Ekspertai įspėja: laisvėjant karantinui, gyventojų noras skiepytis gali mažėti

Lietuvoje įsibėgėja gyventojų vakcinacija nuo COVID-19 viruso. Paskiepijus medikų bendruomenę, šiuo metu aktyviai vakcinuotis kviečiami netrukus į klases grįšiantys mokytojai, skambučių su kvietimais atvykti į gydymo įstaigas ir pasinaudoti galimybę gauti skiepą nuo klastingo viruso sulaukia ir vis daugiau šalies senjorų.

Lietuvoje įsibėgėja vakcinacijos procesas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje įsibėgėja vakcinacijos procesas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.<br> T.Bauro nuotr.
Lietuvoje įsibėgėja vakcinacijos procesas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje įsibėgėja vakcinacijos procesas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje įsibėgėja vakcinacijos procesas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje įsibėgėja vakcinacijos procesas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Feb 23, 2021, 11:14 AM, atnaujinta Feb 23, 2021, 12:50 PM

Tiesa, kol kas nėra aišku, kaip sklandžiai vyks vakcinacijos procesas, kai teisę į skiepus įgys daugiau visuomenės grupių. Vis dažniau viešai nuskamba kritika Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kad ši visai nesirūpina savalaikiu informacijos apie vakcinaciją suteikimu gyventojams, o visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad kinta ir gyventojų nuostatos vakcinacijos proceso atžvilgiu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad be reikiamo vakcinų skaičiaus reikia užtikrinti, kad pasitikėjimas jomis būtų didelis. „Tik veikdami kartu, o ne konkuruodami, tik bendradarbiaudami tarp įvairių valdžios šakų galėsime užtikrinti galimybę grįžti į kitą rudenį į įprastą gyvenimą“, – sakė ji, dalyvaudama Seime surengtoje diskusijoje, kurioje buvo tiriamos gyventojų nuostatos vakcinacijos atžvilgiu.

Ministras prakalbo apie atvirus duomenis

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, kad visuomenei jau yra plačiai atverti vakcinavimo duomenys, tad kiekvienas gali stebėti, kaip vyksta šis procesas, kaip ir kur pristatytos vakcinos, kokie žmonės skiepijami.

„Esame tame etape, kada turi išsiugdyti įprotis, kad, jeigu man neaišku, turiu vadovautis pirminiais šaltiniais, o ne medijos antraštėmis ar neaiškiais socialiniais tinklais“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad anksčiau vykusių tyrimų apie vakcinas metu žmonės dar nematė ir nežinojo, kaip vyksta skiepijimo procesas, tad dabar atlikta apklausa yra labai svarbi ir parodo šviežiausią visuomenės nuomonę.

„Kadangi Lietuvos medikų bendruomenė yra pakankamai didelė, yra daugybė žmonių, su kuriais susitinku ir jau galiu pasikalbėti apie vakciną. Už rankos palaikyti dar negaliu, bet jau pabendrauti, išgirsti nuomonę iš to, kuris patyrė asmeniškai patį vakcinavimo faktą, galime“, – sakė A.Dulkys.

Apklausos rodo nuomonės svyravimą

Lietuvos socialinių tyrimo centro darbuotoja Inga Gaižauskaitė teigė, jog buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo nuodugniau matomas visuomenės noras ir nenoras skiepytis. „Mūsų tyrimas rodo, kad, lyginant liepos ir gruodžio mėnesio laikotarpį ir klausiant pamatinio klausimo, tas ketinimo skiepytis procentas išliko stabilus – apie 40 proc. žmonių turi aiškesnį nusiteikimą skiepytis, apie trečdalį skiepytis neketintų, ir dar trečdalis neapsisprendė“, – sakė I.Gaižauskaitė.

„Iš vienos pusės, ketinimas nėra galutinis veiksmas, kiek iš tikrųjų žmonių pasiskiepys, apklausomis užtikrinti negalime, bet svarbu, kuo šie ketinimai remiasi“, – pridūrė ji. Pasak jos, apklausoje buvo ir atvirųjų klausimų, juose buvo galima įrašyti savo atsakymus, kuo apklaustieji grindžia norą skiepytis ar nesiskiepyti. Pagrindiniai du išskirti argumentai yra rūpestis savo sveikata ir noras apsaugoti save ir aplinkinius.

Pasak I.Gaižauskaitės, net ketinantys skiepytis abejoja, ar skiepas patikimas ir kokybiškas, ar nepasireikš stipresnis šalutinis poveikis. Jos teigimu, neketinantieji skiepytis savo pasirinkimą argumentuoja tuo, kad yra per daug neaiškumų dėl skiepo kūrimo proceso, jis nėra pakankamai išbandytas.

Dar kai kurie apklaustieji, pasak specialistės, apskritai niekada nesiskiepija, todėl nežada vakcinuotis ir nuo COVID-19.

„Apie penktadalį mes turim tokių, kurie apskritai skiepais netiki. <...> Apie penktadalį įvardija baimę, pirmiausiai šalutinio poveikio. Rečiau pasitaikę, bet svarbūs žinoti argumentai yra antigenai – žmonės mano, kad persirgus skiepytis jau nebereikia, taip pat yra noras įgyti imunitetą natūraliai, persirgus. <...> Taip pat abejonės, susijusios su viruso mutacija. Dėl to, kad mutuoja, atsiranda naujos atmainos ir neverta skiepytis. Taip pat pasikliovimas savo sveikatos būkle – minima, kad „esu jaunas, sveikas, nepriklausau rizikos grupei, todėl galbūt skiepytis nėra verta“, – vardijo I.Gaižauskaitė.

Specialistė pažymi, kad skiepytis labiau linkę vyrai, taip pat vyresnio amžiaus gyventojai. Tačiau pastebima ir tai, kad dalis vyresnio amžiaus gyventojų vis dar nėra priėmę sprendimo.

Apklausos duomenimis, 46 procentai gyventojai nesutiktų, kad skiepai nuo koronaviruso būtų privalomi, o 10 procentų apklaustųjų apskritai galvoja, kad viruso nėra.

Pasak Sveikatos apsaugos ministro, didžioji dalis visuomenės palankų sprendimą dėl vakcinos priima remdamasi būtent ekspertų ir medikų rekomendacijomis.

„Mūsų tyrimas parodė, kad politikams geriau į šitą procesą nesikišti. Politikų kalbėjimas apie vakcinų naudą pasiekti rezultato nepadės, žmonės linkę apsispręsti turi padėti gydytojai, specialistai, apskritai medikai. Svarbus elementas yra ir šeimos gydytojas, jo pozicija“, – pabrėžė A.Dulkys.

Vakcinavimo skaičiai svyruoja

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta priminė, kad Gitanas Nausėda yra teigęs, jog visuomenės imuniteto tikimasi pasiekti jau vasaros viduryje. Jis patikino, kad Europos Komisija deda labai daug pastangų, jog šalys būtų aprūpintos vakcinomis.

„Tikslui pasiekti reikia vakcinų, jų tiekimas įsibėgėja, jų kiekiai eksponentiškai auga. Turime užtikrinti efektyvią vakcinavimo infrastruktūrą“, – sakė jis ir pridūrė, kad būta dienų, kai Lietuvoje per dieną buvo paskiepyta ir 10 tūkst. asmenų, tačiau praėjusį sekmadienį nebuvo paskiepytas nei vienas žmogus, tad ateityje būtina vengti tokių svyravimų.

Anot prezidento patarėjo, Danija taip pat gauna panašų kiekį vakcinų kaip ir Lietuva, bet šioje šalyje skiepijimo procesas vyksta kur kas sklandžiau, tad Lietuvai būtina lygiuotis į šias valstybes.

Gyventojų nuomonę keičia ir netinkama komunikacija

Vilniaus universiteto komunikacijos ekspertė Austė Valinčiūtė teigė, kad pozityviai vertinančių galimybę skiepytis gyventojų skaičius augo. Anot jos, šiuo metu labai svarbu surinkti detalius demografinius duomenis ir vykdyti reguliarias gyventojų nuomonės apklausas.

Vakcinacija jau vyksta ir tai diskusijas kelianti tema: žmonės nerimauja dėl šalutinio poveikio, bet to, yra ir visuomeninis spaudimas skiepytis. Mažėjantis užsikrėtimų skaičius ir karantino apribojimo laisvėjimas gali paveikti gyventojų nuomonę ir nuotaikas. Taip pat didelė grėsmė yra dezinformacija apie vakcinas, nes šia sveikatos krize naudojasi antivakcinacijos judėjimų atstovai“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad klaidingus įsitikinimus ir rizikos suvokimą turi reikšminga dalis Lietuvos gyventojų.

A. Valinčiūtė teigė, kad gyventojų nerimą dėl vakcinos saugumo gali kelti ir netinkamai koordinuojama ekspertų ir valdžios atstovų komunikacija.

Ekspertė pabrėžė, kad visuomenės informavimo procesas turi vykti dar nuomonės formavimosi etape, kai gyventojai nėra apsisprendę dėl skiepijimosi.

Išskyrė vakcinacijos priešininkus

Krašto ministerijos atstovas, pulkininkas Gintaras Koryzna teigė, jog socialiniuose tinkluose išsiskiria kelios vakcinacijos priešininkų kategorijos.

„Pirmiausia yra tie vadinamieji „troliai“, kurie labai mėgsta „užvesti“ ant emocinių bangų, į ką labiausiai kiti ir reaguoja. Kadangi mūsų piliečiai dabar pakankamai intensyviai įsitraukę į informacinę erdvę, jie tuos komentarus greitai pagauna ir reaguoja.

Kita grupė yra vadinamieji „ekspertai“ arba tie, kurie yra susidūrę su vakcinacija ar žino žmones, kurie patyrė šalutinį poveikį po vakcinacijos. Jie dažnai sutirština spalvas ir stengiasi tą komunikaciją palaikyti, raginti šią naujiena dalintis kitose platformose su kitais socialinių tinklų dalyviais.

Trečioji grupė priešininkų yra sekėjai. Vieni jie yra aktyvesni, kiti galbūt pasyvesni, bet jie ta žinute dalijasi“, – vardijo G.Koryzna.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.