Jungtinės Karalystės ministrė pasiuntė Lietuvai žinią dėl saugumo

Jungtinei Karalystei (JK) palikus Europos Sąjungą (ES) ir vykstant labai sudėtingam „Brexit“ procesui itin susirūpinta, kaip išlaikyti efektyvų bendradarbiavimą strategiškai svarbiais klausimais, tokiais, viso regiono saugumas ar JK dalyvavimas tarptautinėse misijose. Vis tik jau po „Brexit“ JK politikai pabrėžia, kad nors šalis pasitraukė iš ES, bet nepaliko Europos.

Jungtinė Karalystė išlieka Europos partene ir po „Brexit“.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Jungtinė Karalystė išlieka Europos partene ir po „Brexit“.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Jungtinė Karalystė išlieka Europos partene ir po „Brexit“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jungtinė Karalystė išlieka Europos partene ir po „Brexit“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jungtinė Karalystė išlieka Europos partene ir po „Brexit“.<br>V.Balkūno nuotr.
Jungtinė Karalystė išlieka Europos partene ir po „Brexit“.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 25, 2021, 5:01 PM, atnaujinta Feb 25, 2021, 8:55 PM

Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros ministerijos (FCDO) ministrė Europos kaimynystei ir Amerikai Wendy Morton teigė, kad glaudus bendradarbiavimas tarp JK ir Lietuvos išliks ir po „Brexit“ proceso.

„Prieš trisdešimtmetį JK pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir atkūrė diplomatinius santykius. Per šį laiką sukūrėme tvirtus ryšius, dabar jie stipresni nei kada nors anksčiau. Daug lietuvių dirba JK ir prisideda prie jos ekonomikos plėtros“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad itin svarbi ir saugumo tema: „Jūsų saugumas yra mūsų saugumas.“

A.Anušauskas: „Netekome sąjungininko“

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad JK yra išskirtinė regiono sąjungininkė ir partnerė, o „Brexit“ šios nuostatos nepakeitė: „Jau anksčiau JK diplomatai sakydavo, kad jų šalis paliks ES, bet ne Europą. Mūsų bendradarbiavimas visuomet buvo labai aktyvus ir ne tik dėl to, kad toje šalyje yra ketvirtis milijono lietuvių“.

Ministras teigė, kad JK yra viena aktyviausiai prie NATO oro policijos misijos prisidedančių valstybių, bendruose projektuose ji dalyvavo jau šešis kartus.

„Kai kalbama apie valstybių gebėjimą kartu ir greitai atgrasyti kylančias grėsmes, tai vyksta vadų, ministrų susitikimai, organizuojamos pratybos“, – apie bendradarbiavimą kalbėjo ministras ir pridūrė, kad NATO reagavimo tempai vieni, jungtinių pajėgų – kiti ir tai labai svarbus pastiprinantis elementas. A. Anušauskas pasidžiaugė, kad itin naudingos yra konsultacijos kibernetinio saugumo klausimais.

Vis tik ministras pripažino, kad dėl „Brexit“ bendroji Europos gynybos politika netapo stipresnė, nes ES gynybos biudžetas neteko JK indelio, kuris sudarydavo ženklią dalį.

„JK išstojus iš ES mes netekome stipraus sąjungininko, kuris padėdavo užsitikrinti, kad būtų investuojama į santykių plėtrą ir aiškiai įvardydavo, kokios grėsmės kyla dėl nuolaidžiavimo Rusijos režimui“, – kalbėjo A. Anušauskas ir patikino, kad Lietuvai JK niekada nebus trečioji šalis, o dialogas tarp JK ir ES turi būti plėtojamas abiem pusėms naudingais pagrindais.

Svarbu suvokti savo vaidmenį

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad pasitraukimas iš Europos Sąjungos nereiškia pasitraukimo iš Europos, o ypač svarbus yra ir Jungtinės Karalystės indėlis į NATO. Pasak jo, dabar svarbu išgryninti, kaip pati Jungtinė Karalystė save matys po „Brexit“.

„Matome, kad iš karto po įvykusio referendumo JK lyderiai iškėlė globalios JK idėją. <...> Natūralu, kad reikia kelti klausimą, kaip britai save matys po „Brexit“. <...>

Mano požiūriu, jei Europa eis strateginės autonomijos keliu, tai yra, uždarumą nuo transatlantinių partnerių, tai ji netaps savarankiška galia, o kaip tik taps trečiųjų šalių įtakos arena. Tą mums reikia labai gerai suprasti. Tad reikia ieškoti galimybių, kad bendroje saugumo gynybos politikoje britai įgytų ypatingą statusą“, – sakė L.Kasčiūnas.

Jis pabrėžė ir tai, kad Jungtinė Karalystė vaidina ypatingą vaidmenį ir Baltijos šalių gynyboje.

„Britai Baltijos jūros regioną mato kaip savo gynybinės sistemos NATO išplėstinio atgrasymo politikos objektą, kaip pirminę gynybinę liniją nuo Rytų despotijų“, – pridūrė NSGK pirmininkas.

Savo ruožtu Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Tomas Tugendhatas tikino, kad santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos galėtų būti ir dar glaudesni nei dabar.

„Lietuva yra svarbi pasaulinė partnerė, bendradarbiavimas yra tarsi dvipusis kelias. Itin svarbu, kad mes nepamirštumėme, kad mūsų valstybių klestėjimui labai svarbus ryšys tarp mūsų žmonių. <...> Mes iš tiesų manome, kad Lietuva yra laisva valstybė ir laisvi žmonės, kurie turi teisę pasirinkti savo ateitį.

Aš matau ypatingų galimybių abiems mūsų valstybėms. Mūsų ryšiai niekada nereikš vien tik santykių Europos Sąjungos kontekste. Nesvarbu, kad mes pasitraukėme iš ES, mes vis dar esame Europoje. <...> Mes turime spręsti iššūkius, susijusius su biurokratija, migracija. Taip, mes dirbame skirtingai, ir matau Lietuvą tam tikrais aspektais kaip lyderę Europos Sąjungoje“, – kalbėjo T.Tugendhatas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.