Paradoksas, kad tarptautinis dokumentas, kuris turėtų padėti mažinti smurtą, tampa tikrų tikriausia lazda, kurią į savo rankas čiumpa priešingų nuomonių šalininkai.
Šį dokumentą atidžiai išnagrinėję ekspertai pastebi, kad aršiausiai dėl jo diskutuoja tie, kurie taip ir nesurado laiko paskaityti 30 puslapių sudarančios konvencijos tekstą.
Seimui ratifikuoti šią konvenciją 2018 metais teikė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau tai nebuvo padaryta.
A.Toliatas sulaukė kritikos
Lietuvoje gerai žinomo ir daug sekėjų socialiniuose tinkluose turinčio kunigo Algirdo Toliato socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasirodęs raginimas pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvencijos įteisinimą. Kiek vėliau A.Toliatas diskusijas sukėlusį įrašą iš socialinio tinklo pašalino ir paaiškino, kad tik pasidalijo jam atsiųstu laišku.
„Nors mano tikslas buvo tiesiog spontaniškas kvietimas pasigilinti į šią tema. Todėl ištrinu tą dalį kuri kalba apie peticijas. Nes čia kiekvienas pats turi priimti sprendimą pasitaręs su savo sąžine.
Manau vyskupų konferencijos laiškas labai gražiai pasisako šiuo klausimu. Tiek apie būtinybę aktyviai ginti moterų teises, bet kartu perspėdamas, kad tas dokumentas kaip traukinys, kuriame yra ir daugiau vagonų. Kalba eina apie dirbtinai konstruojamas socialines lytis. Čia tema labai subtili. Verta gilesnių diskusijų ir apmąstymų. Nors kita vertus labai tikėtina, kad traukinys jau pravažiavęs ir gali diskutuoti nediskutavęs“, – aiškino jis.
Vieši A.Toliato pasiskymai šia tema sukėlė diskusiją, ar bažnyčia apskritai turėtų reikti poziciją politiniais klausimais. Tiesa, tai ne vienintelis atvejis, kai Stambulo konvencijos tema kelia aršias audras visuomenėje, o neretai tam tikrų nuomonių grupių šalininkai į savo argumentus įpina ir tam tikrų dezinformacijos elementų.
Stebina interesų grupių argumentai
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ dalyvausi Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė, paklausta, ar kodėl smurto mažinimui skirta konvencija kelia aistras bažnyčios benruomenėje, sakė: „To reiktų klausti bažnyčios atstovų.
Kodėl konvencija, kuri visapusiškai nubrėžia aiškius ir labai aukštus standartus valstybėms narėms, kaip turėtų būti kovojama su smurtu lyties pagrindu, kelia tokį nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą? Tuo pačiu tai daro neigiamą žalą ir skaldo visuomenę Lietuvoje“.
J.Juškaitė atkreipė dėmesį, kad Konstitucija aiškiais ako, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos: „Viena vertus, mes, kaip visuomenė, suteikiame religinėms bendruomenėms išskirtines teises, nesikišame į jų veiklą, apeigas, į jų pasaulėžiūrą. Tikintys žmonės neabejotinai turi teisę pasisakyti, kalbėti, reikšti nuomonę, tačiau kyla tam tikri klausimai dėl bažnyčios nesikišimo į valstybės gyvenimą, ypač, kai bažnyčia jungiasi į tokią užaštrintą diskusiją ir vartoja pseudoargumentus ir platina dezinformaciją“.
Anot pašnekovės, kunigo A.Toliato žinomumas ir įtaka visuomenei jį sieja su bažnyčios institucija: „Jo pasisakymus vertinu gana kritiškai ir būtų sudėtinga sakyti, kad tai ne bažnyčios pozicija, ar kad bažnyčia nebando daryti įtakos valstybės valdymui. Kitavertus, mokyklos ir bendruomenės, turi teisė naudotis žodžio laisve ir atsakyti į joms rūpimus klausimus.
Norėtųsi kritinio mąstymo. Linkėčiau perskaityti konvenciją. Jei jau diskutuojame, tai būtų svarbu kritiškai įvertinti, apie ką diskutuojame, o ne tiesiog platinti tam tikrų interesų grupių, kurios suinteresuotos neigiamu ar net isterišku šios konvencijos vaizdavimu, informaciją“.
Įvardijo labiausiai diskutuotiną teiginį
Pati Stambulo konvencija, anot Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės, „aštriausia“ visai ne dėl viešojoje erdvėje keliamų LGBT teisių ar lygtinės tapatybės klausimų, ji tik pakartoja tai, kas įtvirtinta Lietuvos įstatymuose ir daugybėje tarptautinių sutarčių, kurias Lietuva yra ratifikavusi: konvencija numato, kad teikiant pagalbą nuo smurto, visos visuomenės grupės turi būti apsaugotos nuo diskriminacijos.
„Čia nėra apie ką diskutuoti ir vis tie išvedžiojimai nėra susiję su realiu konvencijos dokumentu. Ką konvencija įneša naujo ir kokia jos esmė, apie kurią vertėtų diskutuoti? Konvencija sako, kad smurtas artimoje aplinkoje yra didelė problema, kurią reikia spręsti.
Smurto artimoje aplinkoje rodikliai rodo, kad jis neproporcingai stipriai paliečia moteris ir konvencija konstatuoja faktą, kad smurtas prieš moteris nulemtas mūsų lyčių rolių ir patriarchalinių visuomenių liekanų“, – teigė ji J.Juškaitė ir pridūrė konvencija niekaip nebando paneigti, kad prieš kitas grupes nėra smurto.
Stambulo konvencija nurodo, kokias priemones valstybės turėtų tikslingai panaudoti, kad smurto problema būtų sprendžiama iš esmės.
Seimui konvenciją teikė D.Grybauskaitė
Seimui ratifikuoti šią konvenciją dar 2018 teikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios ji ėmėsi ėmėsi Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai.
Pasak prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai, pasak Prezidentūros, tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o politikų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti.
Prezidentė yra pabrėžusi, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
