Rusijos kariuomenė prie Lietuvos-Baltarusijos sienos?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad vienas iš didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai, kurių scenarijus atomazga gali būti tokia, kad Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną ims saugoti Rusijos kariuomenė.
„Esminis Lietuvos interesas Baltarusijos atžvilgiu yra šios šalies nepriklausomybė ir demokratėjimas. Rusijos ir Baltarusijos sąjunga kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes jai tapus realybe Rusija de facto būtų tiesiogine Lietuvos kaimynė.
Nepaisant aiškaus Lietuvos intereso išlaikyti kaip įmanomą didesnę Baltarusijos autonomiją nuo ją integruoti siekiančios Rusijos, mūsų šalių bendradarbiavimą riboja A.Lukašenkos išrinkimo prezidentu nelegitimumas, ginčas dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Baltarusijos pilietinės visuomenės slopinimas smurtu“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Vėl planuojamos pratybos „Zapad“
Jis priminė, kad 2021 m. rugsėjį suplanuotos eilinės Rusijos ir Baltarusijos strateginės pratybos „Zapad 2021“.
„Šias metais baigiasi ir Rusijos karinės infrastruktūros objektų Baltarusijoje nuoma, ir taip Rusijai atsiveria galimybės primesti savo žaidimo taisykles. Reikia nepamiršti, kad Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės yra integruotos į bendrą grupuotę Rusijos Vakarų karinėje apygardoje. Jų oro gynybos sistema yra bendra. Dar daugiau Rusija ir Baltarusija savo karinių pajėgų veiksmus kartu planuoja prieš bendrą priešininką – Vakarus, kaip rodo pratybų scenarijai“, – aiškino politikas ir pridūrė, kad yra šiais metais laukia ir daugiau įdomių procesų, kaip kad prasidėsianti Baltarusijos konstitucinė reforma, kuri galimai atvers galimybes Rusijai įgyvendinti įvairius absorbavimo scenarijus, kaip kad pasiūlant A.Lukašenkai „pasitraukimo“ strategiją, kuriant naujus politinius ir institucinius galios centrus šios valstybės viduje.
„2021metai gali būti lūžio metai būtent Rusijos vykdomos absorbcijos Baltarusijos atžvilgiu. Dabar laukiama, nedaroma staigių judesių, bet kartu ir stiprinama įtaka. Tokie įvykiai, kaip pratybos, karinių objektų nuomos pabaiga, konstitucinė reforma – tai gali sudaryti sąlygas pradėti žaisti realų žaidimą. Prezidentas gali pasitraukti, atiduoti galią parlamentui, būtų investuojama į kokį nors naują politinį lyderį“, – apie galimą scenarijų kalbėjo Seimo NSGK vadovas.
Paklaustas, ar nenutiks taip, kad tam tikri manevrai Vakarų valstybių, kurios užsiėmusios pandemijos valdymu, paprasčiausiai bus pražiūrėti, juo labiau, kad Vakarų spauda dažnai rašo apie „braškantį režimą“, bet ryškių pabaigos ženklų lyg ir nėra: „Kiek tas braškesys artėja prie lūžio? Juk yra protestai dėl Aleksejaus Navalno sulaikymo, daug pareiškimų apie liepto galą, bet...“
Anot pašnekovo, sunku spėlioti, ar šiemet vyksiančios karinės pratybos bus didesnio masto, bet kad jų apimtis nemažės, tuo neabejojama: „Sprendimų priėmimo greitai, visų dalyvaujančių vienetų integracija – jie šioje srityje saveikumas stiprėja, scenarijai – puolamieji. Nesinori susieti į analogiją, bet štai Šiaurės Kaukaze vyko pratybos, o paskui tie žmonės prasitęsė pratybas Gruzijoje“.
Pasak L.Kasčiūno, kalbant apie pratybas, svarbūs yra du aspektai – kiek jose bus integruotos Baltarusijos karinės pajėgos ir, ar po šių pratybų Baltarusijos teritorijoje neliks Rusijos karių.
