojimų gali būti modifikuoti pradedant nuo vasario mėnesio“, – svarstė premjerė.
I.Šimonytė: konkrečių sprendimų dar nesvarstysime
Premjerė dar pačioje Vyriausybės pasitarimo pradžioje perspėjo, kad kol kas nebus priiminėjami jokie karantino režimo pokyčiai, o tik įvertinama esama situacija.
„Apsikeisime situacijos vertinimais, požiūriu į tai, ką pavyko ir ką dar reikėtų pasiekti, kad galėtume kalbėti apie kažkokius reglamentavimo pokyčius. Šiandien mes nesvarstysime konkrečių sprendimų, prie pasitarimo medžiagos buvo prisegta keletas kreipimųsi, bet mes tikrai tų kreipimųsi šiandien nesvarstysime (...)
Kai kas turbūt šiandien nuskambės, t.y. kokios prielaidos ar priemonės turėtų būti tam, kad kažkokia dalis ribojimų galėtų būti pakeista ar gal ir atšaukta. Bet šiandien mes tikrai nesame toje stadijoje, kada diskutuosime konkrečius nutarimo pakeitimus“, – sakė ji.
Lietuvos darbdavių konfederacija pirmadienį paragino Vyriausybę atšaukti dabartinius prekybos ribojimus ir leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms. Į Vyriausybę taip pat kreipėsi ir Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacija. Ji prašė apsvarstyti galimybę nuo vasario 1 dienos leisti darbą atnaujinti grožio specialistams.
A.Šimaitis: esame daugiau nei pusiaukelėje
Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės specialistas Aistis Šimaitis Ministrų kabinetui pristatydamas naujausią statistiką pasidžiaugė, kad praėjusią savaitę beveik tris kartus mažėjo naujų atvejų skaičius, o teigiamų tyrimų procentas krito beveik per pusę.
Anot specialisto, pagal dabartinius duomenis pasiekėme lapkričio mėnesio pradžios lygį, o susirgimų skaičius šiuo metu krenta eksponentiškai. „Mes tikrai esame gal net daugiau nei pusiaukelėje, važiuojant į apačią, bet dar nesame ten, kur tą situaciją kontroliavome visiškai“, – savo vertinimu pasidalijo A.Šimaitis.
Anot jo, susirgimų skaičiui mažėjant, šiek tiek gerėja ir situacija šalies ligoninėse. Per pastarąsias 10-12 dienų naujai hospitalizuotų ligonių skaičius sumažėjo apie 15 proc.
„Bet vis dar turime apie 1900 žmonių ligoninėse bendrai per reanimacijos ir gydymo skyrius, o tai yra apie 10 kartų daugiau, nei buvo kovo mėnesį. Jeigu esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis dar ten nesame. Taip pat dar ten nesame ir su mirtimis“, – tvirtino specialistas.
Tačiau jis pridūrė, kad vilčių teikia ir mirčių statistika. Praėjusią savaitę mirusiųjų nuo koronaviruso per parą skaičius neperžengė 37. „Tai yra tokie skaičiai, kurie džiugina, nes jie patvirtina mažėjimo tendencijas“, – pabrėžė A.Šimaitis.
Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės specialistas aiškino, kad labiausiai situaciją pagerino šalies gyventojų mobilumo sumažėjimas.
Jis skaičiavo, kad savaitinis naujų paros atvejų ir teigiamų tyrimo procento kritimas yra apie 25-30 proc. Taigi pagal dabartinius rodiklius, jei jie išliks tokie patys, jau vasario antrojoje pusėje turėtume fiksuoti vos apie 200 COVID-19 atvejų per parą. „Tai yra tai, ką mes turėjome spalio mėnesį pačioje bangos pradžioje“, – tikino A.Šimaitis.
Tačiau, jeigu šis kritimo procentas iš 25-30 proc. sumažėtų iki 10 proc., 200 atvejų per parą galėtume fiksuoti tik gegužės mėnesį. „Tai vėlgi, eksponentinis procesas dabar veikia mūsų naudai. Kelios savaitės gali sutaupyti kelis mėnesius“, – akcentavo specialistas.
Trečiosios viruso bangos grėsmė
Patariamosios ekspertų grupės narys L.Griškevičius Vyriausybės pasitarime atkreipė dėmesį į tai, kad 75 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 yra vyresni nei 70 metų asmenys. Dar 5 proc. mirčių sudaro rizikos grupės asmenys, todėl, profesoriaus žodžiais, „mirtys nuo COVID-19 yra ganėtinai koncentruotos“.
Jis skaičiavo, kad Lietuva jau yra paskiepijusi 47 tūkst. gyventojų, o didžiausiai rizikos grupei Lietuvoje priklauso apie 286 tūkst. asmenų. Jeigu imunitetą turėtų 70 proc. jų, mirčių skaičius sumažėtų 50 proc., o imunitetą įgijus 90 proc. – mirčių mažėjimas siektų 65 proc.
„Vien tik vakcinavę šią asmenų grupę, mes gerokai sumažintume mirčių skaičių, gerokai sumažintume gydymo įstaigų apkrovas“, – konstatavo L.Griškevičius.
Medikas skaičiavo, kad per pirmąjį metų ketvirtį Lietuvą pasieks virš 400 tūkst. „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos dozių, o nuo vasario, tikėtina, prasidės ir „AstraZeneca“ vakcinos tiekimas. Todėl pirmąją vakcinos dozę visai rizikos grupės populiacijai turėtų pavykti suleisti iki kovo mėnesio pradžios.
Tada, pasak jo, būtų galima kalbėti ir apie abiturientų vakcinaciją, nes jauni žmonės dažnai tampa infekcijos platintojais. Plačiau pritaikyta vakcinacija kovo mėnesį, profesoriaus teigimu, taptų svarbiu kriterijumi saugesniam karantino atvėrimui.
L.Griškevičius teigė, kad vakcinavimas dar neperima infekcijos kontrolės, todėl per ankstyvas karantino priemonių atlaisvinimas sukeltų trečiąją viruso bangą. Anot jo, kad ir kaip bauginančiai skambėtų, ribojimai neturėtų būti švelninami iki pat kovo mėnesio.
Socialiniai paramos burbulai ir mokyklų atidarymas
Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentas, psichiatras Paulius Skruibis pristatė socialinio paramos burbulo idėją. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinius ribojimus vieni gyvenantys žmonės neturi galimybės į gyvą socialinį kontaktą.
„Vis dėlto tai nėra labai gera situacija. Tai neveikia gerai jų emocinės būklės. Todėl mes siūlome sudaryti palaikymo burbulus. Tai reiškia, kad žmogus, kuris gyvena vienas, galėtų susitarti su kitu namų ūkiu. Nepriklausomai nuo jo dydžio, ar tai būtų 1, 2, ar 3 žmonės. Jie kartu suformuotų tokį burbulą. Mes tai viename burbulu, nes jie įsipareigotų neturėti jokių artimų kontaktų už to burbulo ribų“, – sakė P.Skruibis.
Jo teigimu, tuomet žmonės, kurie gyvena vieni, galėtų susitikti su savo artimaisiais arba draugais „ne tik lauke, bet ir vidaus patalpose“. Šis burbulas numatytas D scenarijuje. Visgi, jeigu būtų susitinkama su rizikos grupės žmogumi, būtų reikalaujama vidaus patalpose laikytis 2 metrų atstumo, dėvėti veido kaukę.
Socialinio paramos burbulo modelį siūloma priimti jau dabar. Ekspertas atskleidė, kad 25 tūkstančiai Lietuvos mokinių neturi tinkamų sąlygų mokytis namie. Ekspertai pritarė, kad tokiems vaikams būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas mokykloje.
„Jie negrįžtų į klases ir nebūtų visi kartu, bet mokykloje prisijungtų prie nuotolinio mokymo. Turėtų tam erdvę, kompiuterį, interneto ryšį. Jiems ten užtikrinama priežiūra ir nemokamas maitinimas“, – dėstė P.Skruibis.
Pagal šį modelį būtų taikomas ir profilaktinis testavimas.
Papasakojo, kaip bus atidaromos mokyklos
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas siūlė, kad dvi dienas prieš pirmą kartą grįžtant į mokyklas moksleiviams ir ugdymo įstaigų personalui būtų atiekamas PGR testas. Neigiamą atsakymą gavę grįžtų į mokyklą, teigiamą – izoliuotųsi dešimčiai dienų.
T.Beinortas pabrėžė ugdymo įstaigų darbuotojų vakcinacijos svarbą. Ekspertas siūlė, kad likus 1 arba 2 savaitėms iki pedagogų vakcinacijos pradžios, jie pasidarytų serologinius tyrimus tam, jog skiepas nebūtų naudojamas tiems ugdymo įstaigų darbuotojams, kurie jau turi imunitetą.
Tam, kad moksleiviai negalėtų platinti viruso, planuojama taikyti hibridinį mokymą, „mažų klasių konceptą“. Veido kaukės būtų privalomos visiems moksleiviams. Išimtis galiotų darželinukams.
Gydytojas pabrėžė, kad testavimo dažnumas valdant pandemiją yra svarbesnis už jo tikslumą.
„Iš mokslinių tyrimų svarbi žinutė yra, kad prevencinis testavimas, dažnis jame turi didesnę vertę infekcijos kontrolei, negu testo jautrumas. Tai yra, testas atliekamas dažniau, jis efektyviau populiaciniu mastu sumažins protrūkį, nei jautresnis testas, kuris atliekamas rečiau“, – sakė T.Beinortas.
Ekspertas teigė, kad jei Lietuvą pasiektų greitieji antigenų testai, visi mokyklas lankantys moksleiviai jais turėtų būti testuojami du kartus per savaitę.
T.Beinortas teigė, kad mokinių testavimas, ko gero, būtų pavestas savivaldybėms, nes jos puikiai susitvarkė su globos įstaigų gyventojų vakcinacija.
