Istorikai siūlo stiprinti mokslinius tyrimus Genocido centre, steigti mokslo tarybą

Istorikai ragina stiprinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) kaip mokslo institucijos statusą, įkuriant šalia jo mokslo tarybą.

Alvydas Nikžentaitis.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Alvydas Nikžentaitis.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Alvydas Nikžentaitis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alvydas Nikžentaitis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alvydas Nikžentaitis.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Alvydas Nikžentaitis.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 9, 2021, 3:57 PM, atnaujinta Feb 10, 2021, 11:20 AM

Anot jų, iš nepriklausomų mokslininkų sudaryta institucija padėtų išspręsti ir šiuo metu išryškėjusias problemas.

„Pasiūlėme labiau išryškinti mokslinį centro statusą, neužmirštant, kad greta istorikų ten dirba ir žmonės, susiję su įpaveldinimu, kad ten yra ir muziejus, kad ir muziejininkai turėtų būti toje taryboje. Ji ir galėtų atlikti tam tikrą mokslinės kontrolės funkciją“, – antradienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė Istorijos instituto vadovas Alvydas Nikžentaitis.

Anot jo, užsienyje esama įvairių tokių institucijų veiklos modelių, ir būtų galima pasinaudoti ta patirtimi.

„Centro skelbiamos įvairios pažymos turi būti nepriekaištingos ir moksline prasme“, – pabrėžė Istorijos instituto direktorius.

Seimo pirmininkė pritarė mokslo tarybos įsteigimui prie LGGRTC.

„Manau, kad tikrai nereikia išradinėti dviračio. Panašūs centrai, kurie veikia kitose valstybėse, būtent tokios mokslo tarybos, ekspertų tarybos veikia prie jų, ir tai yra svarbus saugiklis. Tas ekspertinis požiūris tikrai yra svarbus. Manau, kad šiuo atveju mums vertėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu“, – antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

A. Nikžentaitis tvirtino, kad kolegos pasiryžę padėti Genocido centrui, šiam stiprinant mokslinius tyrimus.

„Praėjusiais metais istorikai nemažai suko galvas, kaip padėti kolegoms istorikams, persekiojamiems Baltarusijoje. Žinot, kai kurie dalykai – ne tokiu mastu kaip Baltarusijoje, – bet jie prasidėjo ir Lietuvoje. Turėtumėte mus suprasti, kad jeigu mums rūpi kolegos Baltarusijoje, tai esame neabejingi ir tam, kas daroma su mūsų kolegomis Lietuvoje, tam pačiame Genocido centre“, – teigė Istorijos instituto direktorius.

Susitikime su Seimo vadove dalyvavusi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė sakė, jog nerimą kelia, kad dabar LGGRTC darbas paralyžiuotas.

„Tai reiškia, kad institucija negali vykdyti funkcijų, kurios jai deleguotos. Bendruomenė, viena vertus, yra supriešinta, o kita vertus, praranda savo profesionalius tyrimus, išeina žmonės, kurie dirba su labai jautria ir labai specifine istorine medžiaga bei šaltiniais. Tokių žmonių praradimas reiškia, kad tampame mažiau įgalūs tirti savo praeitį ir suvokti ją“, – antradienį Seime sakė L. Skurvydaitė.

„Trečias dalykas, tai mokslo savarankiškumo ir mokslo politizavimo klausimas. Vis dėlto mokslininkas turi ir teisę, ir prievolę, ir laisvę būti nepriklausomas savo tyrimuose ir neįtakojamas“, – teigė ji.

Pasak A. Nikžentaičio, LGGRTC istorikus imta persekioti už tai, kad pareiškė nuomonę „dėl rezistento statuso suteikimo vienam žmogui“.

Be to, jo žiniomis, siekta pakeisti Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorių.

„Vyko užkulisiniai dalykai, kurių metu tartasi, kad dabartinis (...) vadovas pasitrauktų, jam žadėtos kitos pareigos, o užkulisiuose jau tartasi dėl kito, parankesnio vadovybei žmogaus paskyrimo“, – sakė Istorijos instituto vadovas.

„Buvo ruošiama tam tikra dirva, tam tikros nuo mokslo nutolusios opinijos rengimui tame centre, kad centras būtų pasiruošęs vykdyti tam tikrus propagandinius tikslus“, – tvirtino jis.

A. Nikžentaitis paneigė oponentų teiginius, kad jis siekiąs LGGRTC prijungti prie Istorijos instituto.

„Istorijos instituto pozicija yra, kad šitas centras turi būti nepriklausoma institucija, kad tai svarbi valstybės institucija. Jeigu bus atliekami tam tikri pokyčiai ta linkme, kuria mes siūlome, prisiekiu, kad asmeniškai niekur nekandidatuosiu ir nedalyvausiu jokiuose valdymo organuose“, – kalbėjo A. Nikžentaitis.

„Mano galva, mums reikia vieną kartą atsikratyti problemos, kuri yra tapusi ne tik Lietuvos vidaus, bet ir tarptautine problema“, – pridūrė jis.

Anksčiau į Seimą kreipėsi dalis Genocido centro darbuotojų dėl įtampos įstaigoje, dėl to, kad centro istorikai nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t. Įt

Seimo valdyba praėjusią savaitę nusprendė sudaryti specialią darbo grupę aiškintis situaciją LGGRTC.

Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Adas Jakubauskas teigia, kad įtampa įstaigoje kilo pradėjus jos pertvarką. Anot direktoriaus, norima peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą, įvesti kokybės kriterijus tyrimams, o tai kelia dalies darbuotojų pasipriešinimą.

Jis atmetė kaltinimus spaudimu mokslininkams ir istorinių tyrimu politizavimu.

Po darbuotojų kreipimosi į Seimą apie atsistatydinimą pranešė generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis. Anot Genocido centro darbuotojų, jam buvo sukurtas specialus etatas.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.