Tokiu būdu iš 16 kandidatų teliko tik vienas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, po kelių dienų partijos tarybos automatiškai patvirtintas dar ketverių metų kadencijai. Balsavime 122 tarybos nariai balsavo už, penki prieš, du susilaikė.
Likusieji 15 kandidatų nusprendė partijos pirmininko rinkimuose nedalyvauti, nes likus dienai iki paskelbimo, ar sieks pirmininko posto, sulaukė vieno iš kandidatų Pauliaus Saudargo laiško su siūlymu visiems vieningai atsisakyti šių varžytuvių ir jose kartu remti G.Landsbergio kandidatūrą.
Tiesa, vienas iš keltų kandidatų į partijos pirmininkus Audronius Ažubalis portalui lrytas.lt savo ruožtu patikino, kad P.Saudargo atsiųstas laiškas yra tik galutinis ilgos diskusijos rezultatas.
„Mes tarėmės, komunikavome ir priėmėme bendrą sprendimą. O laiškas yra tik rezultatas to, ką mes tarėmės. Jei sutari priimti kažkokį sprendimą, tai iš pradžių kalbiesi“, – tvirtino A.Ažubalis.
Tačiau politiniai oponentai suskubo suabejoti, ar partijos pirmininkas perrinktas teisėtai. Pagal partijos įstatus, pirmininkas gali būti renkamas tik tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose, o ne Tarybos balsavimu, nes ji tokių įgaliojimų neturi.
P.Saudargas: visi atsakė pozityviai, niekam nereikėjo laiko pagalvoti
Laišką su siūlymu visiems 14 kandidatų, išskyrus jį patį ir G.Landsbergį, atsisakyti dalyvavimo tiesioginiuose partijos pirmininko rinkimuose, konservatorius P.Saudargas išsiuntė ketvirtadienį vakare. Visų atsakymus jis teigė turėjęs dar penktadienį iki ryto. Tuomet ir buvo išplatinta vieninga kandidatų pozicija.
„Elektroniu paštu parašiau laišką, siūlydamas tokį pareiškimą ir visi atsakė pozityviai. Žinojome, kad penktadienį turime apsispręsti, tai išvakarėse, ketvirtadienį, vakare po darbo visiems išsiunčiau laišką ir iki ryto mes turėjome visus atsakymus, išplatinome bendrą pareiškimą.
Buvo visiškai vienas matymas, nebuvo tokių reakcijų, kad dar reikėtų pagalvoti. Visi atsakė, kad pritaria, matydami akivaizdžią, objektyvią situaciją“, – portalui lrytas.lt tvirtino P.Saudargas.
Pats kandidatuoti į partijos pirmininkus siūlytas konservatorius teigė, kad šis laiškas buvo jo paties apsisprendimas, priimtas įvertinus visas objektyvias aplinkybes, kodėl šiuo metu partijai būtų ne į naudą konkuruoti dėl naujo jos vedlio.
„Taip, tai buvo mano idėja, mano siūlymas ir visiškai mano paties apsisprendimas. Niekas manęs to neprašė. Tiesiog įvertinau visas objektyvias priežastis, padiskutavome ir su kitais kandidatais, kad, ko gero, matome tą situaciją vienodai“, – pasakojo P.Saudargas.
Kartu jis patikino, kad patį G.Landsbergį esą nustebino toks bendražygių žingsnis, tačiau šis jį sutiko pozityviai: „Labai pozityviai sutiko. Sakė, kad gerai, jeigu visi tikrai taip mano, tai puiku.“
Kokie argumentai privertė atsisakyti dalyvavimo?
Paklaustas, kokie tie objektyvūs kriterijai, dėl kurių, jo manymu, dabar ne laikas rinkti naują partijos pirmininką, P.Saudargas įvardijo ir esamą pandemijos situaciją, ir pavasarį Seimo serijos metu laukiančius kontroversiškai vertinamus klausimus.
„Pirmas aspektas yra pandemija, dideli darbai, kurie mūsų laukia, todėl blaškytis nėra kada. Pats rinkimų organizavimo procesas yra gerokai apsunkintas, neišeina pasiekti visų narių, negalime važiuoti susitikti.
Dar vienas aspektas yra jautrių vertybinių klausimų atėjimas Seimo pavasario darbotvarkėje dėl tos pačios Stambulo konvencijos ar partnerystės ir norisi tikrai gilios, atviros diskusijos tiek Seime, tiek pačioje frakcijoje. Nesinorėtų, kad partijos pirmininko rinkimai įneštų dirbtinės konfrontacijos, atskyrimo, užsidarymo savuose apkasuose.
Džiugiai nustebino, kad visi kandidatai, matyt, turėjo vienodą matymą, visi parašėme bendrą pareiškimą ir atidavėme“, – portalui lrytas.lt aiškino P.Saudargas.
Konservatorius įvardijo ir dar vieną aspektą – praėjusiais metais laimėtus Seimo rinkimus, kuriuose pergalė buvo pasiekta su esama partijos vadovybe.
„Aš suprantu, kad demokratijos šventę mes patys visada naudodavome kaip tam tikrą partijos šventę, padiskutavimą, nuomonių sužinojimą, išviešinimą, suvienodinimą, diskusijos tikrai būdavo plačios ir karštos.
Bet yra kiti klausimai darbotvarkėje, o mes esame valdančioji partija, koalicijos ašis, didžiausia frakcija Seime, todėl didžiausia atsakomybė gula ant mūsų pečių. Suprantama, kad gal kažkas norėjo to proceso, jis yra įdomus, nes aš pats visada jame dalyvaudavau, tai tikrai sunku mane apkaltinti nedalyvaujant diskusijose ir aktyviame partijos gyvenime.
Tačiau iš šiandieninės situacijos sprendimai yra tokie“, – apibendrino P.Saudargas.
L.Kasčiūnas: apsisprendžiau savarankiškai, tikiuosi, ir kiti
Konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kandidatūra į pirmininkus buvo pasiūlyta 28 kartus ir pagal partijos skyrių siūlymus užėmė trečiąją vietą. Pirmos dvi buvo atitekusios G.Landsbergiui (72) ir P.Saudargui (31).
Paklaustas, ar pats nebūtų norėjęs išbandyti jėgas partijos pirmininko rinkimuose, L.Kasčiūnas, kaip ir P.Saudargas, teigė, kad vidinei konkurencijai dabar ne laikas. Jis pažymėjo, kad sprendimą nekandidatuoti priėmė savarankiškai.
„Jeigu būčiau norėjęs bandyti, tai būčiau ir bandęs. Natūralu, kad visi mes įsivertinome situaciją. Kadangi ši politinė jėga laimėjo rinkimus, tai vakarietiška tradicija yra tokia, kad laimėjusios partijos pirmininkas tikrai tęsia darbus. Tai čia turbūt esminis dalykas.
Ir situacija tokia, kad nereikia kažkokių vidinių kovų ir konkurencijų, nes yra pandemija ir nelengva situacija valstybėje, o partijai tenka didelė atsakomybė. Įsivertinus visa tai, iš esmės priimtas toks sprendimas, o jį, tikiuosi, mes visi priėmėme savarankiškai. Aš tai tikrai savarankiškai“, – portalui lrytas.lt tvirtino L.Kasčiūnas.
Taip pat jis neigė, kad G.Landsbergis TS-LKD pirmininku galimai buvo išrinktas neteisėtai, vietoje tiesioginių rinkimų jį tiesiog patvirtinus taryboje.
„Pats balsavau taryboje už pirmininko perrinkimą pagal tam tikrą Statuto straipsnį. Viskas suformuluota labai teisiškai, tvarkingai“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Ž.Pavilionis: net ir neketinau kandidatuoti
Savo ruožtu Žygimantas Pavilionis, kurio kandidatūra buvo siūlyta tris kartus, sako, kad minčių apie pirmininko postą jam net nebuvo kilę.
„Niekas neabejoja Gabrieliaus lyderyste ir tuo, kad mums dabar, būnant valdžioje, reikia daryti viską, jog susitelktume. Turime pakankamai ir politinių, ir išorinių priešų, kuriems ta mūsų politika nepatinka. Tai tikrai tas atsisakymas nebuvo režisuotas, aš pats asmeniškai atsisakiau būtent dėl šitų priežasčių“, – portalui lrytas.lt sakė Ž.Pavilionis.
Pasak jo, nors kolegos ir išreiškė pasitikėjimą, sprendimą jis jau buvo priėmęs anksčiau.
„Mane pradėjo kelti skyriai, tai kai kas paskambino, atsiklausdamas mano nuomonės. Ne vienam skyriui pasakiau, kad tikrai neketinu kandidatuoti, prašau manęs nekelti. Bet keliems, matyt, neperskambinau, ir jie mane iškėlė net man nežinant.
O tada visi kandidatai gavo laišką, ir aš pats, niekieno neskatinamas parašiau, kad tikrai ne. Paskui sužinojau, kad visiškai tokia pati reakcija buvo ir kitų žmonių, nes tiesiog laikas ne tas, tikrai ne laikas kovoms“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Ž.Pavilionis.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: tai – išmintingas žingsnis
Tuo tarpu 12 partijos skyrių į pirmininkes pasiūlyta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bendražygio P.Saudargo ir kitų keltų kandidatų žingsnį visiems vieningai atsisakyti dalyvavimo tiesioginiuose rinkimuose įvertino kaip išmintingą.
„Manau, kad tai yra visų, kurie buvo pasiūlyti, išmintingas žingsnis. Pasitikėjimas pirmininku yra tam tikra prasme išreikštas ir pastarųjų rinkimų kontekste. Jeigu būtų rezultatai likę tokie patys ar prastesni, tai faktas, kad be jokių kalbų tą procesą reikėtų vykdyti kiek kitaip.
Tačiau dabar, veikiant sudarytai Vyriausybei ir gavus tokį rinkėjų pasitikėjimą, būtų šiek tiek keista keisti lyderystę, juolab, tai yra patikrintas lyderis, nėra jokių naujų temų, kur būtų galima nustebti dėl vienokių ar kitokių pozicijų.
Tai yra nuosekli lyderystės kryptis. Tas sprendimas, kurį P.Saudargas laiške išdėstydamas pasiūlė, yra išmintingas“, – įsitikinusi konservatorė.
Pasiteiravus, ar nemano, kad taip galėjo nuvilti dalį partijos skyrių ar jos rėmėjų, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė, jog gyvename sudėtingu metu ir tai apriboja dalį mūsų veiksmų.
„Vis tik sudėtingu laiku mes gyvename. Daug ko mes norėtume: ir Kovo 11-osios, ir eisenos, ir švenčių, ir apskritai sugrįžimo į normalumą. Bet tai irgi apriboja šita realybė mūsų veiksmus. Tai yra svarbus veiksnys. Dabar situacija yra tokia, kokia yra. Palauksime kito karto“, – konstatavo ji.
Vadovaujantis TS-LKD įstatais G.Landsbergio nauja pirmininkavimo kadencija prasidės TS-LKD suvažiavime, paskelbus priimtą nutarimą dėl pirmininko rinkimų. Prisitaikant prie pandemijos aplinkybių, TS-LKD suvažiavimą planuojama surengti dar šį pavasarį.
Tiesioginių ir pirmą kartą planuotų surengti atvirų partijos pirmininko rinkimų konservatoriai atsisakė, nes liko vienintelis kandidatas į šias pareigas.
