Dėl profesorių politikų V. Pranckiečio ir V. Landsbergio – painiava, pasisakė kontrolierė

Po rudenį vykusių Seimo rinkimų antrojo asmens valstybėje statuso netekusiam Viktorui Pranckiečiui gali tekti atsisveikinti ir su profesoriaus vardu. Kodėl profesoriais vadinami ir asmenys, neturintys nieko bendra su dėstymu aukštojoje mokykloje?

Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>V.Skaraičio nuotr.
Ar pagrįstai profesoriais vadinami V.Pranckietis ir V.Landsbergis?<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 8, 2021, 5:57 AM, atnaujinta Feb 8, 2021, 11:49 AM

Margalapes aktinidijas plačiai išgarsinęs V.Pranckietis pats gali išgarsėti kaip mokslo bendruomenėje išskirtinį pripažinimą reiškiantį profesoriaus vardą nepagrįstai savinęsis politikas.

Buvęs valstietis problemų, regis, susikūrė, kai per Seimo rinkimus reklaminiuose plakatuose ėmė prisistatinėti kaip profesorius.

Gavusi skundą Vyriausioji rinkimų komisija pradėjo tirti, ar V.Pranckietis neklaidino rinkėjų. Pasirodo, profesoriaus pareigas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje politikas ėjo tiktai pustrečio mėnesio ir jų neteko 2016 metais išrinktas į Seimą, o profesoriaus vardas jam nebuvo suteiktas.

Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino akademijos atstovai, profesoriaus pareigas šioje mokslo įstaigoje gali eiti ir pedagoginio profesoriaus vardo neturintis asmuo.

Vis dėlto ar gali asmuo ir toliau prisistatinėti profesoriumi, jeigu nei eina tokias pareigas, nei jam yra suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas?

Pats V.Pranckietis yra įsitikinęs, kad gali: „Aš išrinktas kaip profesorius – visi mane pažįsta kaip profesorių ir mano atestacija galioja iki 2021 metų.

Beje, buvau įvertintas už visą savo 29 metų veiklą.“

Politikui taip pat atrodo keista, kad iš viso kilo abejonių, ar jis nesisavina profesoriaus vardo. „Juk iš sportininko, kuris peršoko dviejų metrų kartelę, niekas nebereikalauja to daryti kiekvienais metais“, – palygino buvęs Seimo pirmininkas.

V.Pranckietis – ne vienintelis buvęs Seimo pirmininkas, prisistatantis profesoriumi. Šį vardą taip pat turi buvęs Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis, kuris profesoriaus pareigas Lietuvos muzikos akademijoje ėjo sovietmečiu – iki 1990 metų. 

Politikoje yra ir daugiau veikėjų, kurie prisistato arba yra vadinami profesoriais, nors aukštųjų mokyklų auditorijose jų balsas yra skambėjęs jau senokai. Ar jie gali vadintis profesoriais?

„Pedagoginis vardas išlieka ir neinant profesoriaus pareigų.

Mokslininkų bendruomenėse profesoriams rodoma pagarba, nes jais tampa tik itin iškilios asmenybės, mokslui daug nusipelnę mokslininkai ir dėstytojai. Jie vadinami profesoriais nepriklausomai nuo to, ar turi pedagoginį vardą, ar ne“, – paaiškino Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Živilė Mediekšienė.

Ar tokia tvarka galioja ir kitose šalies aukštosiose mokyklose ir kokiais atvejais profesoriais gali vadintis jų duris jau užvėrę buvę dėstytojai?

Apie tai „Lietuvos ryto“ pokalbis su akademinės etikos ir procedūrų kontroliere Loreta Tauginiene.

– Ar asmuo, kuris į profesoriaus pareigas pagal sutartį yra skiriamas tam tikram laikui ir neturi pedagoginio profesoriaus vardo, gali juo vadintis ir pasibaigus pareigoms ar nutrūkus sutarčiai?

– Mokslo ir studijų įstatymo (1991 metų redakcija; negalioja nuo 2002 metų) 31 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvoje suteikiami docento ir profesoriaus pedagoginiai (mokslo) vardai.

Vėlesnėje Mokslo ir studijų įstatymo (2002 metų redakcija; negalioja nuo 2009 metų) redakcijoje buvo nustatyta, kad atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams pedagoginius vardus teikia aukštųjų mokyklų senatai Vyriausybės nustatyta tvarka, o užsienyje įgyti mokslo laipsnių diplomai pripažįstami (nostrifikuojami) Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

Šio įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl profesorių emeritų: vyresniems kaip 65 metų profesoriams ar vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems profesoriaus pedagoginį vardą, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą universitete, valstybės ar universiteto mokslo institute, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui įstaigos senatas (taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti įstaigos mokslinėje ir kitoje veikloje, o kiekvieno universiteto profesorių emeritų skaičius derinamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Profesoriaus emerito vardas suteikia teisę gauti profesoriaus emerito valstybinę mokslininko pensiją.

Mokslo ir studijų įstatymas (2009 metų redakcija) numato, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas, be to, nustatyta, kad profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas.

Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

Taigi nuo 2009 metų profesoriaus sąvoka įstatyme minima kaip profesoriaus pareigybė ir kaip profesoriaus emerito vardas, kuris suteikiamas profesoriui (dėstytojo pareigybė), aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui.

Be to, Konstitucijos garantuojama autonomija aukštosioms mokykloms sudaro sąlygas savarankiškai nustatyti profesoriaus vardo suteikimo tvarką.

Šiame įstatyme nedetalizuojama, kokie vardai teikiami ir kokie kriterijai taikomi vardų teikimo atveju, bet aukštajai mokyklai suteikiama teisė pačiai nustatyti jų teikimo tvarką, pavyzdžiui, aukštosios mokyklos statute ir kituose jos vidaus teisės aktuose.

Taip pat minėtas įstatymas nereglamentuoja vardų atšaukimo galimybės.

Manytina, kad, siekiant sąžiningo informacijos pateikimo, asmuo, ėjęs profesoriaus pareigas, bet neturintis pedagoginio profesoriaus vardo, aiškiai turėtų nurodyti, kokiu pagrindu save įvardija profesoriumi.

– Ar tokie atvejai, kai profesoriaus vardu prisistatoma nepagrįstai, neturint tam pagrindo, patenka į jūsų komisijos akiratį? Ar komisija tiria tokius atvejus, ar jie dažni?

– Nepagrįstas profesoriaus vardo nurodymas tokiais atvejais, kai įgyjamas nesąžiningas pranašumas prieš kitus akademinės bendruomenės narius arba konkursuose dalyvaujančius kandidatus, laikytinas atveju, nagrinėjamu kontrolieriaus pagal kompetenciją.

Mūsų praktikoje nagrinėti keli atvejai dėl galimo gyvenimo aprašymo duomenų fabrikavimo (nurodant tikrovės neatitinkančią darbo patirtį) ir falsifikavimo (keičiant autorių eiliškumą publikuotame mokslo darbe), taip pat dėl galimo visuomenės klaidinimo viešai pristatant mokslinio tyrimo rezultatus (pavyzdžiui, nurodant institucinę prieskyrą viešo tyrimo rezultatų pristatymo metu).

– Kokiais atvejais profesoriumi gali vadintis asmuo, kuriam toks vardas buvo suteiktas pagal pareigas aukštojoje mokykloje, tačiau jau kurį laiką jis nebevykdo pedagoginės veiklos?

– Svarbu nepainioti profesoriaus kaip dėstytojo pareigybės ir kaip pedagoginio vardo.

Jeigu profesorius pagal pareigas, vadinasi, profesoriumi vadinamas, kol tas pareigas eina aukštojoje mokykloje.

Jeigu profesorius pagal vardą, tuomet profesoriumi vadinamas iki jo atšaukimo (jei numatyta) ar savo gyvenimo pabaigos. Asmuo profesoriumi gali būti kitų vadinamas už jo nuopelnus ir einant profesoriaus pareigas – tai būdinga esant pasitikėjimu grįstam akademiniam sociumui.

– Kokiais atvejais profesoriaus vardas yra skiriamas visam gyvenimui?

– Mokslo ir studijų įstatymas nereglamentuoja pedagoginių vardų suteikimo ir atšaukimo procedūros, todėl profesoriaus pedagoginio vardo suteikimo terminas priklauso nuo to, kaip tai yra nustatyta pedagoginį vardą suteikusios aukštosios mokyklos dokumentuose.

Atsižvelgiant į reikalavimus, keliamus siekiant įgyti pedagoginį vardą, manytina, kad profesoriaus vardas, kaip ir aukštojo mokslo kvalifikacija, yra tam tikrų akademinių pasiekimų įvertinimas, kuris tvirtinamas diplomu (atestatu) ir kurio galiojimas teisės aktuose nereglamentuotas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.