Lietuvoje ženkliai išaugo pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, daugiau kūdikių palikta gyvybės langelyje

Ketvirtadienį Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba apžvelgė vaiko teisių padėtį ir pristatė svarbiausias problemas ir rodiklius. Pastebima, kad per 2020 metus pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta gerokai daugiau.

Taip pat padaugėjo gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Taip pat padaugėjo gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ilma Skuodienė <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ilma Skuodienė <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vaikų darželis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vaikų darželis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Ilma Skuodienė <br>T.Bauro nuotr.
 Ilma Skuodienė <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 28, 2021, 10:27 AM, atnaujinta Jan 28, 2021, 1:57 PM

Tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pateikė duomenis, jog nuo 2020 metų įvyko reikšmingų pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje. Išskiriama tai, jog buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymų, taip pat įtvirtinta vaiko teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius.

Įkurtas ir naujas institutas – vaiko laikinoji priežiūra, pailgėjo mobiliosios komandos darbo terminas su šeima.

I.Skuodienė teigė, kad 2020 metais pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išaugo 22 procentais.

Daugiausiai pranešimų gauta Šiaulių apskrityje – 5027, Kaune – 4783 bei Vilniuje – 4102. Šiaulių apskritis, pasak specialistės, šiuo atveju yra unikali.

„Reiškia, kad vaiko teisių specialistai Šiaulių apskrityje 2020 metais pabendravo su kas aštuntu vaiku“, – sakė ji.

Pasak I.Skuodienės, pastebima, kad apie pažeidimus ir patirtą žalą praneša ir patys vaikai.

„Vertiname tai kaip labai gerą tendenciją, kad mūsų visuomenės nuostatos keičiasi. Jie patys pasako, jei galimai prieš juos smurtaujama, kad neturi galimybės susitikti su atskirai gyvenančiu tėčiu“, – dėstė tarnybos vadovė.

Sudėtingiausias – rugpjūčio mėnuo

„Karantino metu išgyvenome nepaprastą situaciją ir daugiausia pranešimų sulaukėme rugpjūčio mėnesį. Mažiausiai pranešimų sulaukėme balandį, žmonės buvo susikaupę, apribojo savo socialinius kontaktus“, – kalbėjo tarnybos vadovė.

Prasidėjus antram karantinui, pastebėta, kad galimo smurto atvejų skaičius vėl išaugo – lapkritį jis siekė 3030.

I.Skuodienės teigimu, smurto atvejų pastebima mažiau, bet tai neatspindi realios situacijos. Remiantis tarnybos duomenimis, dažniausiai smurtą patyrė paaugliai nuo 10 iki 14 metų, dažniau jį patyrė berniukai. 

Pastebima, kad daugiausia tokio amžiaus yra ir vaikų savižudybių. Išskiriama tendencija, kad daugiau smurtaujama buvo miestuose.

2020 metais 36 procentais sumažėjo ir įvaikinimų skačius. Nuolatinėje globoje esančių vaikų taip pat mažėjo, tuo metu didėjo skaičius globojamų šeimoje, mažėjo vaikų socialinės globos institucijose.

Taip pat padaugėjo gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičius. 2020 metais tokių buvo 10, tuo metu 2019 – 4. Tarnybos vadovė pabrėžė, kad padaugėjo pro langus iškrentančių vaikų skaičius, tačiau ragino tėvus netylėti ir kreiptis pagalbos.

„Tikslas – ne bausti, o suteikti pagalbą ir padėti“, – sakė I.Skuodienė.

Karantino metu išryškėjo vaiko bendravimo su abiem tėvais problema, kai tėvai gyvena atskirai.

„Ypatingai aktuali situacija tapo, kai tėvai gyvena skirtingose savivaldybėse ir tų nesutarimų yra labai daug“, – pastebėjo I.Skuodienė.

Tarnybos vadovė pabrėžė, kad išryškėjo ir negalią turinčių vaikų problemos.

„Reikalingas ypatingas dėmesys šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus. Svaru atkreipti dėmesį, kad paslaugos reikalingos ne tik vaikams, turintiems negalią, bet ir visiems šeimos nariams. Tai ne tik fizinės, bet ir emocinės paslaugos.

Turėjome skaudžių atvejų, kai tėvams suteikiama žinia apie vaiko negalią, bet nesuteikiama psichologo pagalba šeimai, kaip tai priimti ir kaip su tuo gyventi“, – kalbėjo I.Skuodienė.

Smurto rūšys – įvairiausios

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius kalbėjo, kad už visų skaičių slypi konkretūs vaikai, kurie patyrė traumas ir tai turės įtakos visam likusiam jų gyvenimui.

Vilniuje, pasak jo, situacija skiriasi tuo, jog miestų gyventojai yra aktyvesni ir turi didesnį žinojimą apie vaiko teisių užtikirinimą. Tačiau didmiesčiuose daugiau yra vadinamojo rafinuoto, intelektualaus smurto.

„Maždaug vena trečioji pranešimų yra susiję su skyrybomis. Vaikai su anstolių ir advokatų pagalba padaromi situacijos įkaitais ir aukomis. Įsivaizduokite situaciją, kokią patirtį turi vaikas, kuris gali papasakoti, kaip puikiai leidžia laiką su vienu iš tėvų, kaip juos myli, ir visiškai kardinaliai situacija pasikeičia, kai vaikas atsiduria patalpoje, kurioje yra abu tėvai.

Tada vaikas patiria lojalumo konfliktą ir iš tos įtampos apsišlapina. Tai yra didelė spraga mūsų visuomenėje, nes vaikai nėra teisė, tai yra pareiga. Vaikas nėra įrankis, per kurį galiu nubausti buvusį sutuoktinį, vaikas yra atsakomybė“, – teigė G.Batulevičius.

Specialistas taip pat išskiria priklausomybes ir su tuo susijusios pasekmes.

„Berniukas, kuris slaugė mamą po eilinio tėvo išpuolio, slapta darė jai valgyti, maitino, galiausiai mamos neteko. Jis kiekvieną kartą sustingsta, kai išgirsta kažką apie tėvą ir jau tris mėnesius, būdamas saugioje aplinkoje, atsisako su tėvu pasimatyti net nuotoliniu būdu“, – pavyzdį pateikė G.Batulevičius.

„Įsivaizduokite paauglę, kuri turi sunkumų su mokslais, kuri nepritampa mokykloje, mokyklos identifikuoajma kaip probleminis paauglys, nes girtas tėvas ateina pas ją naktį ir kiša rankas po jos kelnaitėmis“.

Specialistas teigė, kad į visus gautus pranešimus yra reaguojama rimtai, bet šiose sitaucijose yra labai svarbūs ir socialiniai partneriai, čia ir dabar būtinos paslaugos.

 

 

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.