Apleistą pastatą nusipirkęs viceministras įsigijo ir žemę, nors savininkės jos niekam nepardavė

Jei žemės savininkas neparduoda sklypo, tai dar nereiškia, kad negalima jo paversti savo nuosavybe. Žemės pirkimo dokumentus gali sutvarkyti ir valdininkai, o kaip juos įkalbėti, žino neseniai krašto apsaugos viceministru tapęs Vilius Semeška.

Apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška netrukus įsigijo po juo esančią žemę, nors savininkės jos nepardavė.<br>Lrytas.lt koliažas
Apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška netrukus įsigijo po juo esančią žemę, nors savininkės jos nepardavė.<br>Lrytas.lt koliažas
Nacionalinė žemės tarnyba.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nacionalinė žemės tarnyba.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška netrukus įsigijo po juo esančią žemę, nors savininkės jos nepardavė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška netrukus įsigijo po juo esančią žemę, nors savininkės jos nepardavė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška netrukus įsigijo po juo esančią žemę, nors savininkės jos nepardavė.<br>Laikraščio „Mano Druskininkai“ nuotr.
Apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška netrukus įsigijo po juo esančią žemę, nors savininkės jos nepardavė.<br>Laikraščio „Mano Druskininkai“ nuotr.
Po šiuo pastatu vaizdingoje vietoje esanti žemė tarsi išslydo savininkei iš po kojų.
Po šiuo pastatu vaizdingoje vietoje esanti žemė tarsi išslydo savininkei iš po kojų.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 26, 2021, 5:53 AM

Už krašto apsaugos biudžetą bei pirkimus atsakingas 48 metų konservatorius V.Semeška sugeba nupirkti net tai, ko niekas neparduoda.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Alytaus rajone konservatorius įsigijo 10 arų žemės sklypą, nors jo savininkė net per prokuratūrą bandė įrodyti jo niekam nepardavusi.

Paveldėjo žemę su pastatu

Alytiškė Aldona Kupčiūnaitė iki šiol niekaip nesupranta, kaip iš jos motinai priklausančio keturių hektarų žemės sklypo pradingo dešimt arų.

Ieškodama tiesos alytiškė atsimušė lyg į sieną.

Prokuratūra pareiškė, jog skųstis dėl pasisavinto sklypo jau per vėlu, o Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai neaiškiai numykė, esą matininkai kažkada buvo padarę klaidą.

A.Kupčiūnaitė įsitikinusi – jokios klaidos nebuvo. 1999 metais jos motinai Albinai Kupčiūnienei buvo grąžintas anksčiau jos tėvams priklausęs žemės sklypas Alytaus rajono Kančėnų kaime.

Šiame sklype buvo sovietmečiu pastatytas žuvų sandėlis. Jo rūsyje buvo žuviai laikyti skirti šaldytuvai, o viršutiniame aukšte – kontora. Sklypą matavęs matininkas moteriai patarė dėl pastato nesijaudinti – jei jį kas nors įsigis, savininkė galės išnuomoti po statiniu esančią žemę.

Statinys niekam nerūpėjo

„Bėgant metams pastato savininkai keitėsi daugybę kartų. Jis buvo tapęs net gyvenamuoju namu, jame laikinai gyveno statybininkai“, – pasakojo dar iš vaikystės tą žuvų sandėlį prisimenanti A.Kupčiūnaitė.

Vėliau pastatas tapo Varėnos pieninės nuosavybe.

A.Kupčiūnaitė prisiminė, jog jos motinai ne kartą skambino pieninės atstovai ir kalbėdavo, kad reikėtų sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.

Pasirašyti sutarties niekas taip ir neatvažiavo, niekam neberūpėjo ir netoli Niedulio ežero stovintis pastatas.

„Vietiniai chuliganai išdaužydavo langus, darbininkai juos užkaldavo. Taip ir stūksojo toks pastatas vaiduoklis“, – pasakojo A.Kupčiūnaitė.

Nusipirko griuveną

2007 metais alytiškė sulaukė netikėto svečio.

„Atidarau duris, stovi jaunikaitis, prisistato V.Semeška, rankoje laiko dėžutę saldainių „Raffaello“ ir prašo pasikalbėti“, – pasakojo šį vizitą puikiai prisimenanti A.Kupčiūnaitė.

Atvykėlis paaiškino, kad Kančėnų kaime nusipirko apleistą pastatą, ir prašė, jog A.Kupčiūnaitės motina parduotų po juo esantį 10 arų žemės sklypą.

Dalinti savo turimo sklypo neplanavusios moterys atsakė – sklypo neparduos.

Jos pasiūlė tik galimybę po pastatu esančią žemę išsinuomoti.

„Jis ilgai ir primygtinai, vos ne apsiverkdamas mus įkalbinėjo. Pasakojo, kad jo tėvas kilęs iš Lazdijų, o toje vietoje jis su vaikais įsirengtų vasarnamį“, – pokalbį su V.Semeška prisiminė alytiškė.

Po ilgų įkalbinėjimų A.Kupčiūnaitė su galimu pirkėju nuvažiavo į Kančėnus.

„Užėjau į tą pastatą. Jis daugiau nei dešimt metų stovėjo negyvenamas, nešildomas, visos perdangos buvo sutrūnijusios, o kampai pridergti kartais į jį įsibraunančių praeivių“, – pasakojo A.Kupčiūnaitė.

Ji stebėjosi, ar jauna šeima tikrai apskaičiavo, kiek reikės investuoti, kad apleistame pastate vėl būtų galima gyventi.

V.Semeška taip maldavo parduoti pastatui būtiną žemės sklypą, kad moterys galiausiai nusileido.

Dokumentus paruošė greitai

A.Kupčiūnaitė pirkėją įspėjo, kad jos motina – garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl neturės jėgų važinėti į įvairias tarnybas tvarkyti žemės sklypo atskyrimo ir pardavimo dokumentų.

V.Semeška atsakęs dėl to nesukti galvos – daug ką galima sutvarkyti elektroniniu būdu. Be to, jis NŽT turįs ryšių ir draugų, kurie padėsią viską sutvarkyti.

Dokumentus jis sutvarkė greičiau, negu moterys galėjo įsivaizduoti.

Po kelių dienų, tuo metu, kai A.Kupčiūnaitė buvo darbe, paskambino susijaudinusi jos motina ir pasakė, kad buvo atvažiavęs V.Semeška, prašė pasirašyti jau parengtą dokumentą ir siūlė kuo greičiau važiuoti pas notarą.

Tačiau A.Kupčiūnienė paklausė seniai dukters duoto patarimo – be jos žinios nepasirašyti jokio dokumento.

Jos teigimu, parašo negavęs V.Semeška išvyko susinervinęs – esą jų jau laukė notaras.

Išvadino aferistu

Grįžusi iš darbo namo ne mažiau susinervino ir A.Kupčiūnaitė.

Dokumente, kurį joms paliko V.Semeška, buvo nurodytas ne 10 arų, o hektaro žemės sklypas.

„Jei motina būtų pasirašiusi, jis vietoj 10 arų už 20 tūkst. litų (apie 5800 eurų) būtų įsigijęs hektarą“, – piktinosi moteris.

Ji stebėjosi, kaip V.Semeška per kelias dienas spėjo parengti dokumentus – jie jau buvo su visais reikalingais antspaudais ir parašais.

A.Kupčiūnaitė iš karto paskambino V.Semeškai ir išrėžė: „Tokiems aferistams kaip jūs mes žemės neparduosime ir nenuomosime, o su pastatu darykite ką norite.“

Sklype atsirado skylė

A.Kupčiūnaitė tikėjosi, kad ši istorija tuo ir baigėsi.

Bet po kelerių metų ji nusprendė parduoti visą žemės sklypą ir kreipėsi į vieną Alytaus nekilnojamojo turto agentūrą.

Po kiek laiko moteris sulaukė nekilnojamojo turto agento skambučio. Jis pranešė, kad iš maždaug 4 hektarų žemės sklypo išimta 10 arų. Nustebusiai moteriai jis pasiūlė kreiptis į NŽT ir išsiaiškinti, kaip iš sklypo vidurio dingo žemės plotas.

„Taip negalėjo būti – mes nepasirašėme jokių dokumentų, žemės niekam nedovanojome ir kitokiais būdais neperleidome“, – sakė A.Kupčiūnaitė.

Per posėdį – staigmena

Alytiškė suskubo kreiptis į NŽT, tačiau susidūrė su daugybe kliūčių. Jos vizitu itin nepatenkinti specialistai iš pradžių negalėjo rasti reikalingų dokumentų, o vėliau moterį išsikvietė į posėdį ir ėmė aiškinti, kad matininkas padarė klaidą.

„Lyg norėdami pasityčioti Naujųjų metų išvakarėse jie mane išsikvietė į dar vieną posėdį ir pareiškė, kad žemės nuosavybė buvo atkurta neteisingai.

Tai kodėl jie tylėjo dvylika metų ir tai pamatė tik tada, kai mes pradėjome ieškoti teisybės?“ – stebėjosi alytiškė.

Patikslinti šios informacijos nebebuvo kam – grąžintiną žemę matavęs matininkas jau miręs.

Pastatą pardavė dar kartą

Supratusi, kad vyksta ar jau yra įvykę kažkas neteisėto, A.Kupčiūnaitė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau tiek Alytaus, tiek vėliau jos skundą gavę prokurorai atsisakė aiškintis dalies sklypo dingimo aplinkybes.

Nuo bandymų ieškoti teisybės teisme ją atkalbinėjo ir advokatai.

Galiausiai A.Kupčiūnaitė iš NŽT gavo atsakymą, kad V.Semeška pastatą pardavė Ernestai Navickaitei.

Registrų centro duomenimis, vieno aukšto pastatas ir 10 arų žemės sklypas E.Navickaitei buvo parduoti ta pačia pirkimo ir pardavimo sutartimi, sudaryta 2012 metų balandį.

Naujai savininkei – keblumai

A.Kupčiūnaitė įsitikinusi, jog apleistą pastatą pusvelčiui įsigijęs ir jį pardavęs V.Semeška uždirbo nemažai pinigų.

Pastatas stovi patrauklioje vietoje – Kančėnų gyvenvietės pakraštyje, ežeras – už kelių šimtų metrų, iki Daugų – trys kilometrai.

Daugybę savininkų pakeitęs pastatas remontuojamas iki šiol, o NŽT specialistai patys suabejojo, ar naujoji savininkė galės teisėtai naudotis po namu esančiu sklypu.

Todėl NŽT kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tarnyba siekė panaikinti dar 1999 metais Alytaus apskrities viršininko priimtą sprendimą, kuriuo A.Kupčiūnienei grąžinta žemės sklypo dalis.

NŽT teigimu, A.Kupčiūnienei nuosavybės teise negalėjo būti grąžintas 10 arų žemės sklypas, nes ant jo jau stovėjo pastatas.

Sklypą pirko iš valstybės

Tuomet ir paaiškėjo, kad šį sklypą įsigijo apleistą pastatą nusipirkęs V.Semeška.

Krašto apsaugos viceministras V.Semeška „Lietuvos rytui“ teigė po pastatu esantį sklypą įsigijęs iš valstybės: „Žemės sklypas po pastatu buvo suformuotas ir įsigytas iš valstybės, buvo sudaryta notarinė sutartis.“

NŽT rašte prokuratūrai iš tiesų teigiama, kad 2007 metų sausio 31-ąją, dalyvaujant V.Semeškai, buvo paženklintos sklypo ribos ir įkalti keturi riboženkliai.

Pagal Alytaus žemėtvarkos skyriaus suderintą namų valdos pirkimo bylą, Alytaus apskrities viršininkas 2007 metų kovo 23 dieną pasirašė sprendimą jį parduoti V.Semeškai.

„Viskas taip ir liko. NŽT mums tos žemės nei atidavė kitoje vietoje, nei sumokėjo kompensaciją. Tiesos taip ir neišsiaiškinau.

Žinau tik viena – paimti žemės iš mūsų jie negalėjo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Kupčiūnaitė.

V.Semeška tvirtino bendravęs tik su žemėtvarkininkais: „Niekada neprašiau nieko kito parduoti žemės, nes sklypas net nebuvo suformuotas.

Jį anuomet suformavo Nacionalinė žemės tarnyba.“

Neįžvelgė viešo intereso

NŽT pareiškimą gavęs Kauno apygardos prokuroras Marijus Šalčius atsisakė aiškintis, ar atkuriant žemės nuosavybę A.Kupčiūnienei buvo padaryta klaidų, nes nuo žemės grąžinimo akto jau buvo praėję daugiau nei dešimt metų.

Anot prokuroro, šis laikotarpis viršija maksimalius senaties terminus.

M.Šalčius šioje istorijoje neįžvelgė ir viešojo intereso.

Jo nuomone, 1999 metais priimtas sprendimas aktualus tik buvusiai žemės sklypo savininkei A.Kupčiūnienei ir pastatą įsigijusiai E.Navickaitei, todėl jos savo interesus gali ginti teisme: „Prokurorui nėra suteikta teisė ginti privačių asmenų interesus.“

Įtartini – ir diplomai, ir pirkiniai

Krašto apsaugos viceministru tapęs aktyvus Druskininkų konservatorius V.Semeška prieš porą metų vos išsaugojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nario vietą, kai politikams kilo įtarimų, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo išsilavinimą.

Ekonomikos mokslų magistru jis galėjo tapti nebaigęs vidurinės mokyklos. Aiškintis politiko studijų aplinkybes prokuratūra atsisakė, o Seimo nariams pritrūko balsų atleisti V.Semešką iš VRK nario pareigų.

Praėjusių metų sausį konservatorius pats pasitraukė iš VRK, bet išeidamas per teismus bandė įrodyti, kad jam priklauso nuolatinis atlyginimas. Teismai išaiškino, kad eiliniams VRK nariams priklauso atlygis tik už konkrečiai atliktus darbus.

VRK teismui teigė, kad šis jos narys nesiimdavo jokių papildomų užduočių netgi prašomas komisijos pirmininkės. Tuo metu V.Semeška aiškino, kad daug dirba, – esą stebi politinę reklamą tūnodamas socialiniuose tinkluose ir vakarais, ir naktimis.

Už krašto apsaugos biudžetą ir finansinius išteklius atsakingas viceministras buvo pridaręs nuostolių bendrovei „Gretsch-Unitas Baltic“ – prieš pasitraukdamas iš įmonės vadovo posto pripirko jau bankrutuojančios bendrovės „Švenčionėlių grūdai“ akcijų.

Teismo sprendimu V.Semeška bendrovei turėjo atlyginti žalą už bevertį pirkinį ir sumokėti 31 tūkst. eurų.

Prokuroras senatį įžvelgė ne visada

Prokuroras M.Šalčius senaties terminų paiso ne visada. Jis uoliai ėmėsi ieškoti nelegalių statybų Druskininkų mero R.Malinausko tėvui V.Malinauskui priklausančiame Grūto parke.

Parko statinius uoliai tikrinę inspektoriai nerado tik dviejų statinių – stoginės su vitražu bei scenos su užrašu „Menas priklauso liaudžiai“ – dokumentų. Tačiau stoginės yra inžineriniai statiniai, neturintys net pamatų, todėl neaišku, ar joms tikrai reikėjo leidimų.

Inspektoriai tuo net nesidomėjo, nes abiem statiniams – apie 18 metų, o po statybų praėjus daugiau nei dešimčiai metų taikomas senaties terminas.

Toks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atsakymas M.Šalčiui nepatiko. Grūto parko statiniai prokurorui pasirodė tokie svarbūs, kad pateikti informaciją apie juos jis reikalavo skubos tvarka.

Kauno prokuroras atrėžė, kad VTPSI sprendimas nesurašyti savavališkos statybos aktų dėl senaties „nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl negali būti laikomas teisėtu“.

Jis uoliai reagavo į Druskininkų mero R.Malinausko oponentų skundus ir ėmė aiškintis, ar mero tėvas V.Malinauskas 1992 metais teisėtai gavo sklypą Grūto kaime, tuo metu dar priklausiusiame Varėnos rajonui.

Keistas sutapimas – šis tyrimas buvo pradėtas 2013 metais, kaip tik tuo metu, kai šis prokuroras atsisakė aiškintis A.Kupčiūnienės sklypo grąžinimo ir jo dingimo aplinkybes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.