Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Vakarų Europos pirkliams ir amatininkams pirmą kartą paminėtas Vilnius. Ši diena laikoma Vilniaus gimtadieniu.
1919 m. Kaune įsteigta Karo mokykla, Lietuvos kariuomenei rengusi karininkus. Jos pirmasis vadas buvo Jonas Galvydis-Bykauskas. Mokyklos tradicijų perėmėja laikoma Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
1940 m. Valstybės teatro Kauno trupės pagrindu režisieriaus Romualdo Juknevičiaus iniciatyva įsteigtas Vilniaus valstybinis teatras – dabartinis Nacionalinis dramos teatras.
1941 m. Lietuvių aktyvistų frontas parengė Lietuvos išlaisvinimo planą, kuriame buvo numatyta karui prasidėjus pradėti Lietuvoje sukilimą, o Vokietijoje sudaryti Lietuvos vyriausybę. Apie šiuos ketinimus Kazys Škirpa pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausiajai karo vadovybei.
1989 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos įsaku lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas. Patvirtintas valstybine vėliava tapusios Trispalvės spalvinis etalonas ir iš sovietinių vėliavų perimtos jos ilgio ir pločio proporcijos (1:2). Vėliavos spalvos (geltona, artima oranžinei, sodriai žalia ir raudona, artima purpurinei) buvo atkurtos iš nepriklausomos Lietuvos vėliavų, kurias išsaugojo muziejai ir pavieniai asmenys.
Įvykiai pasaulyje
1831 m. Lenkijos karalystės seimas priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė valdovu pripažinti carą Nikolajų I ir faktiškai paskelbė Lenkijos karalystės nepriklausomybę nuo Rusijos. Vasario pradžioje į Lenkiją įsiveržė Rusijos kariuomenė.
1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje suformuluoti Tautų Sąjungos organizacijos tikslai ir priimtas statutas. Iš pradžių Tautų Sąjungą sudarė 44 valstybės. Ją silpnino JAV nedalyvavimas – ši šalis neratifikavo Versalio taikos sutarties, kurios dalimi buvo Tautų Sąjungos statutas.
2004 m. JAV erdvėlaivis „Mars Exploration Rover“ sklandžiai nusileido į Marsą ir savaeigiu robotu pradėjo detalius Marso grunto ir atmosferos tyrimus.
Gimė
1851 m. – tautinio judėjimo organizatorius ir mecenatas, švietėjas, valstybės veikėjas Petras Vileišis. Rusijos imperijoje garsėjo kaip kelių ir geležinkelio tiltų specialistas, suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 100 tiltų. Buvo laikraščio „Aušra“ leidimo vienas iniciatorių ir autorių, „Aušrą“ ir „Varpą“ rėmė savo lėšomis. 1904 m. pabaigoje įsteigė spaustuvę ir daugiausia savo lėšomis pradėjo leisti pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Daug prisidėjo prie Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų įkūrimo. Mirė 1926 m.
1874 m. – anglų rašytojas Williamas Somersetas Maughamas. Mirė 1965 m.
1882 m. – rašytoja, viena žymiausių moderniosios anglų prozos kūrėjų Virginia Woolf. Mirė 1941 m.
1893 m. – ekonomistas, žymiausias Lietuvos kooperacijos teoretikas ir praktikas Petras Šalčius. Kaip atsvarą monopoliniam kapitalui Lietuvoje aktyviai plėtojo kooperatyvų ir kooperacijos sąjungų tinklą. Mirė 1958 m.
1928 m. – SSRS ir Gruzijos valstybės veikėjas Eduardas Ševardnadzė. Buvo vienas artimiausių Michailo Gorbačiovo bendražygių įgyvendinant pertvarkos ir tarptautinės įtampos mažinimo politiką. Mirė 2014 m.
1938 m. – rusų aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, vienas žymiausių Rusijos dainuojamosios poezijos kūrėjų ir atlikėjų Vladimiras Vysockis. Mirė 1980 m.
Mirė
2015 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Mikelinskas (92 m.).
