Žygio metu nubaustas šiaulietis kursto aistras, meras prasitarė apie pavojų dėl policinininkų

Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.

Policijos patikros postas.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Policijos patikros postas.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Sarapas<br>R.Vitkaus nuotr.
R.Sarapas<br>R.Vitkaus nuotr.
A.Visockas.<br>G.Šiupario nuotr.
A.Visockas.<br>G.Šiupario nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V. Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V. Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygio į gimtąjį kaimą metu savivaldybės ribą kirtusio ir policijos pareigūnų sustabdyto bei nubausto plaukimo trenerio Martyno Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vieni piktinosi pareigūnų „nužmogėjimu“, kiti argumentavo, kad pareigūnai atliko savo darbą, vadovaudamiesi teisės aktais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 10, 2021, 6:03 AM, atnaujinta Feb 10, 2021, 3:38 PM

„Žinių radijo“ laidos metu situaciją aptaręs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas teigė, kad šiuo atveju pareigūnai perlenkė lazdą, o daug interpretacijų keliantis įstatymas kelia pavojų dėl pareigūnų ateities policijoje. Tuo metu Šiaulių AVPK vadovas Ramūnas Sarapas paaiškino, jog pareigūnai veikė vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, o taip pat vedini atsakomybės jausmo dėl pandemijos valdymo.

Ėjimo varžybos

Tiek Lietuvos politikų, tiek pareigūnų dėmesį pritraukusi M.Kasperavičius istorija prasidėjo sportininkui nutarus sudalyvauti darbovietės suorganizuotame iššūkyje – per savaitę nueiti kuo daugiau žingsnių. Taip treneriui kilo idėja nužingsniuoti pas močiutę, iki gimtojo kaimo Pasvalio rajone, 57 kilometrais nutolusio nuo Šiaulių miesto.

„Pajudėjau 6 valandą ryto ir planavau 20 vakaro ten atsidurti, pernakvoti, ir tuo pačiu kokį gerą darbą padaryti, iki parduotuvės nueiti, močiutei kažką nupirkti“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Martynas.

Jis teigė numanęs, kad policijos pareigūnai jį gali stabdyti: „Tačiau pagalvojau, kad pagal dabartinę situaciją vienišus žmones galima lankyti“.

Vis dėlto, nuėjusį 35 kilometrus Martyną pamatė policijos pareigūnai – šie atgręžė savo automobilį, užstatė automobilį skersai kelio ir įsijungė švyturėlius.

„Galvojau, pasišnekėsime draugiškai, nes pareigūnai jauni, labai faini pasirodė. Pirmas klausimas buvo: „Iš kur eini?“. Pasakiau, kad iš Šiaulių, jie nusijuokė – nepatikėjo. Tada pradėjo kuprinę tikrinti – termosai, sportbačiai. Sutiko, kad į žygį.

Pasakiau, pas ką einu, tiksliai adresą, kad tikrai nemeluoju, kur einu ir kokiu tikslu – puikiai žinojo, kad dalyvauju ėjimo varžybose. Tada jie, kaip sakoma, nepatingėjo pasižiūrėti Registrų centre, kad pas močiutę registruotas antras žmogus. Ir viskas tuo buvo pasakyta, jie į diskusijas nebesivėlė – koks tas žmogus, ar turi neįgalumą. Visiškai jiems buvo nebeįdomu“, – prisiminė šiaulietis.

Policijos pareigūnai Martyną įsisodino į automobilį, nuvežė iki Šiaulių rajono. Pašnekovas pasakojo galvojęs, kad taip jų keliai ir išsiskirs. Tačiau atvykus pareigūnai nurodė, kad šis turės rašyti pasiaiškinimą, jog sutinka su nuobauda.

„Atsiranda dvejopi standartai – vieni gali skraidyti ir jiems nieko, kiti turi nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, Vilniuje ir Palangoje, ir gali per visą Lietuvą važiuoti, yra nepažeidžiami bei visuomenei grėsmės nekelia. O žmogus, nuėjęs 30 kilometrų prie 16 laipsnių šalčio, kelia grėsmę visuomenei. Nors per 8 valandas nė vieno žmogus nesutikau“, – stebėjosi Martynas.

Įžvelgė milžinišką pavojų

Į M.Kasperavičiaus pusę stojo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas – „Žinių radijo“ laidoje meras teigė, jog šiuo atveju pareigūnai perlenkė lazdą, visgi, pagrindinę problemą politikas įžvelgia pačiame judėjimo tarp savivaldybių teisės akte. Anot jo, teisės aktas iš esmės yra netikslus, palieka daug vietos interpretacijoms.

Pasak A.Visocko, Šiauliuose, perėję į kitoje gatvės pusėje esantį prekybos centrą, šiauliečiai taip pat pažeidžia įstatymą, nes atsiduria kitoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, tačiau nė vienas asmuo dėl to nėra nubaustas.

Mero teigimu, šis teisės aktas visiškai neveikia žiedinėse savivaldybėse, o policininkai atsiduria labai sunkioje padėtyje, atsiranda žmogiškumo ir pareigos konfliktas.

„Šiuo atveju nugalėjo pareiga. Ir policijos pareigūnų ypatingai kaltinti negalėtume, o teisingumą nustatys teismas. Tokių bylų teismuose jau yra krūvos – tas netinkamas teisės aktas jau formuoja ir labai didelį kalną bylų teismuose. Teismuose greičiausiai bus keičiami policijos sprendimai.

Policija padarė savo darbą, teismas darys savo darbą – valstybei tai kainuoja daug lėšų, dažnai tas darbas perteklinis ir demoralizuojantis“, – kalbėjo Šiaulių miesto meras.

A.Visocko teigimu, jei tai užsitęs, galima tikėtis ir pagausėjusio policijos pareigūnų išėjimo iš darbo.

„Policijoje yra įvairių žmonių: vieni yra labiau žmogiški, kiti labiau juridiniai. Tie, kurie yra labiau žmogiški, kenčia. Ir jeigu jie – ties išėjimo iš darbo riba, susidarys akimirkos, kai jie išeidinės iš darbo – taip policija neteks žmogiškosios dalies. Tai yra milžiniškas pavojus“, – prognozavo meras ir pridūrė, kad vykdyti įstatymą yra lengva, kada teisės aktas yra tikslus.

Atsakomybės klausimas

Tuo metu Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas laidos metu teigė, kad pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teisės aktais, be to, tiesiogiai prisideda prie pandemijos suvaldymo.

„Visada turime galimybę pasirinkti kitokį sprendimą. Žiūrint iš policijos vadovo, policijos pareigūno pozicijos, yra teisės aktai, kurie šiandien galbūt ne visiems patinka, tačiau tai turbūt net ne Lietuvos, o viso pasaulio klausimas, kaip mes sugebame laikytis tam tikrų nepopuliarių taisyklių, kad ta situacija, pandemija būtų suvaldyta, ir galėtume grįžti į normalų gyvenimą“, – kalbėjo R.Sarapas.

Anot jo, šiuo atveju teisėtumo klausimas neiškyla – pareigūnai veikė vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais.

„Taip, galutiniame variante žmogus buvo nubaustas. Pareigūnai įvertino visą informaciją, ką galėjo tuo metu įvertinti, tuos teiginius, kuriuos girdėjo, ir jie priėmė tokį sprendimą vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimais.

Žmogiškąja prasme turbūt galima sakyti, kad yra tų sprendimų būdų, mes galime pasielgti kitaip netgi tada, kai įstatyme neparašyta. Iš kitos pusės, pareigūnas vadovaujasi teisės aktais, kuriais privalo vadovautis“, – pabrėžė Šiaulių AVPK vadovas.

R.Sarapas turėjo retorinį klausimą visai visuomenei – kas būtų, jei visi trys milijonai gyventojų nesilaikytų karantino sąlygų.

„Ar vis dėlto tas jaunas, 26-erių metų žmogus, eidamas ir suprasdamas, kad šiandien galiojantys teisės aktai yra tokie, ir kad gali atsidurti tokioje situacijoje, ar neturėjo suvokti ir prisiimti tos atsakomybės dalies, kad kaip pilietis, gerbdamas savo valstybę, norėdamas, kad ir kiti piliečiai laikytųsi teisės aktų, pasielgė irgi ne visiškai teisingai?

Ant svarstyklių dedasi dvi pusės – pareigūno, kaip valstybės tarnautojo, noras prisidėti prie situacijos valdymo, juolab, kad esame įpareigoti labai griežtų įstatymų. Iš kitos pusės yra mūsų žmogiškumas, nes nusivilkę uniformas esame žmonės ir lygiai taip pat suprantame tą situaciją“, – kalbėjo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.