Simono Krėpštos teigimu, vakcinų tiekimas turėtų įsibėgėti antrąjį ketvirtį, todėl būtina ruoštis masiniam skiepijimui, planuoti logistiką ir masinio vakcinavimo centrų įrengimą.
„Tikslas yra ambicingas, bet jis yra pasiekiamas, nes ir vakcinų tiekimas remiasi ne vieno gamintojo vakcina, bet bent jau trijų. Matome, kad tiekimas įsibėgės“, – Žinių radijui sakė Simonas Krėpšta.
„Nacionaliniu lygmeniu riekia labai aktyviai ruoštis, nes vakcinų tiekimas augs eksponentiškai antrąjį ketvirtį. Reikia pasiruošimo, masinių vakcinavimo centrų (...), susiplanuoti logistinius pajėgumus, pasitelkti kitas institucijas, galbūt ir kariuomenę“, – teigė jis.
Kaip sektinus pavyzdžius prezidento patarėjas pateikė Izraelį, kur per mėnesį paskiepyta trečdalis gyventojų, ir Jungtinę Karalystę, kur savaitgalį per vieną dieną buvo paskiepyta pusė milijono žmonių.
S. Krėpštos teigimu, balandį ir gegužę Lietuvoje gali reikėti mažiausiai 30 vakcinavimo centrų.
ES vakcinas perka centralizuotai per Europos Komisiją. Pasak S. Krėpštos, G. Nausėda šiuo klausimu pirmadienio vakarą dar kartą kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Šiuo metu ES gyventojai skiepijami „Pfizer“-„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinomis, šią savaitę numatoma patvirtinti „AstraZeneca“ vakciną.
Anot S. Krėpštos, po kelių mėnesių planuojama tvirtinti „Johnson & Johnson“ vakciną.
Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šukšta teigė, kad būtų drąsu sakyti, jog Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti 70 procentų gyventojų.
„Šiandien, jei vakcinos bus pristatomos reguliariai, reikiamais kiekiais, 66 skiepijimo centrai yra pasirengę paskiepyti visus asmenis pagal išsikeltą tikslą. Bet esame visiškai priklausomi nuo gamintojo. Tikime, kad visų šalių politikai vienysis ir visais lygiais spręs šią situaciją su gamintoju (...). Kaip minėjo ir ministerijos kanclerė, būtų labai drąsu teigti, kad pagal šios dienos turimus skaičius mes galėtumėme įvykdyti išsikeltus tikslus“, – BNS sekmadienį teigė ministro Arūno Dulkio atstovė.
Išėjimas iš karantino turi būti atsargus
G. Nausėda mano, kad išėjimas iš karantino turi būti atsargus ir pasvertas, atlaisvinant pirmiausia socialinio bendravimo, švietimo ribojimus ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
„Prezidento nuomone, išėjimas iš karantino turėtų būti labai atsargus, pamatuotas, bet, be abejo, atlaisvinant tas sritis, kurios yra reikalingiausios, tokios, kaip tam tikras socialinis bendravimas, švietimo sektorius ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
„Žmogus yra socialinė būtybė ir tam tikras atsargus socialinio bendravimo atlaisvinimas reikalingas. Kaip ir tam tikri maži žingsneliai švietimo sektoriuje, darželiuose, nes ugdymas taip pat labai svarbus besivystančių vaikų raidos etapuose“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie galimus atlaisvinimus verslui S. Krėpšta pripažino, kad tai reikia daryti diferencijuotai, tačiau nesukeliant viruso išplitimo. Be to, pasak patarėjo, būtinas aiškus planas, skaičiavimai, kodėl daromi konkretūs atlaisvinimai.
„Turbūt faktas yra tas, kad tikrai galima diferencijuoti kalbant apie verslo atlaisvinimą ir tas sritis su atskirais įėjimais, didesniais plotais, mažesniu žmonių srautu. Be abejo, esant tinkamai situacijai, slopstant toliau virusui, jas būtų galima atlaisvinti anksčiau negu rizikingesnes vietas“, – sako S. Krėpšta.
„Tikėkimės, kitą savaitę bus atskleista daugiau detalių ir tikėkimės, tai bus paremta ekspertų nuomone, bus paremta skaičiavimais ir kitų šalių gerąja praktika“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija pirmadienį pasiūlė pratęsti šalyje paskelbtą karantiną iki kovo pradžios.
Planuojama, kad nuo vasario vidurio, jeigu užsikrėtimų skaičius mažės, bus leista bendrauti dviem namų ūkiams, gydymo įstaigose didinti planinių paslaugų skaičių. Nuo vasario antros pusės būtų svarstoma apie grįžimą prie kontaktinio arba mišraus mokymo pradinukams.
Antroje vasario pusėje arba pabaigoje galėtų būti atidarytos ne maisto prekių parduotuvės, tačiau su sąlyga, kad jos turi atskirą įėjimą iš lauko, taip pat būtų laikomasi kitų saugaus atstumo reikalavimų.
Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31-osios.
