Istorijos dūžiai vasario 28-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1991 m. priimtas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas.<br>V.Balkūno nuotr.
1991 m. priimtas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas.<br>V.Balkūno nuotr.
1991 m. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino antroji valstybė – Danija.<br>D.Umbraso nuotr.
1991 m. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino antroji valstybė – Danija.<br>D.Umbraso nuotr.
2010 m. mirė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis (73 m.).<br>T.Bauro nuotr.
2010 m. mirė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis (73 m.).<br>T.Bauro nuotr.
1926 m. Vilniuje veiklą atgaivino 1907 m. įkurta Lietuvių dailės draugija, kuriai vadovavo Antanas Žmuidzinavičius.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1926 m. Vilniuje veiklą atgaivino 1907 m. įkurta Lietuvių dailės draugija, kuriai vadovavo Antanas Žmuidzinavičius.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1953 m. britų mokslininkai Jamesas Dewey Watsonas ir Francis Harry Comptonas Crickas teoriškai nustatė deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą (vadinamąją dvigubą spiralę) ir sukūrė jos erdvinį modelį. Už DNR antrinės struktūros nustatymą 1962 m. jiems buvo skirta Nobelio premija.<br>123rf
1953 m. britų mokslininkai Jamesas Dewey Watsonas ir Francis Harry Comptonas Crickas teoriškai nustatė deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą (vadinamąją dvigubą spiralę) ir sukūrė jos erdvinį modelį. Už DNR antrinės struktūros nustatymą 1962 m. jiems buvo skirta Nobelio premija.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 28, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1871 m. Lietuvoje panaikinta karo padėtis. Nustojo galioję visi po 1863 m. sukilimo įvesti suvaržymai, tačiau kai kurie iš jų buvo iš naujo paskelbti įstatymo forma. Spaudos draudimo įstatymas nebuvo paskelbtas, tačiau teisiškos galios neturintį spaudos draudimą rusų administracija ir toliau griežtai vykdė.

1926 m. Vilniuje veiklą atgaivino 1907 m. įkurta Lietuvių dailės draugija, kuriai vadovavo Antanas Žmuidzinavičius.

1938 m. Kaune įkurta Lietuvos moterų dailininkių draugija. Įsikūrė stiprėjant moterų emancipacijos judėjimui. Draugija atitiko kitų šalių dailininkių organizacijų modelius, o Baltijos šalyse tuo metu buvo vienintelė tokia. Veikė iki sovietų okupacijos 1940 m.

1991 m. priimtas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas.

1991 m. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino antroji valstybė – Danija.

1991 m. Norvegijos specialistai ant Aukščiausiosios Tarybos rūmų stogo sumontavo padovanotą kosminio ryšio anteną.

2002 m. priimtas naujasis Civilinio proceso kodeksas, įsigaliojo 2003 metais.

Įvykiai pasaulyje

870 m. baigėsi aštuntasis, arba Konstantinopolio IV, visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs nuo 869 m. spalio. Susirinkimas patvirtino mokymą apie vieną žmogaus sielą, leidimą gerbti šventus paveikslus.

1825 m. Sankt Peterburge Rusija ir Didžioji Britanija pasirašė susitarimą, kuriuo nustatė jų kolonijinių valdų Šiaurės Amerikoje ribą – tarp vadinamosios Rusijos Amerikos (Aliaskos) ir Britų Kolumbijos.

1919 m. paskelbta Afganistano nepriklausomybė. Gegužę kilo ir pora mėnesių tęsėsi trečiasis karas su Didžiąja Britanija, kuri nuo XIX a. pabaigos kontroliavo Afganistano užsienio politiką. Didžioji Britanija tik 1921 m. lapkritį Kabulo sutartimi galutinai pripažino Afganistano nepriklausomybę.

1921 m. prieš bolševikų valdžią sukilo Kronštadto jūreiviai ir kai kurių Baltijos laivyno laivų įgulos. Jūreiviai, kuriems didelę įtaką darė anarchistai, bolševikams pateikė 15 politinių ir ekonominių reikalavimų. Kovo viduryje Kronštadto sukilimas buvo nuslopintas, jis pagreitino bolševikų vyriausybės sprendimą pereiti prie naujosios ekonominės politikos – NEPo.

1933 m. Vokietijos prezidentas Paulus von Hindenburgas išleido potvarkį dėl tautos ir valstybės apsaugos, kuriuo panaikino beveik visas Veimaro konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises. Vadinamąją Veimaro respubliką pakeitė Vokietijos trečiasis reichas.

1935 m. amerikiečių chemijos pramonės bendrovės „Du Pont“ tyrimų centre Vilmingtone Delavero valstijoje Wallace’as H.Carothersas pagamino pirmąjį sintetinį pluoštą – nailoną.

1947 m. po Antrojo pasaulinio karo Kinijos Respublikai atitekusiame Taivane (prieš karą buvo valdomas Japonijos) kilo sukilimas, kurį kovo mėnesį Kinija numalšino karine jėga, žuvo apie 28 tūkst. žmonių.

1953 m. britų mokslininkai Jamesas Dewey Watsonas ir Francis Harry Comptonas Crickas teoriškai nustatė deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą (vadinamąją dvigubą spiralę) ir sukūrė jos erdvinį modelį. Už DNR antrinės struktūros nustatymą 1962 m. jiems buvo skirta Nobelio premija.

1975 m. Togo sostinėje Lomėje pasirašyta pirmoji Lomės konvencija – Europos Sąjungos ir 46 Afrikos, Karibų baseino bei Ramiojo vandenyno valstybių (daugiausia Europos Sąjungos šalių narių buvusių kolonijų) bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis. Ją pasirašiusioms valstybėms buvo leista be apribojimų įvežti į Europos Sąjungą pramonės ir žemės ūkio produkciją, numatyta kita parama.

1991 m. baigėsi Persijos įlankos karas. JAV vadovaujama koalicija išstūmė iš Kuveito Irako kariuomenę, Irakui paprašius buvo sudarytos paliaubos. Jungtinės Tautos sudarė Irako nuginklavimo klausimų komisiją, kuri turėjo surasti masinio naikinimo ginklus ir juos sunaikinti. Siekiant apsaugoti kurdus ir šiitus Irako šiaurinėje ir pietinėje dalyse buvo nustatytos saugumo zonos, virš kurių buvo uždrausta skraidyti Irako lėktuvams.

1998 m. Jugoslavijos kariuomenei pradėjus partizaninės Kosovo išvadavimo armijos puolimą regione prasidėjo ginkluotas konfliktas, vadinamasis Kosovo karas, į kurį 1999 m. kovo mėnesį įsitraukė ir NATO ginkluotosios pajėgos.

2002 m. Briuselyje darbą pradėjo Europos Konventas – Europos Sąjungos valstybių ir valstybių kandidačių atstovų susirinkimas, kuris turėjo parengti Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Konventas dirbo iki 2003 m. lierpos 10 d.

2002 m. įkurtas Eurojustas – Europos Sąjungos institucija, koordinuojanti valstybių narių teisinių institucijų veiklą kovojant su tarptautiniu ir organizuotu nusikalstamumu.

Gimė

1801 m. – Žemaičių vyskupas, rašytojas, liaudies švietėjas ir visuomenės veikėjas Motiejus Valančius. Mirė 1875 m.

1901 m. – JAV biochemikas, molekulinės biologijos vienas pradininkų, du kartus Nobelio premijos laureatas Linusas Carlas Paulingas. Sukūrė baltymų ir aminorūgščių molekulių struktūrinės analizės pagrindus, nustatė baltymų antrinę struktūrą. Mirė 1994 m.

Mirė

1616 m. – LDK valstybės ir kultūros veikėjas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (66 m.).

1963 m. – Indijos pirmasis prezidentas Radžendra Prasadas (78 m.).

1966 m. – gydytojas akušeris ginekologas, Pasaulio teisuolis Pranas Mažylis (81 m.).

1986 m. – fizikas, fizikos mokslo Lietuvoje vienas organizatorių Povilas Brazdžiūnas (88 m.).

1986 m. Stokholmo centre nušautas Švedijos ministras pirmininkas Olofas Palme (59 m.). Nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.

2010 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis (73 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.