ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti.
„Vizitas ne tik neatnešė lauktų rezultatų, jis atnešė labai neigiamus rezultatus, kadangi būtent vizito metu Rusija liepė išvykti iš Rusijos trims ES diplomatams. Diplomatine kalba kalbant, tai yra antausis, kuris vizito metu buvo pliaukštelėtas. Dėl to mes visi jaučiamės kažkiek pažeminti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Tačiau, tęsė ji, šis Rusijos žingsnis galbūt taps priežastimi, kodėl valstybės, iki šiol maniusios, jog su Kremliumi dialogas yra įmanomas, tokių iliuzijų atsisakys.
„Matyt, tiems, kurie dar įsivaizdavo, kad su Rusija reikėtų kažkaip diplomatiškai kalbėtis, pasidarė galutinai aišku, kokie kalbos metodai egzistuoja. Manau, kad, kai vadovai diskutuos apie Rusiją kovo mėnesį, – žinoma, bus tuomet kalbama ir apie žmogaus teisių padėtį, ir apie Navalno situaciją – lengviau bus priimti tuos sprendimus, kuriuos Lietuva ir siūlė priimti nuo pat Navalno suėmimo ir įkalinimo“, – teigė ji.
Rusija penktadienį paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus dėl dalyvavimo neteisėtuose mitinguose Maskvoje ir Sankt Peterburge, kai tuo metu Maskvoje vyko J. Borrellio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas.
J. Borrellis teigė, kad apie sprendimą išsiųsti diplomatus sužinojo susitikimo su S. Lavrovu metu ir griežtai pasmerkė šį sprendimą.
Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
