Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1370 m. netoli Rūdavos pilies (dabar Melnikovas), į šiaurę nuo Karaliaučiaus, įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis, kurį poemoje „Konradas Valenrodas“ mini poetas Adomas Mickevičius. Kai kurie lietuvių istorikai, remdamiesi tuo, kad vokiečių kronikos nutyli mūšio eigą ir kad jame žuvo žymūs ordino vadai, teigia, kad mūšį laimėjo LDK kariuomenė.
1386 m. Krokuvoje įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos (apie 35 m.) ir Vengrijos bei Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo ir Elžbietos Bosnietės jaunesniosios dukters Jadvygos vestuvės. Vestuvių dieną jaunajai sukako 12 metų.
1918 m. vasario 18–19 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstas išspausdintas Vokietijos laikraščiuose „Vossische Zeitung“ ir „Tägliche Rundschau“.
1992 m. paleistas pirmasis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatas. Liepos 14‑ąją buvo užpildytas aukštutinis baseinas, rugpjūčio 5 d. pradėjo veikti antrasis agregatas.
Įvykiai pasaulyje
1268 m. šiaurės Estijoje, dabartinio Rakverės miesto apylinkėse, įvyko Rusios ir Livonijos ordino bei Danijos jungtinės kariuomenės mūšis. Ordino ir Danijos pralaimėjimas 30-čiai metų sustabdė vokiečių ir danų feodalų ekspansiją į Šiaurės vakarų Rusią.
1915 m. Vokietija paskelbė pradedanti neribotą povandeninį karą ir nuskandino kelis neutralių šalių keleivinius laivus. Pasaulyje kilus pasipiktinimo protestams Vokietijos vyriausybė buvo priversta povandeninį karą apriboti tik priešo laivų puldinėjimu.
1965 m. buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Afrikos vakaruose Gambija tapo nepriklausoma valstybe. Šalyje švenčiama Respublikos diena.
2014 m. Maidano revoliucija Ukrainoje perėjo į lemiamą etapą – Kijevo gatvėse prasidėjus susišaudymams naktį žuvo 25 žmonės.
Gimė
1374 m. – Lenkijos karalienė Jadvyga. Mirė 1399 m. 1997 m. paskelbta šventąja.
1516 m. – Anglijos karalienė, Henriko VIII ir Kotrynos Aragonietės duktė Marija Tiudor. Norėdama Anglijoje atkurti katalikybę žiauriai persekiojo protestantus, buvo praminta Kruvinąja: apie 300 žmonių buvo nuteista mirti už ereziją, kai kurie žymūs anglikonų vyskupai sudeginti. Mirė 1558 m.
1895 m. – karo veikėjas ir diplomatas Kazys Škirpa. Mirė 1979 m.
1917 m. – suomių grafikė Tuulikki Pietilä. Žymiausi kūriniai – Tove Jansson knygų apie trolius Mumius iliustracijos. Mirė 2009 m.
1932 m. – Čekijos ir JAV kino režisierius Milošas Formanas. Išgarsėjo literatūros kūrinių ekranizacijomis, viena jų – „Skrydis virš gegutės lizdo“. Mirė 2018 m.
1933 m. – japonų kilmės amerikiečių menininkė Yoko Ono Lennon.
1954 m. – amerikiečių aktorius Johnas Travolta.
Mirė
3102 m. prieš Kristų, pasak hinduizmo tradicijos, mirė ir į dieviškąją buveinę persikėlė Krišna. Jį strėle mirtinai sužeidė, palaikęs antilope, medžiotojas Džara.
1405 m. – Vidurinės Azijos karvedys, Timūridų dinastijos pradininkas, valdęs Čingischano palikuonių vardu, Timūras, arba Tamerlanas (apie 69 m.).
1538 m. – Vilniaus ir Poznanės vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (39 m.). Buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo nesantuokinis sūnus, tėvas jam suteikė titulą „Iš Lietuvos kunigaikščių“. Šiauliuose pastatė Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, įkūrė parapiją, kurią pavadino savo vardu – Joniškiu. 1529 m. Vilniaus katedroje vainikavo savo brolį Žygimantą Augustą didžiuoju kunigaikščiu. Mirė Poznanėje, palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje.
1546 m. – vokiečių teologas, vienuolis augustinas, krikščionybės reformatorius ir protestantizmo pradininkas Martinas Lutheris (62 m.). Palaidotas Vitenberge.
1564 m. – italų dailininkas, architektas ir poetas, vienas žymiausių brandžiojo Renesanso menininkų, įkūnijęs vadinamojo universaliojo genijaus tipą, Michelangelo (88 m.). Palaidotas Šv.Kryžiaus bazilikoje Florencijoje.
1780 m. – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (66 m.).
1945 m. Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijos teritorijoje žuvo sovietų armijos generolas Ivanas Černiachovskis (38 m.). Buvo palaidotas Vilniuje, 1991 m. perlaidotas Maskvoje.
1991 m. ligoninėje nuo sausio 13-ąją patirtų sužeidimų mirė Lietuvos laisvės gynėjas Vytautas Koncevičius (49 m.).
