Po tarybos posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas saugumo politikos klausimais Darius Kuliešius teigė, kad susitikimo metu buvo siekiama sutarti dėl krizių valdymo sistemos tobulinimo, tai pat buvo tariamasi dėl ekstremalių situacijų valdymo koncepcijos parengimo.
„Konstatuota, kad dabartinė situacija, kurioje gyvena Lietuva, būtent pandemijos laikotarpis, yra rimto masto krizė ir krizinių situacijų valdymas nėra pakankamai efektyvus ir turi būti tobulinamas“, – teigė jis ir pridūrė, kad parengtas civilinės saugos įstatymo projektas, kuris pagrindinių problemų nesprendžia, tad VGT nusprendė, kad ekstremalių situacijų valdymo koncepcija turi būti parengta iki kito tarbos posėdžio.
„Ekstremalių situacijų valdyme šiandien labai trūksta lyderiavimo. Turimas dviejų lygių valdymas – valstybinis ir savivaldos, nėra pakankamai integruotas, o Nacionalinis krizių valdymo centras galėtų būti tinkamas sprendimas. Toks centras stebėtų įvairių krizių rizikas ir padėtų joms pasirengti“, – sakė prezidento patarėjas ir pridūrė, kad įkūrus tokią instituciją nebereiktų badyti pirštais, kas yra už ką atsakingas. Naujsis centras būtų pavaldus Vidaus reikalų ministerijai.
Kritika krizės valdymui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas dėl centro pavaldumo išsakė kitą nuomonę ir teigė, kad centrinis vaidmuo kuriant naują Nacionalinį ekstremalių situacijų ir krizių valdymo centrą turi atitekti Vyriausybės kanceliarijai, o pats centras būtų tiesiogiai pavaldus ministrei pirmininkei. Tokio centro įkūrimas, anot NGSK pirmininko, yra numatytas ir Vyriausybės programoje.
L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad valdant pandemijos situaciją, užuot pasinaudojus turimais ištekliais suskubta kurti naujas struktūras, bet iš tiesų reiktų tiesiog turėti aiškesnį reagavimo algoritmą.
„Lietuva turi būti pasirengusi reaguoti į įvairios prigimties grėsmes ir tam reikia koordinuotos ir centralizuotos ekstremalių situacijų valdymo sistemos. Net ir dabar, koronaviruso atveju, kai prasidėjo krizė, vietoje to, kad įsijungtų jau egzistavę krizių valdymo instrumentai, buvo sugalvotos paralelinės struktūros ir taip tęsiasi iki šiol. Tai rodo, kad krizių valdymo sistemos sukūrimas ir toliau turi būti vienas iš strateginių dalykų“, – teigė jis ir pridūrė, kad kol kalbėti apie naujosios koncepcijos detales dar ankstoka.
Įspėjo dėl Rusijos
Po tarybos susitikimo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad valstybės gynybos koncepcija patvirtinta 2015 metų įvykių kontekste, kai Ukrainoje pasireiškė Rusijos agresija. „Pagal naują koncepciją Lietuva turi išlikti pasirengusi greitam reagavimui į įvairias grėsmes tiek savarankiškai, tiek su sąjungininkais“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie gynybos srities prioritetus, ministras atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus buvo žengti svarbūs kokybiniai žingsniai, įsigyta naujos karinės technikos, tačiau tebėra tam tikrų su kariuomenės aprūpinimu, atsargų kaupimo klausimais ir logistika susijusių iššūkių.
A.Anušauskas teigė nematantis problemų dėl politinių partijų nuomonių skirtumo dėl krašto gynybai skirto finansavimo, mat valdančiojoje koalicijoje esančios partijos dėl to sutaria gana vieningai.
Paklaustas, kokia šiuo metu yra saugumo situacija regione, ministras kalbėjo: „Rusija savo pajėgumus yra padidinusi, negalime to slėpti nuo visuomenės. Kuriami nauji padaliniai, rengiamos pratybos. Yra daugybė indikacijų, kad Rusija per pastaruosius metus pozicijos nėra pakeitusi, kad ir mes peržiūrėtume savo požiūrį ir koncepciją“.
Jis taip pat pridūrė, kad mūsų šalis šioje srityje taip pat padarė didelį kokybinį šuolį. „Per penkerius metus atsirado ne tik naujos organizacinės struktūros, išaugo personalo skaičius, vystoma oro gynyba, daugiau bendradarbiaujame su sąjungininkais“, – vardijo ministras.
