Įžvelgė grėsmių
L.Pernavo teigimu, naujoji imigracijos sistema susijusi su aukštesniais reikalavimais norintiems dirbti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje – jis teigė matantis pavojų, kad tam tikrų sąlygų neatitinkantys piliečiai bus priversti daryti pažeidimus, sukuriančius sąlygas moderniai vergystei.
„Kadangi bus taikomi aukštesni reikalavimai, prognozuojame galimas problemas, susijusias su nelegaliu įdarbinimu, buvimu ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, darbo ir kitos reikiamos vizos neturėjimu – su tuo susijęs dokumentų padirbinėjimas, klastojimas, nemokami mokesčiai.
O visa tai yra sąlygos atsirasti moderniai vergystei ir su ja susijusiems iššūkiams“, – kalbėjo L.Pernavas.
„Manau, reikėtų luktelti ir matysime tendencijas – matau tam tikrą pavojų, kad tie asmenys, kurie norės gyventi, dirbti JK, turės daryti tam tikrus pažeidimus: būti ilgiau, negu galima, galbūt dirbti be sutarčių.
Galime turėti situaciją, kurią matėme prieš daug metų – kad tokie asmenys tiesiog bijos kreiptis, nes galėtų būti nubausti ar išsiųsti“, – įvardijo jis.
Reikalingas švietimas
Kovai su modernia vergyste L.Pernavas mato tris sprendimus. Pirmiausia – pradėti dirbti 2018 metais JK ambasadoriaus Lietuvoje ir Lietuvos VRM pasirašyto susitarimo rėmuose – parengti bendrą planą sprendžiant šias problemas.
Anot jo, gyvybiškai svarbu yra informacijos sklaida bei piliečių švietimas modernios vergovės tema: „Informacijos sklaida yra gyvybiškai svarbi dėl įsidarbinimo procesų tiems, kurie yra iš rizikos aplinkos, ir gali papulti į modernios vergystės pinkles – informacija, jos prieinamumas šioje srityje yra kritiniai“.
Savo ruožtu Seimo narė Dalia Asanavičiūtė konferencijos metu teigė, kad būtent „Brexit“ ir numatoma situacija dėl šiuolaikinės vergovės grėsmių po šalies pasitraukimo iš ES buvo pagrindinis motyvas bendruomenei prašyti Lietuvos Respublikos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje.
„2016 metais matėme statistiką, kad mūsų tautiečiai buvo pirmajame dešimtuke tarp aukų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, šiuolaikinės vergystės“, – kalbėjo D.Asanavičiūtė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad 150 tūkstančių Lietuvos piliečių yra suteiktas nuolatinių gyventojų statusas, o laikiną leidimą gyventi turi 40 tūkstančių lietuvių.
