Istorijos dūžiai vasario 9-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1990 m. priimtas Lietuvos SSR švenčių įstatymas įteisino senąsias ir religines lietuvių šventes. Valstybine švente paskelbta Vasario 16‑oji, tautinėmis – Šv.Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Šv.Kalėdos, atmintina tautos diena – Birželio 14‑oji. Įstatyme buvo paliktos ir komunistinės šventės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
1990 m. priimtas Lietuvos SSR švenčių įstatymas įteisino senąsias ir religines lietuvių šventes. Valstybine švente paskelbta Vasario 16‑oji, tautinėmis – Šv.Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Šv.Kalėdos, atmintina tautos diena – Birželio 14‑oji. Įstatyme buvo paliktos ir komunistinės šventės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
1990 m. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas panaikino cenzūrą.<br>T.Bauro nuotr.
1990 m. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas panaikino cenzūrą.<br>T.Bauro nuotr.
1991 m. Vyko gyventojų visuotinė apklausa (plebiscitas) dėl Lietuvos nepriklausomybės. Buvo pateiktas vienas klausimas: „Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika“. Į rinkimų apylinkes atėjo beveik 85 proc. rinkėjų, 90,47 proc. jų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą.<br>M.Vizbelio nuotr.
1991 m. Vyko gyventojų visuotinė apklausa (plebiscitas) dėl Lietuvos nepriklausomybės. Buvo pateiktas vienas klausimas: „Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika“. Į rinkimų apylinkes atėjo beveik 85 proc. rinkėjų, 90,47 proc. jų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą.<br>M.Vizbelio nuotr.
1928 m. gimė vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo veikėjų Antanas Terleckas. 1978 m. su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, buvo mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje vienas organizatorių.<br>M.Patašiaus nuotr.
1928 m. gimė vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo veikėjų Antanas Terleckas. 1978 m. su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, buvo mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje vienas organizatorių.<br>M.Patašiaus nuotr.
1929 m. netoli Andrioniškio nukrito labai retos eukritų klasės meteoritas. Buvo surinkta 11 jo gabaliukų, 1969 m. rastas dar vienas gabalas.<br>123rf
1929 m. netoli Andrioniškio nukrito labai retos eukritų klasės meteoritas. Buvo surinkta 11 jo gabaliukų, 1969 m. rastas dar vienas gabalas.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 9, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1926 m. Antrojo Seimo pirmininku vietoj Vytauto Petrulio išrinktas valstiečių liaudininkų atstovas Jonas Staugaitis. Šias pareigas ėjo iki kovo 5 d.

1929 m. netoli Andrioniškio nukrito labai retos eukritų klasės meteoritas. Buvo surinkta 11 jo gabaliukų, 1969 m. rastas dar vienas gabalas.

1947 m. vyko pirmieji pokario rinkimai į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą. Jiems organizuoti, be Lietuvoje jau esančių vidaus kariuomenės dalinių ir ginkluotų aktyvistų, buvo papildomai sutelkta apie 18 tūkst. reguliariosios kariuomenės kareivių ir stribų. Nepaisant to apskrityse, kuriose aktyviau veikė ginkluotas lietuvių pogrindis, balsavo vos 20–30 proc. rinkėjų, nors sovietų propaganda po rinkimų skelbė apie beveik 90 proc. balsavimo aktyvumą.

1990 m. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas panaikino cenzūrą.

1990 m. priimtas Lietuvos SSR švenčių įstatymas įteisino senąsias ir religines lietuvių šventes. Valstybine švente paskelbta Vasario 16‑oji, tautinėmis – Šv.Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Šv.Kalėdos, atmintina tautos diena – Birželio 14‑oji. Įstatyme buvo paliktos ir komunistinės šventės.

1991 m. Vyko gyventojų visuotinė apklausa (plebiscitas) dėl Lietuvos nepriklausomybės. Buvo pateiktas vienas klausimas: „Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika“. Į rinkimų apylinkes atėjo beveik 85 proc. rinkėjų, 90,47 proc. jų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą.

1997 m. Rygos filharmonijoje įvyko pirmasis Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunimo kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ koncertas. Jam dirigavo Saulius Sondeckis. Orkestrą 1996 m. subūrė vokiečių kilmės latvių smuikininkas ir dirigentas Gidonas Kremeris.

Įvykiai pasaulyje

1801 m. Lotaringijos mieste Liunevilyje Prancūzija ir Šventosios Romos imperija sudarė taikos sutartį, kuri reiškė vadinamosios Antrosios antiprancūziškos koalicijos žlugimą. 10 metų trukusi nepertraukiama Europos valstybių kova su revoliucine Prancūzija baigėsi, ji ėmė vyrauti žemyne.

1863 m. Ženevos viešųjų reikalų komitetas, paveiktas Šveicarijos filantropo Jeano Henri Dunantʼo knygos „Solferino mūšiui atminti“, sušaukė konferenciją tarptautinei savanorių pagalbos organizacijai įkurti. Konferencijos nutarimų pagrindu 1864 m. buvo įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.

1918 m. Ukrainos Centrinė rada sudarė taiką su Ukrainos Liaudies Respubliką pripažinusiomis Vokietija ir Austrija-Vengrija.

1920 m. Špicbergeno sala Arkties vandenyne kaip demilitarizuota teritorija perduota Norvegijai.

1929 m. Maskvoje Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir SSRS prisijungė prie 1928 m. priimto Kelloggo–Briand’o pakto, kuriuo kaip nacionalinės politikos įrankio buvo atsisakoma karo. 1929 m. prie susitarimo prisijungė ir Lietuva.

1934 m. Atėnuose sudaryta Graikijos, Jugoslavijos, Rumunijos ir Turkijos sąjunga – Balkanų Antantė. Ji siekė išsaugoti po Pirmojo pasaulinio karo Balkanuose susiklosčiusį politinių jėgų santykį.

2017 m. rusų oreiviai Fiodoras Koniuchovas ir Ivanas Meniaila pagerino skrydžio karšto oro balionu trukmės pasaulio rekordą. Jie be nusileidimo ore išbuvo 55 val. ir 15 min. ir per šį laiką nuskrido daugiau kaip 1000 km.

Gimė

1441 m. – Vidurinės Azijos poetas, filosofas ir valstybės veikėjas Navoji. Mirė 1501 m.

1874 m. – rusų teatro aktorius, režisierius ir pedagogas Vsevolodas Mejerholdas. Sukūrė aktoriaus vaidybos teoriją ir praktinį metodą, turėjusius įtakos XX a. Europos teatro, kino, estrados ir vaizduojamųjų menų raidai. 1940 m. sušaudytas sovietų.

1928 m. – vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo veikėjų Antanas Terleckas. 1978 m. su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, buvo mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje vienas organizatorių.

1930 m. – poetas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Petras Bložė. Mirė 2016 m.

Mirė

1919 m. Nepriklausomybės karo kautynėse dėl Kėdainių žvalgydamas apylinkes prie Taučiūnų žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris Povilas Lukšys (32 m.).

1942 m. – dailininkas, vienas žymiausių lietuvių ekspresionizmo atstovų Antanas Samuolis (42 m.).

1987 m. – dainininkas, lietuvių profesionaliosios estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas (83 m.).

2009 m. likus dviem dienoms iki 92-ojo gimtadienio mirė poetas žemininkas, Nacionalinės premijos laureatas Kazys Bradūnas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.