Istorijos dūžiai vasario 10-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1452 m. Lucke mirė Lietuvos didysis kunigaikštis, Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus Švitrigaila (apie 82 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
1452 m. Lucke mirė Lietuvos didysis kunigaikštis, Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus Švitrigaila (apie 82 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
1912 m. mirė anglų chirurgas, antiseptikos pradininkas, baronas Josephas Listeris (84 m.).<br>123rf
1912 m. mirė anglų chirurgas, antiseptikos pradininkas, baronas Josephas Listeris (84 m.).<br>123rf
1977 m. mirė grafikas Stasys Krasauskas (47 m.).
1977 m. mirė grafikas Stasys Krasauskas (47 m.).
1962 m. po U-2 incidento (SSRS teritorijoje buvo numuštas JAV žvalgybos lėktuvas) Sovietų Sąjungos suimtas ir už šnipinėjimą kalinamas amerikiečių pilotas Francis Gary Powersas Berlyne iškeistas į JAV suimtą sovietų šnipą Williamą Augustą Fisherį.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1962 m. po U-2 incidento (SSRS teritorijoje buvo numuštas JAV žvalgybos lėktuvas) Sovietų Sąjungos suimtas ir už šnipinėjimą kalinamas amerikiečių pilotas Francis Gary Powersas Berlyne iškeistas į JAV suimtą sovietų šnipą Williamą Augustą Fisherį.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime įvyko Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo tarybos jungtinis posėdis. Jame buvo nutarta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Jis sujungė visas su okupantais kovojančias struktūras į vieningą pasipriešinimo organizaciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime įvyko Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo tarybos jungtinis posėdis. Jame buvo nutarta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Jis sujungė visas su okupantais kovojančias struktūras į vieningą pasipriešinimo organizaciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 10, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1919 m. Nepriklausomybės kare lietuvių savanoriai padedant vokiečiams atsiėmė Sovietų Rusijos dalinių užimtą Šėtą.

1919 m. vasario 10–13 d. vyko Nepriklausomybės karo kautynės su Raudonąja armija dėl Jiezno.

1925 m. pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis, pagal kurią Klaipėdos krašto gyventojams suteikta teisė savo noru (optacijos būdu) pasirinkti Vokietijos pilietybę ir išvykti į šią valstybę. Tokia teise pasinaudojo apie 10 proc. krašto gyventojų – apie 13 tūkst. asmenų.

1925 m. Lenkija ir Šventasis Sostas pasirašė konkordatą, pagal kurį Vilniaus arkivyskupija tapo Bažnyčios Lenkijoje administraciniu vienetu. Lietuvoje konkordatas buvo sutiktas kaip Vilniaus krašto pripažinimas Lenkijai, todėl santykiai su Šventuoju Sostu tapo labai įtempti.

1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime įvyko Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo tarybos jungtinis posėdis. Jame buvo nutarta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Jis sujungė visas su okupantais kovojančias struktūras į vieningą pasipriešinimo organizaciją.

1965 m. Telšių vyskupas Petras Maželis juridiniu aktu įteisino Lietuvos teritorinę bažnytinę vyresnybę. Kol daugumą joje sudarė vyskupijų valdytojai be vyskupo šventimų, buvo vadinama Lietuvos vyskupijų Ordinarų kolegija, jos pirmininku tapo vyskupas P.Maželis. Pagausėjus vyskupų 1971 m. pertvarkyta į Lietuvos vyskupų konferenciją.

1974 m. Lietuvos televizija pirmą kartą transliavo Lietuvos vaikų ir moksleivių dainos konkursą „Dainų dainelė“.

Įvykiai pasaulyje

1763 m. Didžioji Britanija ir Portugalija Paryžiuje pasirašė taikos sutartis su Prancūzija ir Ispanija. Paryžiaus taika įtvirtino svarbiausius Septynerių metų karo rezultatus: sustiprino Didžiosios Britanijos kolonijinę galią ir patvirtino Prancūzijos pralaimėjimą kovoje dėl kolonijinio ir prekybinio vyravimo. Didžiajai Britanijai atiteko dalis Prancūzijos valdų Amerikoje (tarp jų – Kanada), Afrikoje, Azijoje (valdos Indijoje). Ispanija perdavė Didžiajai Britanijai Floridą, gavo iš Prancūzijos Vakarų Luizianą.

1920 m. Šiaurės Šlėzvige, kurio apie 75 proc. gyventojų buvo danai, įvyko plebiscitas dėl Prūsijai priklausančio Šlėzvigo valstybinės priklausomybės. Atsižvelgiant į jo rezultatus birželį Šiaurės Šlėzvigas buvo perduotas Danijai ir oficialiai pavadintas Pietų Jutlandija.

1947 m. Antrajame pasauliniame kare nugalėjusios valstybės Paryžiuje sudarė taikos sutartis su buvusiomis Vokietijos sąjungininkėmis Bulgarija, Italija, Rumunija, Suomija ir Vengrija. Paryžiaus sutartys įsigaliojo rugsėjo 15-ąją.

1962 m. po U-2 incidento (SSRS teritorijoje buvo numuštas JAV žvalgybos lėktuvas) Sovietų Sąjungos suimtas ir už šnipinėjimą kalinamas amerikiečių pilotas Francis Gary Powersas Berlyne iškeistas į JAV suimtą sovietų šnipą Williamą Augustą Fisherį.

Gimė

1876 m. – poetas, elegijos žanro pradininkas lietuvių lyrikoje Pranas Vaičaitis. Mirė 1901 m.

1906 m. – diplomatas, Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Antanas Bačkis. Mirė 1999 m.

1911 m. – antikinės literatūros vertėjas Antanas Dambrauskas. Mirė 1995 m.

1929 m. – aktorius Henrikas Kurauskas. Mirė 1993 m.

Mirė

1452 m. Lucke mirė Lietuvos didysis kunigaikštis, Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus Švitrigaila (apie 82 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje. Po pusbrolio Vytauto mirties buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, gynė jos suverenumą. Buvo sumanęs vainikuotis karaliumi, bet sutrukdė karu virtęs Lenkijos ir LDK politinis konfliktas. Lenkų ponų veikiamas Jogaila atšaukė Švitrigailos patvirtinimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, nuo tada Švitrigaila kovojo ir su Jogaila.

1912 m. – anglų chirurgas, antiseptikos pradininkas, baronas Josephas Listeris (84 m.).

1918 m. kalėjime mirė Turkijos sultonas Abdul Hamidas II (75 m.). 1894–1897 m. organizavo armėnų ir graikų žudynes, dėl to buvo pramintas Kruvinuoju. Įsteigė Stambulo universitetą.

1939 m. – popiežius Pijus XI (81 m.). 1926 m. įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją.

1951 m. žuvo Žemaitijos partizanų vadas, Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Antanas Liesys (apie 32 m.).

1977 m. – grafikas Stasys Krasauskas (47 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.