Pirmadienį O.Vėbrienė pranešė apie jai esą darytą ministro spaudimą ir prokurorų jai suteiktą pranešėjo statusą. Dėl to S.Gentvilas trečiadienį turėtų aiškintis premjerei Ingridai Šimonytei.
Vyriausybės vadovei jis turėtų pristatyti ir baigtą Aplinkos apsaugos departamento veiklos patikrinimą. Praėjusių metų pabaigoje po publikacijos „Lietuvos ryte“ pradėtas tyrimas nėra palankus O.Vėbrienei.
Šaltinių teigimu, Aplinkos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius nustatė, kad departamento vadovė priėmė teisės aktų neatitinkančius sprendimus.
Patikrinimo metu nustatyta, esą į departamentą vienas jo darbuotojų priimtas tarnybinio kaitumo būdu, nors jo išsilavinimas neatitiko pareigybės aprašymo.
Kaip pernai gruodį rašė „Lietuvos rytas“, be konkurso O.Vėbrienė pavaduotojais paskyrė du savo bičiulius – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente specialistu dirbusį Jurgį Kazlauską ir buvusį policininką Mantą Matulionį.
J.Kazlauskas dėl tarnybinės būtinybės praėjusią gegužę iš pradžių buvo perkeltas į departamento Aplinkos kokybės Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, bet jau kitą dieną tapo šio skyriaus vedėju.
Buvęs valstiečio Seimo nario Tomo Tomilino visuomeninis padėjėjas vėliau buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju.
Šias pareigas jis kurį laiką derino su darbu dar vienoje valdiškoje įstaigoje – priklausė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kitas O.Vėbrienės pavaduotojas Mantas Matulionis į šias pareigas dėl tarnybinės būtinybės buvo perkeltas iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Buvęs policininkas Aplinkos apsaugos departamento direktorės pavaduotojo pareigas derina su darbu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos skyriuje.
Išmoka – po dviejų savaičių darbo
Nors, kaip rašė „Lietuvos rytas“, departamento direktorės pavaduotojai sėdėjo ant kelių kėdžių, jiems buvo mokami ir solidūs priedai už papildomas užduotis.
Atlikus tarnybinį patikrinimą, ši informacija pasitvirtino: kai kuriais atvejais O.Vėbrienės pavaduotojams ar patarėjams buvo išmokėtos didesnės priemokos, nei leidžia teisės aktai. Priemokos esą viršydavo 40 proc. pareiginės algos, o įstatymai tai draudžia.
Beje, prieš palikdamas postą buvęs aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika 40 proc. priemoką paskyrė ir O.Vėbrienei. Ji departamento vadovei bus mokama iki birželio pabaigos.
Tarnybinio tyrimo metu abejonių kilo ir dėl išmokėtų vienkartinių piniginių išmokų.
Šaltinių teigimu, priedų karaliumi Utenos policijoje vadintam O.Vėbrienės pavaduotojui 750 eurų vienkartinė išmoka švenčių proga buvo išmokėta už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, nors nuo jo darbo pradžios buvo praėjusios mažiau kaip dvi savaitės.
Negali nei atleisti, nei mažinti algos
Nepaisant nepalankaus veiklos vertinimo, aplinkos ministras O.Vėbrienės negali nei atleisti iš darbo, nei pažeminti pareigose ar sumažinti atlyginimo.
Tokias garantijas O.Vėbrienei suteikia pranešėjo statusas, kurį ministerijai pavaldaus departamento vadovė išsirūpino po sausio 5-ąją įvykusio jos susitikimo su S.Gentvilu.
O.Vėbrienė teigia patyrusi aplinkos ministro spaudimą, tačiau apie jį detalių nepateikė.
„Mano vadovas, ministras, šią informaciją žino, apie mano apsisprendimus jis yra informuotas ir tai ganėtinai pasijuto, nes kurį laiką tam tikras puolimas nuslūgo, bet dabar vėl grįžo“, – pranešusi apie pranešėjos statusą pirmadienį kalbėjo departamento vadovė.
Departamento direktorė taip pat sakė neketinanti trauktis iš pareigų, bet pripažino, kad institucijos darbas dėl konflikto su ministru S.Gentvilu apribotas jau kurį laiką.
O.Vėbrienė išvadų negavo
Trečiadienį Aplinkos ministerija naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta keletas galimų pažeidimų, susijusių su priemokomis ir išmokomis darbuotojams, priėmimu į darbą.
„Mokant priemokas teisingas teisinis pagrindimas ypač svarbus, nes juo manipuliuojant atsiranda galimybė darbuotojui už analogiškas funkcijas skirti priemoką dvigubai ilgesnį laiką, negu leidžia teisės aktai“, – BNS sakė ministerija.
Aplinkos apsaugos departamento direktorė O. Vėbrienė sako dar negavusi patikrinimo išvadų.
„Esu su išvada nesupažindinta“, – BNS trečiadienį sakė departamento vadovė.
Ji teigė apie išvadas sužinojusi iš žiniasklaidos ir išsiuntusi aplinkos ministrui Simonui Gentvilui prašymą supažindinti su išvadomis.
Pakomentuoti išvadas, ji žadėjo vėliau trečiadienį.
Panašu į išrinktųjų klubą
Aplinkos apsaugos departamento vadove ji tapo praėjusią vasarą.
Prieš konkursą O.Vėbrienė buvo paskirta laikinąja šio departamento vadove. Prieš tai trumpai ji darbavosi Aplinkos ministerijoje, į kurią buvusio ministro K.Mažeikos rūpesčiu irgi buvo perkelta dėl tarnybinės būtinybės.
Tokia būtinybė iškilo, kai buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru ir buvusiai jo padėjėjai Seime teko palikti ministerijos kanclerės kabinetą.
Nors netrukus O.Vėbrienei šioje ministerijoje buvo sukurtos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovės pareigos, jose buvusi kanclerė ilgai neužsibuvo, o tapusi Aplinkos apsaugos departamento vadove, savo patarėjais pasiskyrė du buvusius bendradarbius iš ministerijos – Arūną Alekną ir Joną Malikėną.
Komentuodamas šiuos įdarbinimus, naujasis Aplinkos ministerijos vadovas „Lietuvos rytui“ pernai gruodį sakė, kad departamentas esą tampa išrinktųjų klubu.
Ministras - tik trečias asmuo
Tada tarp ministro ir O.Vėbrienės prasidėjo trintis, kuri dar labiau paaštrėjo, kai departamento vadovė nušalino nuo darbo aplinkosaugininką, kuris per savo atostogas ministrui suteikė informacijos apie Būtingės terminale išsiliejusią naftą.
Departamento vadovybės nuomone, ministerijai pavaldžios įstaigos darbuotojas negalėjo teikti turimos tarnybinės informacijos trečiajam asmeniui.
Be to, šią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdyba pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai įrengtos nuotekų valyklos viename sostinės kotedžų kvartale, kuriame gyvena ir O.Vėbrienė.
Kaip išsiaiškino „Lietuvos ryto“ televizija, Vilniaus pakraštyje esančio kvartalo gyventojai naudojasi nuotekų valykla, kuri neturi tam privalomo taršos leidimo.
Iš nelegaliai įrengtos valyklos nuotekos tekėjo į griovį, o kvartalo gyventojai, tarp jų ir aplinkosaugininkų vadovė, nemokėjo taršos mokesčių.
