Istorijos dūžiai vasario 26-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1998 m. vyko Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės. Išvakarėse V.Adamkui buvo įteiktas JAV pilietybės atsisakymo pažymėjimas.<br>P.Lileikio nuotr.
1998 m. vyko Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės. Išvakarėse V.Adamkui buvo įteiktas JAV pilietybės atsisakymo pažymėjimas.<br>P.Lileikio nuotr.
1943 m. gimė Kovo 11-osios Akto signatarė, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministrė pirmininkė, ekonomistė Kazimira Danutė Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
1943 m. gimė Kovo 11-osios Akto signatarė, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministrė pirmininkė, ekonomistė Kazimira Danutė Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
2007 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje pripažino Srebrenicos bosnių žudynes genocidu. 1995 m. šiame Bosnijos ir Hercegovinos mieste Serbų Respublikos armija, vadovaujama generolo Ratko Mladičiaus, nužudė apie 8000 bosnių paauglių ir vyrų. Srebrenicos žudynės yra didžiausios masinės žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
2007 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje pripažino Srebrenicos bosnių žudynes genocidu. 1995 m. šiame Bosnijos ir Hercegovinos mieste Serbų Respublikos armija, vadovaujama generolo Ratko Mladičiaus, nužudė apie 8000 bosnių paauglių ir vyrų. Srebrenicos žudynės yra didžiausios masinės žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
1935 m. gimė kunigas, poetas ir meno kolekcininkas Ričardas Mikutavičius. Nužudytas 1998 m.<br>P.Lileikio nuotr.
1935 m. gimė kunigas, poetas ir meno kolekcininkas Ričardas Mikutavičius. Nužudytas 1998 m.<br>P.Lileikio nuotr.
1947 m. KGB pastato Vilniuje rūsyje sušaudytas pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (36 m.). Palaikai buvo užkasti Tuskulėnų dvaro parke.<br>T.Bauro nuotr.
1947 m. KGB pastato Vilniuje rūsyje sušaudytas pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (36 m.). Palaikai buvo užkasti Tuskulėnų dvaro parke.<br>T.Bauro nuotr.
1979 m. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Mosėdyje, pradėjo veikti Vaclovo Into akmenų muziejus.<br>M.Vizbelio nuotr.
1979 m. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Mosėdyje, pradėjo veikti Vaclovo Into akmenų muziejus.<br>M.Vizbelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 26, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1701 m. Biržų pilyje Rusijos caras Petras I ir Saksonijos kiurfiurstas Augustas II pasirašė sutartį, kuria Šiaurės kare sudarė antišvediškąją koaliciją. Buvo numatyta, kad pergalės prieš Švediją atveju Saksonijai atiteks buvusios Livonijos dalis, o Rusijai – Ingrija, Karelija ir Narva. Biržų sutartis neteko reikšmės, kai liepos viduryje švedai netoli Rygos sumušė sąjungininkus ir įsiveržė į Lietuvą.

1919 m. pradėtas formuoti Lietuvos kariuomenės Pirmasis artilerijos pulkas.

1975 m. Lietuvos televizija pirmą kartą transliavo spalvotą kino programą.

1979 m. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Mosėdyje, pradėjo veikti Vaclovo Into akmenų muziejus.

1998 m. vyko Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės. Išvakarėse V.Adamkui buvo įteiktas JAV pilietybės atsisakymo pažymėjimas.

2003 m. vyko Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso inauguracijos iškilmės.

Įvykiai pasaulyje

1815 m. Napoleonas I pabėgo iš Elbos salos, kuri po pralaimėtų karų buvo atiduota jam valdyti iki gyvos galvos, palikus imperatoriaus titulą. Saloje turėjo suverenią valdžią, karinį dalinį ir laivų. Kovo pradžioje, lydimas asmeninės gvardijos, Napoleonas išsilaipino prie Kanų. Prancūzijos kariuomenei perėjus į jo pusę kovo 20-ąją įžengė į Paryžių ir atkūrė imperiją.

1832 m. paskelbtas Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I pasirašytas Lenkijos karalystės organinis statutas. Po 1830–1831 m. sukilimo numalšinimo jis pakeitė Lenkijos karalystės konstituciją, panaikino asmeninę uniją ir Lenkijos karalystę prijungė prie Rusijos imperijos.

1885 m. Berlyne baigėsi tarptautinė konferencija dėl Afrikos padalijimo. Konferencija Belgijos užimtą Kongą formaliai paskelbė nepriklausoma valstybe, vadovaujama Belgijos karaliaus, visoms šalims suteikė prekybos ir laivininkystės laisvę Kongo ir Nigerio upių baseinuose, uždraudė vergų prekybą, kolonijų užėmimą pripažino teisėtu.

1909 m. Turkija už 2,5 mln. svarų sterlingų kompensaciją atsisakė Bosnijos ir Hercegovinos, kurias Austrija-Vengrija aneksavo 1908 m. spalio mėnesį.

1955 m. Turkijai ir Irakui sudarius karinę politinę sąjungą pradėjo formuotis Bagdado paktas. Dar tais pačiais metais pakto narėmis tapo Didžioji Britanija, Pakistanas ir Iranas.

1990 m. Čekoslovakijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai Jiří Dienstbieras ir Eduardas Ševardnadzė pasirašė susitarimą dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Čekoslovakijos. Varšuvos pakto šalių kariuomenė į šalį buvo įvesta 1968 m. rugpjūčio 21 d. per operaciją „Dunojus“ siekiant sustabdyti „Prahos pavasario“ reformas. Paskutiniai sovietų kariai išvyko iš Čekoslovakijos 1991 m. birželio 21 d.

1992 m. Kalnų Karabacho Chodžali gyvenvietėje, kurios daugumą gyventojų sudarė azerbaidžaniečiai, ginkluoti armėnų daliniai nužudė daugiau kaip 600 civilių gyventojų. Tais pačiais metais beveik visi azerbaidžaniečiai iš Kalnų Karabacho pasitraukė arba buvo ištremti.

2001 m. Nicoje Europos Sąjungos 15 valstybių narių įgaliotieji atstovai pasirašė sutartį dėl Mastrichto ir Europos Bendrijos steigimo sutarčių pataisų. Nicos sutartis numatė, kaip Europos Sąjunga funkcionuos į ją įstojus naujoms valstybėms.

2007 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje pripažino Srebrenicos bosnių žudynes genocidu. 1995 m. šiame Bosnijos ir Hercegovinos mieste Serbų Respublikos armija, vadovaujama generolo Ratko Mladičiaus, nužudė apie 8000 bosnių paauglių ir vyrų. Srebrenicos žudynės yra didžiausios masinės žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Gimė

1802 m. – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų, romantizmo pradininkas prancūzų literatūroje Victoras Hugo. Mirė 1885 m.

1885 m. – valstybės ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto signataras, Steigiamojo Seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos prezidentas, agronomas Aleksandras Stulginskis. Mirė 1969 m.

1935 m. – kunigas, poetas ir meno kolekcininkas Ričardas Mikutavičius. Nužudytas 1998 m.

1943 m. – Kovo 11-osios Akto signatarė, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministrė pirmininkė, ekonomistė Kazimira Danutė Prunskienė.

1954 m. – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas.

Mirė

1947 m. KGB pastato Vilniuje rūsyje sušaudytas pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (36 m.). Palaikai buvo užkasti Tuskulėnų dvaro parke.

1965 m. – iš LDK bajorų kilęs kino režisierius, dailininkas ir operatorius, lėlių animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius (82 m.). Animacinio kino pradžia laikomas Kaune jo sukurtas eksperimentinis lėlių filmas „Elniaragių kova“ – manoma, tai yra pirmasis pasaulyje sukurtas animacinis lėlių filmas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.