Kaip Maldyvai tapo saugesni už lietuvišką pajūrį: keliones slepia ir nuo darbdavių

Negalėdami laisvai keliauti po Lietuvą, tautiečiai nenusimena ir vyksta į šiltus kraštus. Į Dubajų, Tenerifę, Madeirą ar Maldyvus skrendančiuose lėktuvuose lietuvių kalba skamba dažnai, o ir pabėgti nuo lietuviškos žiemos ir karantino ribojimų ryžtamasi ne savaitei ar dviem, o kartais ir visam mėnesiui.

Vilniaus oro uostas,keleiviai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus oro uostas,keleiviai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas Makalius.<br>T.Bauro nuotr.
Kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas Makalius.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai keliauja ir per pandemiją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2021-02-19 12:23, atnaujinta 2021-02-19 17:52

Įdomu tai, kad savo kelionių įspūdžiais keliautojai šiuo laikotarpiu dalijasi kur kas santūriau, nei tai darė iki pandemijos: vieni atviravo, kad jų norui bent trumpam pakeisti aplinką nepritarė šeimos nariai, kiti prisipažino, kad darbdaviai net nenutuokia, jog darbuotojas yra ne už kelių, o už kelių tūkstančių kilometrų.

Vyksta ne kur nori, o kur gali

Kelionių sektoriuje dirbantys specialistai sako, kad šiuo metu ilsėtis į šiltus kraštus dažniausiai dažniausiai keliauja šeimos ir poros, dažnai domimasi, ar poilsį svetur pavyks suderinti su nuotoliniu vaikų mokymu. Nors šiuo metu pavienių keliautojų nėra daug, dažnas jų į užsienį išsiruošia ilgesniam laikui ir darbuojasi nuotoliniu būdu.

Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius pasakojo, kad šiuo metu keliautojai renkasi atostogų kryptis ne pagal norus, o pagal galimybes: „Tai šalys, į kurias atvykus nereikia saviizoliacijos. Taip pat turinčios aiškias, paprastas ir jau kurį laiką nekintančias taisykles atvykstantiems: neigiamą COVID testą patvirtinanti pažyma, privaloma anketa apie sveikatą prieš atvykimą ir panašiai“.

Anot jo, šią žiemą lietuviai aktyviai keliauja į Maldyvus, Kanarų salas, Jungtinius Arabų Emyratus, Meksikos kurortą Kankuną, Žaliojo Kyšulio salas ir Dominikos Respubliką.

Nuo karantino ilsėjosi Madeiroje

Vilnietis Tadas (redakcijai pašnekovo pavardė žinoma – aut. past.) pirmąjį karantiną praleido namuose ir tuo metu kur nors keliauti nebuvo net minčių – kaip ir galimybių.

Tiesa, unikalios keliavimo patirties jam teko įgyti kur kas anksčiau: „Prieš pat paskelbiant karantiną man teko suskraidyti į Londoną. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo koronaviruso atvejų, o ten jau buvo žinoma apie pirmuosius susirgimus. Pirmą kartą teko susidurti su tokiomis situacijomis, kaip negalėjimas įsigyti kaukių ar dezinfekcinio skysčio“, – prisiminė jis.

Antrojo karantino metu pašnekovas ryžosi spontaniškai išvykai į Portugalijai priklausančią Madeiros salą.

„Kelionė įvyko šiemet. Su draugų kompanija nusprendėme, kad reikia ištrūkti iš šių suvaržymų ir bent trumpai pabūti kitoje aplinkoje. Tai pavyko sėkmingai padaryti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad stebint žiniasklaidą galima susidaryti įspūdį, kad viskas yra labai blogai, pasaulis gyvena tam tikroje stagnacijoje ir tai atgraso nuo kelionių.

„Aš ir mano draugai esame sąmoningi ir atsakingi, dirbame labai atsakingą darbą ir gera emocinė būsena mums yra labai svarbi. Nuo praėjusios vasaros sukauptas energijos atsargas jau išeikvojome, šaltis, trumpos dienos – tai neprideda geros nuotaikos“, – apie tai, kaip kilo mintis vykti į už tūkstančio kilometrų nuo žemyninės Portugalijos esančią salą, pasakojo pašnekovas.

Jis užsiminė, jog sprendimą vykti būtent į Madeirą lėmė tai, kad pavyko rasti gerą kelionės iš Varšuvos pasiūlymą, o ir pati sala keliautojams svetinga.

Tadas pasakojo, kad vykstant į Madeirą koronaviruso testas nėra būtinas, jį galima atlikti vietoje: bet tokiu atveju privalu iki kito ryto, kol bus gautas testo atsakymas, likti savo viešbučio kambaryje.

„Jei testas būtų teigiamas, tektų saviizoliuotis viešbutyje. Laimei, mums to neprireikė. Iš pradžių buvo tam tikrų neaiškumų, kaip atrodys pati kelionė, kaip reiks nuvykti iki Varšuvos, bet pradėjus daugiau domėtis, viskas yra gana nesudėtinga“, – kalbėjo jis.

Nustebino saugumo priemonės

Nors keliautoją stebino tai, kad dar būnant Lietuvoje pavyko atsidaryti ne visus jį dominusius interneto tinklalapius apie paslaugas saloje, bet nuvykęs jis jokių keblumų nepatyrė.

„Restoranai klientus aptarnauja lauke, parduotuvės veikia, rankas dezinfekuoja kiekvienas klientas – jas dezinfekciniu skysčiu apipurškia prie durų pasitinkantis darbuotojas, kai kurios prekės, kurias klientai paprastai ima į rankas ir čiupinėja, įvyniotos į plėvelę“, – kalbėjo jis.

Tiesa, kaukių dėvėjimas lauke didžiojoje Madeiros dalyje yra tik rekomendacija, jos privalomos salos sostinėje – Funšalyje, kur didesni žmonių srautai.

„Vyresnio amžiaus vokiečiai saloje vaikštinėjo su respiratoriais, nes Austrijoje ir Vokietijoje buvo priimti tokie nutarimai, kad jų reikia, tad, matyt, šie žmonės taip rūpinosi savo saugumu. Su draugais kalbėjome, kad pačioje saloje, kur didžioji dalis lankytinų vietų yra po atviru dangumi, užsikrėsti labai nedidelė tikimybė, o pavojingiausia kelionės dalis – pats skrydis“, – kalbėjo Tadas ir džiaugėsi, kad net ir kainomis egzotiškoji Madeira jų nenustebino.

Darbas iš Tenerifės

Jau trečią savaitę Tenerifėje leidžia ir kaunietis Vilmantas. Jis atviravo, kad į šiltus kraštus vyko vienas, mat antroji pusė pabijojo keliauti tokiu metu.

„Šeimoje buvo sirgusių koronavirusu, tad mano noras keliauti tokiu metu namiškių nenudžiugino. Kartu vykti atsisakė ir draugė, bet dabar ji truputį jau gailisi“, – pasakojo jis.

Reklamos srityje dirbantis vyras užsiminė, kad mažame miestelyje, kuriame įsikūrė nuvykęs į salą, lietuvių sutinka dažnai.

„Čia vyksta toks lėtas salos gyvenimas, niekas niekur neskuba. Dieną pats praleidžiu prie kompiuterio, o vakarop einu pasivaikščioti, sportuoju ar tiesiog pamedituoju kur nors gražioje vietoje.

Žinoma, tą galėčiau daryti Klaipėdoje, bet juk pas mus taip pavojinga, kad žmonėms vis dar draudžiama keliauti tarp savivaldybių“, – mintimis dalijosi pašnekovas ir pridūrė, kad keliauti į Tenerifę rinkosi todėl, kad pavyko rasti pasiūlymą už patrauklią kainą, be to, šioje saloje yra buvęs ir anksčiau, tad puikiai žinojo poilsio sąlygas.

„Apie tai, kad esu ne Lietuvoje, ketinau darbdaviui išvis nesakyti, bet po savaitės, kai buvau pakviestas atvykti į biurą, vis tik turėjau pranešti“, – prisipažino pašnekovas.

Maldyvų magija

Itin daug keliautojų iš Lietuvos šią žiemą lankosi būtent Maldyvuose. Kas lėmė, kad ši kryptis taip išpopuliarėjo?

Maldyvai vieni pirmųjų atvėrė sienas turizmui dar 2020 metų liepą, o nuo spalio leido apsistoti ne tik privačiose salose. Šalies išsidėstymas ir pandeminė situacija yra palanki keliautojams – tai beveik 1200 salų, kelių šimtų kilometrų spinduliu išsimėčiusios Indijos vandenyne. Tarp salų šiuo metu šiek tiek ribojamas keliavimas, todėl virusui plisti pakankamai sunku.

Absoliuti dauguma atvejų fiksuojama tik sostinėje Malėje, į kurią turistai nepatenka savo poilsio metu, nes nėra įleidžiami“, – sakė rengiant šią publikacią pats Maldyvuose viešėjęs R.Širvinskas-Makalius ir patikino, kad beveik visas atostogas keliautojai praleidžia gryname ore, kur lengva išlaikyti saugų atstumą.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad atvykimas į Maldyvus nėra sudėtingas: tereikia su savimi turėti prieš kelionę atlikto COVID-19 testo rezultatus ir internetu užpildyti specialią anketą apie sveikatą.

„Turistai gali apsistoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintuose viešbučiuose, atitinkančiuose dabartinius saugumo reikalavimus. Privalumas – ir nemažas skrydžių pasirinkimas: vienu persėdimu iš Vilniaus galima vykti per Stambulą arba Frankfurtą“, – aiškino kelionių ekspertas ir pridūrė, kad šios egzotika dvelkiančios salos laukia ne tik didelį atostogų biudžetą turinčių keliautojų, bet ir galinčių sau leisti kuklesnį poilsį.

Pigesnės atostogos, bet brangesnis skrydis

Daugelis savo gyvenimo anksčiau be kelionių neįsivaizdavusių žmonių dabar kvapą sulaikę stebi, kas vyksta su skrydžių ir viešbučių kainomis.

Kol vieni guodžiasi, kad per pandemiją likę be turistų kurortai situacijai gerėjant darys viską, kad keliautojai grįžtų ir siūlys patrauklias kainas, kiti tvirtina, kad kelionės po pandemijos gerokai brangs.

R.Širvinskas-Makalius teigė, kad tam tikromis kryptimis šiuo metu atostogos yra pigesnės nei anksčiau, tačiau sumažėjus pasiūlai brangsta tokių kelionių skrydžių kaštai.

„Nors šiuo metu į Maldyvus keliauti pigiau nei buvo anksčiau, kelionių į Kanarų salas, Egiptą, Meksiką kaina būna aukštesnė nei iki pandemijos“, – sakė jis ir patikslino, kad vidutinis keliautojo biudžetas artimesnei kelionei į Egiptą, Kanarus ar Dubajų siekia 600-700 eurų asmeniui, tolimesnėmis kryptimis – 1300-1700 eurų asmeniui.

Tiesa, bėgantys nuo šaltos žiemos ir karantino ribojimų lietuviai netaupo ir dažnai pageidauja ilgesnės trukmės atostogų, aukštesnės kategorijos, kokybiškesnių viešbučių nei anksčiau.

Pasak pašnekovo, nors keliaudami pandemijos metu keliautojai gali džiaugtis žemesnėmis apgyvendinimo kainomis ir gerokai mažesniu turistų srautu nei įprastai, planuodami kelionę turi būti atidūs: „Būtina domėtis reikalavimais, kurie keliami norintiems atvykti į šalį ir nepamiršti, kad iki kelionės jie gali pasikeisti. Taip pat ne visi lankytini objektai, kuriuos norėtųsi pamatyti, gali būti atverti“.

R.Širvinsko-Makaliaus teigimu, planuojantiems kelionę dažnai kyla klausimas, kas būtų, jeigu iki išvykos jie susirgtų COVID-19. Bet daugelis aviakompanijų, kelionių organizatorių leidžia nemokamai keisti datą, apmokant tik naujos kelionės kainų skirtumą: „Nepagrįstai nerimaujama, kad gali pasikartoti 2020-ųjų kovo sienų uždarymo scenarijus ir nurodymas keliautojams grįžti į namus. Tai jau sunkiai tikėtina, nes Europos Komisija ne kartą skelbė nurodymus šių veiksmų daugiau nebetaikyti ir palikti sienas atviras“.

Šiuo metu planuojantiems atostogas R.Širvinskas-Makalius patarė prieš įsigyjant kelionę išsiaiškinti sąlygas – ar bus įmanoma kelionę keisti dėl nenumatytų priežasčių.

„Pasidomėkite pandemijos situacija pasirinktoje šalyje bei reikalavimais patekimui į šalį ir svarbiausia – keliaukite tik tuomet, kai tą darydami jausitės saugūs patys ir nekeldami pavojaus kitiems. Keliavimo taisyklės pandemijos metu vis labiau aiškėja, o savo sienas atvėrusios šalys įrodė, kad tai daryti galima saugiai“

Paveiktų šalių sąraše – visos valstybės

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnybos specialistė Algimantė Ambrulaitytė teigė, kad prieš vykdamas į bet kokią šalį, kiekvienas keleivis indvidualiai turėtų įsivertinti visas galimas rizikas ir saugumą. Nusprendęs keliauti, grįžtant atgal į Lietuvą turėtų nepamiršti laikytis galiojančių ribojimų ir saviizoliacijos tvarkos.

Kadangi šiuo metu visos pasaulio valstybės yra įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, atvykstantiems į Lietuvą asmenims iš bet kokios valstybės yra privaloma užpildyti anketą ir prieš patenkat į transporto priemonę pateikti vežėjui užpildytos elektroninės anketos patvirtinimą (QR kodą).

Ministerijos atstovė priminė, kad keliautojams būtinas yra ir koronaviruso tyrimas. Jis turi būti atliktas 48 val. laikotarpiu iki atvykimo į Lietuvą arba jau atvykus.

Nepriklausomai nuo tyrimo rezultato, asmenims yra privaloma 14 dienų saviizoliacija. Izoliacijos laiką galima sutrumpinti ne anksčiau kaip 10-ą izoliacijos dieną savo lėšomis atlikus koronaviruso tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Paveiktų narių sąrašas galioja savaitę ir yra atnaujinamas kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną – penktadienį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.