Istorijos dūžiai vasario 5-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1989 m. apie 20 tūkst. žmonių dalyvavo Vilniaus arkikatedros atšventinimo iškilmėse. 1949 m. sovietų valdžia šventovę uždarė, 1956 m. joje įrengė Paveikslų galeriją. 1988 m. po Sąjūdžio suvažiavimo katedra buvo grąžinta tikintiesiems.<br>P.Lileikio nuotr.
1989 m. apie 20 tūkst. žmonių dalyvavo Vilniaus arkikatedros atšventinimo iškilmėse. 1949 m. sovietų valdžia šventovę uždarė, 1956 m. joje įrengė Paveikslų galeriją. 1988 m. po Sąjūdžio suvažiavimo katedra buvo grąžinta tikintiesiems.<br>P.Lileikio nuotr.
1864 m. gimė vilnietis gydytojas Cemachas Šabadas. Buvo labai populiarus medikas, vaikus ir vargšus gydė nemokamai. Rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis jį pasirinko pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu. Mirė 1935 m.
1864 m. gimė vilnietis gydytojas Cemachas Šabadas. Buvo labai populiarus medikas, vaikus ir vargšus gydė nemokamai. Rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis jį pasirinko pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu. Mirė 1935 m.
1878 m. gimė prancūzų inžinierius ir išradėjas, automobilių gamybos koncerno „Citroen S.A.“ įkūrėjas Andre Citroenas. Jo vadovaujamas koncernas 1924 m. pagamino pirmąjį Europoje automobilį vien tik metaliniu kėbulu. Mirė 1935 m.<br>123rf
1878 m. gimė prancūzų inžinierius ir išradėjas, automobilių gamybos koncerno „Citroen S.A.“ įkūrėjas Andre Citroenas. Jo vadovaujamas koncernas 1924 m. pagamino pirmąjį Europoje automobilį vien tik metaliniu kėbulu. Mirė 1935 m.<br>123rf
1946 m. NKVD suėmė Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių (apie 59 m.). Apkaltinus antisovietine veikla ir ryšiais su partizanais vyskupas tais pačiais metais sušaudytas Vilniuje. 1999 m. palaikai rasti Tuskulėnuose.<br>T.Bauro nuotr.
1946 m. NKVD suėmė Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių (apie 59 m.). Apkaltinus antisovietine veikla ir ryšiais su partizanais vyskupas tais pačiais metais sušaudytas Vilniuje. 1999 m. palaikai rasti Tuskulėnuose.<br>T.Bauro nuotr.
1971 m. JAV erdvėlaivio „Apollo 14“ Mėnulio kabina su astronautais Alanu B.Shepardu ir Edgaru D.Mitchelliu nusileido Mėnulio Audrų vandenyno Fra Mauro krateryje.<br>123rf
1971 m. JAV erdvėlaivio „Apollo 14“ Mėnulio kabina su astronautais Alanu B.Shepardu ir Edgaru D.Mitchelliu nusileido Mėnulio Audrų vandenyno Fra Mauro krateryje.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 5, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1824 m. vasario 5–6 d. Vilniuje vyko slaptos anticarinės moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“, veikusios Kražiuose, septynių narių teismas. Organizacijos nariai rašė agitacinius eilėraščius ir laiškus-atsišaukimus prieš carą, trys aktyviausi iš jų buvo nuteisti mirties bausme, vėliau ji pakeista kalėjimo ir tremties bausmėmis.

1919 m. Ministrų Kabinetas priėmė Ypatingus valstybės apsaugos įstatus – įstatyminį aktą, kuris iki 1940 m. Lietuvoje reguliavo karo padėties režimą. Pagal Įstatus, karo padėties metu visa vietos administracinė valdžia turėjo atitekti Krašto apsaugos ministerijai pavaldiems apskričių karo komendantams. Įstatai palengvino nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą, bet vėliau buvo panaudoti opozicinių partijų ir organizacijų veiklai varžyti. Jie įteisino ne civilinių, o karinių valstybės institucijų vienybę, trukdė įgyvendinti konstitucines piliečių teises.

1946 m. NKVD suėmė Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių (apie 59 m.). Apkaltinus antisovietine veikla ir ryšiais su partizanais vyskupas tais pačiais metais sušaudytas Vilniuje. 1999 m. palaikai rasti Tuskulėnuose, palaidoti Telšių katedros kriptoje. 1991 m. pradėta vyskupo beatifikacijos byla.

1989 m. atkurta Lietuvos demokratų partija. Ši partija 1902 m. buvo įkurta iš varpininkų sąjūdžio.

1989 m. apie 20 tūkst. žmonių dalyvavo Vilniaus arkikatedros atšventinimo iškilmėse. 1949 m. sovietų valdžia šventovę uždarė, 1956 m. joje įrengė Paveikslų galeriją. 1988 m. po Sąjūdžio suvažiavimo katedra buvo grąžinta tikintiesiems.

Įvykiai pasaulyje

1831 m. į Lenkijos karalystę įsiveržė Rusijos kariuomenė – 115 tūkst. karių. Lenkų sukilėlių daliniai (apie 54 tūkst. karių) po kelias dienas vykusių kautynių vasario 25-ąją rusų veržimąsi sustabdė ir pradėjo kontrpuolimą.

1919 m. Balstogėje Lenkija ir Vokietija pasirašė sutartį dėl karo veiksmų su Raudonąja armija Lietuvoje ir Baltarusijoje derinimo. Atstovai susitarė, kad Vokietija į Baltarusiją ir Vilniaus kraštą praleis 10 tūkst. Lenkijos karių, kurie puls Lydos, Vilniaus ir Minsko kryptimis. Vokietijos kariuomenei per Lenkiją leista evakuotis iš Ukrainos ir Baltarusijos. Veikdama pagal Balstogės sutartį Lenkijos kariuomenė 1919 m. balandį išstūmė Raudonosios armijos junginius iš Vakarų Baltarusijos bei Vilniaus krašto ir juos užėmė.

1971 m. JAV erdvėlaivio „Apollo 14“ Mėnulio kabina su astronautais Alanu B.Shepardu ir Edgaru D.Mitchelliu nusileido Mėnulio Audrų vandenyno Fra Mauro krateryje. Astronautai du kartus (apie 9 val.) buvo išėję ant Mėnulio paviršiaus, iš viso jame išbuvo 33 val. 30 min. ir parskraidino į Žemę 44,5 kg Mėnulio uolienų pavyzdžių.

Gimė

1864 m. – vilnietis gydytojas Cemachas Šabadas. Buvo labai populiarus medikas, vaikus ir vargšus gydė nemokamai. Rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis jį pasirinko pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu. Mirė 1935 m.

1878 m. – prancūzų inžinierius ir išradėjas, automobilių gamybos koncerno „Citroën S.A.“ įkūrėjas André Citroënas. Jo vadovaujamas koncernas 1924 m. pagamino pirmąjį Europoje automobilį vien tik metaliniu kėbulu. Mirė 1935 m.

1884 m. – kunigas, filosofas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, paskelbtas kankiniu, arkivyskupas Mečislovas Reinys. 1944 m. sovietai bandė M.Reinį priversti Bažnyčios vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis, bet arkivyskupas atsisakė. 1947 m. raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą, tais pačiais metais buvo suimtas. 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.

1900 m. – politinis ir visuomenės veikėjas, 1934-1940 m. Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Sovietų sušaudytas 1941 m.

Mirė

1949 m. – kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat Kelpša (60 m.).

1969 m. – kalbininkas Juozas Balčikonis (83 m.).

1986 m. per eismo įvykį, manoma, išprovokuotą sovietų specialiųjų tarnybų, žuvo kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Juozas Zdebskis (56 m.). Palaidotas Rudaminos bažnyčios šventoriuje Lazdijų rajone.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.