Rekordinius kontrabandos laimikius užgožia muitinės sistemoje akis badančios skylės

Muitininkų pasienyje sulaikomos kontrabandos vertė skaičiuojama milijonais, tačiau specialistai teigia, kad šie skaičiai būtų dar įspūdingesni, jei muitinė labiau rūpėtų Vyriausybei ir sugebėtų susitvarkyti su vidinėmis problemomis.  

Pasienyje neretai rengiamos tikros kontrabandininkų gaudynės.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienyje neretai rengiamos tikros kontrabandininkų gaudynės.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Per metus muitininkai sulaikė cigarečių kontrabandos, kurios vertė daugiau kaip 60 milijonų eurų.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per metus muitininkai sulaikė cigarečių kontrabandos, kurios vertė daugiau kaip 60 milijonų eurų.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Cigarečių kontrabandininkai gerai žino muitinės silpnybes ir jomis naudojasi. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Cigarečių kontrabandininkai gerai žino muitinės silpnybes ir jomis naudojasi. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kontrabandinės cigaretės vėliau būna sudeginamos.<br>P.Mantauto nuotr.
Kontrabandinės cigaretės vėliau būna sudeginamos.<br>P.Mantauto nuotr.
Muitininkams darbe padeda ir tarnybiniai šunys. <br>D.Umbraso nuotr.
Muitininkams darbe padeda ir tarnybiniai šunys. <br>D.Umbraso nuotr.
Specialistai sako, kad net ir praėjus 30 metų po Lietuvos Nepriklausybės, mūsų pasienis vis dar yra kiauras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistai sako, kad net ir praėjus 30 metų po Lietuvos Nepriklausybės, mūsų pasienis vis dar yra kiauras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistai sako, kad net ir praėjus 30 metų po Lietuvos Nepriklausybės, mūsų pasienis vis dar yra kiauras.<br>D.Umbraso nuotr.
Specialistai sako, kad net ir praėjus 30 metų po Lietuvos Nepriklausybės, mūsų pasienis vis dar yra kiauras.<br>D.Umbraso nuotr.
Ieškoti kontrabandos muitininkams padeda ir tarnybiniai šunys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ieškoti kontrabandos muitininkams padeda ir tarnybiniai šunys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak specialistų, Muitinės departamente nėra kam pakovoti, kad tarnyba gautų tinkamą finansavimą. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak specialistų, Muitinės departamente nėra kam pakovoti, kad tarnyba gautų tinkamą finansavimą. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kontrabandininkus Lietuvoje gaudo ne tik muitininkai, bet ir pasieniečiai.<br>kiti
Kontrabandininkus Lietuvoje gaudo ne tik muitininkai, bet ir pasieniečiai.<br>kiti
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jan 19, 2021, 6:56 AM, atnaujinta Jan 19, 2021, 10:56 AM

„2020 metais muitinės pareigūnai susidūrė su beprecedenčiu tiek savo mastais, tiek gabenimo būdų įvairove cigarečių kontrabandos srautu iš Baltarusijos. Šiam iššūkiui sugebėta laiku ir deramai pasiruošti – Lietuvos muitininkai jau antrus metus iš eilės muša sulaikytos cigarečių kontrabandos rekordus“, – prieš kelias dienas pasigyrė Muitinės departamentas.

Jų teigimu, vien pernai muitinės pareigūnai surado ir sulaikė net 16,6 milijonus pakelių kontrabandinių rūkalų, kurių vertė beveik 60 milijonų eurų.

Skaičiai įspūdingi, tačiau su portalu lrytas.lt bendravę specialistai teigia, kad tai yra tik dalis to, ką būtų galima sulaikyti, jei muitinėje nebūtų „skylių“, kurias labai gerai žino ir puikiai išnaudoja kontrabandininkai.

Įranga liko be priežiūros  

„Palyginus su Estija, mūsų muitinė vis dar yra akmens amžiuje. Net ilgą laiką savo sienų saugumui mažai dėmesio skyrę latviai dabar nuo lietuvių jau tolsta milžiniškais žingsniais“, – kalbėjo kasdien su muitinės darbu susiduriantys specialistai, nepanorę, kad jų vardai ir pavardės būtų skelbiami viešai. 

Pasak specialistų, pasivyti estus ir latvius Lietuvai trukdo kelios priežastys, tačiau bene pagrindinė jų – rentgeno kontrolės sistemų nebūvimas ir nemokėjimas ar nenorėjimas su jomis tinkamai elgtis. 

Pernai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais baigėsi net penkių muitinės postuose esančių rentgeno kontrolės sistemų garantinis aptarnavimas, tačiau Muitinės departamentas tuo susirūpino tik lapkritį, o sutartys dėl jų aptarnavimo nepasirašytos iki šiol, nors jau įpusėjo sausis.

„Buvo paskelbti viešųjų pirkimų konkursai, tačiau, kol kas jų rezultatų nesimato, o tai reiškia, kad net penkios iš septynių Lietuvos muitinės turimų rentgeno kontrolės sistemų dabar yra neprižiūrimos, jei nors viena jų sugestų, jų taisyti nebūtų kam ir kelias kontrabandininkams būtų laisvas“, – kalbėjo pašnekovai. 

Biudžete pinigų neišvydo 

Pagal sutartis sugedus sistemai, ją aptarnaujančios įmonės gedimus pašalina per pusdienį ar net pora valandų, kai sutarties nėra, tokie darbai užtrunka dvi savaites ir daugiau, o ir darbus, pašnekovų teigimu, įmonės atlieka tik todėl, kad jų gražiai paprašo. 

„Muitininkai išvis ilgą laiką netikėjo, kad įranga turi būti prižiūrima nuolat, o ne tik tada, kai susidėvi. 
Bėgant metams jie suprato, kad rentgeno kontrolės sistemą, kaip ir bet kokią kitą techniką, reikia prižiūrėti kasdien, bet, kad tam reikalingos sutartys, jiems iki šiol neaišku. 

Muitinės departamentas net savo biudžete nenurodo, kiek pinigų bus skirta įrangos techniniam aptarnavimui. Jame yra eilutė uniformų pirkimui, batų, bet įrangos, be kurios muitinės darbas sunkiai įsivaizduojamas – nėra“, – sakė specialistai. 

Techniniam rentgeno kontrolės sistemų aptarnavimui reikalinga suma yra maždaug 800 tūkst. eurų per metus arba apie 10 procentų visos įrangos vertės. 

Nors ši suma, eiliniam žmogui gali pasirodyti milžiniška, tačiau ji yra niekinė palyginus su tuo, kiek kontrabandos jiems nedirbant prarieda per Lietuvos sienas. Paskaičiuota, kad nesulaikytos kontrabandos suma gali būti maždaug tokio pačio dydžio, kaip ir sulaikomos – 60-80 milijonų eurų per metus.  

Budrumą patikrino Rusija 

Labiausiai kiauri, specialistų teigimu, yra Stasylų, Kybartų ir Kenos geležinkelio postai, kuriuose rentgeno įrangos nėra iki šiol, o traukinių patikrinimai užtrunka vos kelias minutes.

„Kažkoks kosmosas. Per mėnesį Kenoje patikrinama apie 1 tūkst. traukinio vagonų, vieno jų  patikrinimui muitininkui skiriamos vos pusantros minutės, turbūt, visi supranta, kokio lygio patikra juose vyksta, todėl visai nenustebkite, jei Lietuvos gatvėse išvysite „žalius žmogeliukus““, – piktinosi portalo lrytas.lt pašnekovai ir paaiškino, kad priežasčių tokioms baimėms yra.

2007 metais, kai Kenos geležinkelio stotyje tik buvo įdiegta pirmoji Lietuvoje rentgeno kontrolės sistema, ją iškart „patikrino“ Rusija. 

Krovininiame traukinyje muitininkai rado penkis pasislėpusius šios šalies kareivius ir juos iš ten iškrapštė. 
Rusija atsiprašė dėl sukelto incidento, kareiviai jiems buvo grąžinti, tačiau po pusdienio istorija pasikartojo – krovininiame traukinyje vėl buvo aptikti pasislėpę tie patys penki kareivėliai. 

Departamentas, lyg našlaitis 

Nors rentgeno sistema Kenos geležinkelio stotyje pasiteisino, buvo sulaikyti ne tik kareiviai, bet ir daugybė kontrabandos, nuo 2016 metų šis punktas tapo didele skyle Lietuvos muitinės sistemoje, nes pasibaigus garantiniam aptarnavimui, Muitinės departamentas taip ir nesugebėjo rasti pinigų jos priežiūrai.

Muitinės departamentas yra pavaldus įstaigai, kuri dalina pinigus – Finansų ministerijai, tačiau yra lyg našlaitis. Ministerijos klerkai mano, kad įstaiga dirba ir, žiūrint į skaičius, dirba neblogai, ir numoja ranka, o pakovoti už Muitinės departamentą ir jo finansavimą nėra kam, nes pirma jo vadovai dažnai keitėsi, o paskutinius pustrečių metų departamentas turi tik laikinąjį vadovą“, – kalbėjo gerai muitinės sistemą žinantys žmonės. 

Trūkumais naudojasi nusikaltėliai 

Muitinės departamento vado nepavykstama rasti dėl dviejų priežasčių – mažo atlyginimo ir nesibaigiančių politinių intrigų, todėl, pasak lrytas.lt pašnekovų, nenuostabu, kad tai skaudžiai atsiliepia ir muitinės postuose dirbantiems pareigūnams – jų atlyginimai yra maži, darbuotojų trūksta, žmonėms tenka vykti į darbą savo transportu, o ir paskatinimas už darbą labai abejotinas, nes didžioji dalis premijos už sulaikytą kontrabandą atitenka ne tam muitininkui, kuris ją aptiko, o tam, kuris nusprendė, kad vieną ar kitą automobilį reikia patikrinti. 

„Vilniaus teritorinėje muitinėje yra 4 rentgenai, jiems aptarnauti reikia apie 40 žmonių, tačiau jie tiek neturi, todėl pavyzdžiui, Medininkuose ir Šalčininkuose rentgenas įjungiamas kas antrą dieną, nes dirba ta pat komanda ir tai puikiai žino tie, kurie veža kontrabandą“, – sakė pašnekovai ir pateikė porą pavyzdžių.

Sugedus rentgeno kontrolės sistemai Medininkuose, šiame poste dirbę muitininkai nusprendė nesėdėti be darbo ir nuvykę į Šalčininkus iškart sulaikė kontrabandinį krovinį, kurio vežėjai žinojo, kad rentgeno kontrolės sistema šiame poste neįjungta ir tikėjosi nekliudomi prasprukti į Lietuvą.

Lapkričio antroje pusėje Šalčininkuose taip pat įkliuvo ir keli kontrabandininkai, kurie žinojo, jog rentgeno sistema neveikia, tačiau nežinojo, kad poste testuojama nauja įranga. Šio testavimo rezultatas – per dešimt dienų trys sulaikyti kontrabandiniai kroviniai.

Ketverius metus – tik patyčios  

Dėl to, kad muitinėje nėra strateginio požiūrio ir jokios motyvacijos, pasak lrytas.lt pašnekovų, daug prisidėjo kadenciją pabaigusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, kuri užuot bandžiusi į muitinės sistemą įnešti teigiamų permainų, atnešė visišką chaosą. 

„Dėl politinių motyvų jiems neįtiko departamento vadovu pretendavęs būti Kęstutis Lančinskas, buvęs Vilniaus policijos vadovas, nors žmogus puikiai tiko į šias pareigas ir turėjo organizacinio darbo patirties. 

Vos tik atėję dirbti jie panaikino Andriaus Kubiliaus sukurtą komisiją, kurios dėka, policija, pasieniečiai ir muitininkai pradėjo puikiai bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus. 

S.Skvernelio Vyriausybei į muitinę buvo visiškai nusispjaut, jiems sakoma, kad reikia pinigų, o jie tyčiojasi: iš kur norite, iš ten ir imkite, čia ne mūsų problemos. Labai tikėsimės ir labai viliamės, kad naujos Vyriausybės požiūris bus kitoks“, – sakė specialistai.

Draudimai svarbiau už protą 

Prie muitinės padėties pablogėjimo, pašnekovų teigimu, nagus yra prikišęs ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kurio iniciatyva Lietuvoje buvo priimta daugybė draudimų, tarp jų ir draudimas fiziniams bei juridiniams asmenims gauti paramą iš tabako gamintojų.

Šis draudimas kirto per finansus ne tik muitininkams, bet ir policijos pareigūnams, pasieniečiams, kuriems vien tik 2014 metų tabako gamintojai suteikė paramos už 600 tūkst. litų. 

Už šiuos pinigus institucijos įsigijo reikiamos įrangos ir automobilių. 

Tabako pramonės atstovai teigia, kad jie kaip niekas kitas yra suinteresuoti, kad cigarečių kontrabanda nepasiektų Lietuvos gyventojų, kad jos būtų sulaikyta kuo daugiau. 

Muitinė pripažįsta: problemų yra  

Muitinės departamentas pripažįsta, kad beveik visos portalo lrytas.lt pašnekovų išvardintos problemos išties egzistuoja, tačiau esą jas bandoma spręsti. 

Pasak Muitinės departamento atstovo Vito Volungevičiaus, sutartys dėl rentgeno sistemų priežiūros įstrigo dėl 2020 metais pasikeitusių viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kurios įpareigoja perkančiąją organizaciją atlikti papildomus specifikacijos derinimus dėl nacionalinio saugumo.

„Viešųjų pirkimų procedūros užtruko, bet jos vyksta“, – sakė V.Volungevičius ir patikino, kad šiemet, po beveik penkerių metų pertraukos, rentgeno kontrolės sistema pagaliau atsiras ir Kenos geležinkelio poste: „Pirkimo procedūros pradėtos nustatyta tvarka, finansavimas sistemai įsigyti yra skirtas 2021 metais“.

V.Volungevičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvos muitinė turi septynias rentgeno kontrolės sistemas ir stengiasi, kad jos būtų aptarnaujamos kasdien, 24 valandas per parą. 

„Šiuo metu muitinėje yra 66 rentgenologų pareigybės, Vilniaus teritorinėje muitinėje – 36, Kauno – 11, Klaipėdos – 19, jų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1811 eurų“, – sakė Muitinės departamento atstovas ir patikino, kad kartais išties būna, kad muitininkams tenka vykti į darbą savo transportu, tačiau šios išlaidos jiems yra kompensuojamos.

Pasak V.Volungevičiaus, Lietuvos muitinė 2006-2007 metais iš tabako gamintojų buvo išties sulaukusi svarios paramos, už kurią buvo nupirkta įvairių techninių priemonių Muitinės kriminalinės tarnybos poreikiams. 
Tarp šių pirkinių buvo ir keli tarnybiniai šunys, kurie yra apmokyti aptikti tabako gaminius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.