Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti tėvai sako pastebėję, kad vaikų nuotolinės pamokos iš tiesų trunka nevienodai.
Pamokos „apie viską“
Kaunietė Sandra, auginanti du aštuonerių ir vienuolikos metų vaikus, pasakojo, kad prasidėjus nuotoliniam ugdymui keblumų buvo tikrai nemažai, tačiau vėliau jie išsisprendė. Vis tik viena problema liko – pamokų trukmė vaikams skiriasi.
„Kadangi vaikams po įrenginį pastatėme skirtinguose kambariuose, akivaizdžiai matosi, kada kuriam baigiasi pamoka. Sunku nepastebėti, kai kuris nors iš smalsumo pradeda vaikščioti ar landžioti pas brolį“, – teigė Sandra.
Pasak jos, mokytojai randa įvairių priežasčių tam, kad pamokos baigtųsi greičiau.
„Kai paklausiu vaikų, kodėl pamokos jau baigėsi, išgirstu įvairių atsakymų: „mokytoja sakė, kad turi susirinkimą“, „mokytoja paklausė, ar mes nepavargę ir gal baikim greičiau pamokas“, „mokytoja supyko, kad klasiokas X nesiklausė ir nuolat atsikalbinėjo, todėl papasakojo temą ir iškart atsijungėm“, „peržiūrėjom namų darbus ir nieko daugiau nesimokėm“, – portalui lrytas.lt vardijo dviejų vaikų mama.
Ji sako esanti sutrikusi, nes nežino, ar dėl to derėtų skųstis, tačiau problemą pastebi ir kitų vaikų tėvai.
„Nenoriu sakyti, kad reikia griežtumo ir nuolatinės kontrolės, bet atrodo, kad mokytojai ir patys ne visada nori tą kontrolę įvesti, laikytis. Susirašiau su vaikų klasiokų tėvais, jie lygiai tą patį pastebėjo. Ypač, jeigu vaiką palieka vieną mokytis, nuvažiuoja į ofisus ar parduotuvę, ir vaikas pradeda skambinėti, kad jau yra laisvas.
Kalbėjome su auklėtojomis, jos tepasakė, kad tėvai patys turėtų kalbėtis su dalyko mokytojais. Kaip jūs tai įsivaizduojate – pakišti savo vaiką? Manau, kad jau signalą gavusios auklėtojos turėtų imtis veiksmų, kalbėtis ar administracijai pranešti, bet atrodo, kad tai visiems patogi situacija“, – svarstė Sandra.
Nuotolinių pamokų pokyčius pastebėjo ir dviejų dukrų tėvas Gediminas. Vilnietis pasakojo, kad gana greitai išaiškėjo, kurios nuotolinės pamokos trunka ilgiau, o kurios, jo manymu, yra tiesiog „pratempiamos“. Jis išskyrė tikybos pamokas, kurios nuotoliniu būdu trunka net ilgiau, nei įprastai, tačiau jose kalbama su tikyba nesusijusiomis temomis.
„Tai labai jaučiasi iš klausimų „ką veikia tėveliai, kiti broliai sesės dabar“, „ar nepabodo karantinas“, „ką veikėt per atostogas“. Tai čia vos pora pavyzdžių. Reikia ir vaikams poilsio ir panašių pasikalbėjimų, bet gal ne per lietuvių kalbos pamokas?
O jau tikybos pamokas tai iškart atpažįstu – jos apie viską. Nuo to, kaip tėvams sekasi dirbti ir ką dirba, iki vasaros planų. Jos labai ilgos, net ilgesnės nei įprasta“, – aiškino vyras.
Aštuonerių ir devynerių metų Gedimino dukros po pamokų lanko ir būrelius, tačiau jų tėtis pastebi, kad šie užsiėmimai taip pat sutrumpėjo, o prisiimti atsakomybės niekas nesiryžta.
„Viena dukra lanko keramiką, tai sėdi prieš ekraną ir gamina su kitais. O kita dukra groja smuiku, tos pamokos sutrumpėjo bent dešimčia minučių. Kodėl? Nežinau. Mokytojo bandžiau užklausti, bet jis apsimetė nesupratęs mano klausimo. Jis paklausė, ar noriu užsakyti papildomų pamokų.
Kažkur skaičiau, kad mokytojai skundžiasi stebimi, neva jų pamokas valdžia stebi, peržiūri. Nuoširdžiai netikiu, bent jau ne mūsų mokyklos“, – portalui lrytas.lt sakė Gediminas.
Trylikos metų dukrą auginanti vilnietė Aistė sako dukros pamokų netolygumus pastebėjusi taip pat labai greitai. Kadangi moteris namuose būna tik iki pietų, jos dėmesį patraukė tai, kad dukrai pamokos nuolat baigiasi skirtingu metu.
„Būna dienų, kai viskas idealiai sutampa: jai baigiasi pamokos – pietūs garuoja. Bet būna dienų, kai dar tik esu įpusėjusi gaminti, o dukra vaikšto aplink. Ir ji pati dažnai pripažįsta, kad nelabai supranta tokios tvarkos.
Mes juk visi mokykloje džiaugdavomės, kai mokytoja sutrumpindavo pamoką ir anksčiau išleisdavo namo. Bet ar taip turi būti kasdien su daugeliu pamokų? Gal tikrai mokytojai dar planus neaiškius turi?“, – svarstė Aistė.
Savivaldybės apie problemas neinformuotos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme aiškina, kad pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrieji ugdymo planai numato galimas ugdymo proceso korekcijas karantino metu. Ministerijos teigimu, dėl to mokykla pagal situaciją pati gali pertvarkyti pamokų tvarkaraštį.
Vis tik pažymima, kad pamokų skaičius neturi būti trumpinamas, tačiau pamokų trukmė priklauso nuo to, kiek laiko trunka sinchroninis (realiu laiku vykstantis) bei asinchroninis (savarankiškas) mokymasis.
„Konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas. Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė per dieną – iki 2 valandų.
Vadovaujantis šia nuostata, vaizdo pamokų (sinchroninio ugdymo) trukmė gali būti trumpesnė nei 45 minutės, tačiau bendra pamokos trukmė nesikeičia, tai reiškia, kad gali būti, pvz., 20 min. vaizdo susitikimas ir 25 min. savarankiškas darbas“, – aiškina ŠMSM.
Pasak ministerijos, nuotolinio mokymo vadove nurodoma, kad, organizuojant vaizdo konferencijas, reikia iš anksto numatyti jų tikslą – tai gali būti naujos temos aiškinimas ar mokymosi rezultatų aptarimas. Nuo to, anot ŠMSM, priklauso galima vaizdo pamokų trukmė.
„Galima organizuoti 2 visiškos trukmės (45 min.) pamokas, tuomet daryti ilgąją pertrauką ir vėl organizuoti pamokas. Svarbu, kad mokyklos, planuodamos ir pertvarkydamos pamokų tvarkaraštį, atsižvelgtų į mokinių poreikius ir dėl to nenukentėtų mokinių pasiekimai bei jų emocinė būsena“, – pateiktame atsakyme akcentuoja ministerija.
Savo ruožtu didžiųjų miestų savivaldybės tikina jokių skundų dėl sutrumpėjusių nuotolinių pamokų negavusios, bet jei gautų, į tokius atvejus būtų nedelsiant reaguojama.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė taip pat patvirtino, kad už ugdymo proceso organizavimą ir tinkamą nuotolinio ugdymo vykdymą mokyklose atsakingi jų vadovai, o nusiskundimų pati savivaldybė nesulaukė.
„Iki šiol Švietimo skyrius tėvų nusiskundimų nėra gavęs, o kas dvi savaites vykstančiuose pasitarimuose bendrojo ugdymo mokyklų vadovams akcentuojamas ugdymo kokybės užtikrinimas“, – komentavo ji.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosioji patarėja Alina Kovalevskaja pridūrė, kad kiekvienos mokyklos administracija, sudarinėdama pamokų tvarkaraštį, turi atsižvelgti į numatytas programas, kurios turi būti įsisavintos per mokslo metus. Ji pataria nedelsiant kreiptis į mokyklą, jei tėvai abejoja nuotolinių pamokų kokybe.
„Jei mokyklų bendruomenės nariams kyla neaiškumų dėl pamokų organizavimo, pirmiausiai siūlome klausimą tikslintis ir spręsti su ugdymo įstaigos administracija“, – teigė sostinės savivaldybės atstovė.
Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybių atstovės teigė, kad visos švietimo įstaigos yra pasirengusios nuotolinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašus ir tvarkaraščius, o neigiamų pastebėjimų dėl nuotolinio ugdymo iki šiol taip pat nesulaukė.
Visų kalbintų savivaldybių atstovai pažymėjo, kad informaciją apie netinkamai vykdomą nuotolinį ugdymą galima pateikti savivaldybei, ir šis klausimas bus operatyviai sprendžiamas.
