VRK kol kas iniciatorių nesulaukė
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad kol kas užklausų ar kitokių kreipimųsi dėl noro rinkti parašus referendumui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo dar negauta ir niekas nesikreipė.
„Referendumo organizavimo tvarką labai aiškiai apibrėžia Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymas“, – aiškino ji.
Į klausimą, ar paprasta būtų surengti šiuo klausimu referendumą, L.Matjošaitytė atsakė: „Norintiems inicijuoti referendumą būtina įgyvendinti tam tikras sąlygas. Viena jų – surinkti ne mažiau nei 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai padaryti reikia per šešis mėnesius. Anksčiau šis terminas buvo trys mėnesiai, bet vėliau nuspręsta, kad jį reikia pratęsti, nes tai padaryti per trumpą laiką yra gana sudėtinga. Iniciatyvų yra buvę įvairių, bet neretai sunkumų kyla jau renkant parašus“.
Vis tik šiuo metu nereikalaujama, kad visi parašai būtų tik specialiuose parašų lapuose, mat pasirašyti už tokio referendumo organizavimą būtų galima ir elektroniniu būdu, prisijungiant per Elektroninės valdžios vartų sistemą.
VRK pirmininkė priminė, kad prieš kelis metus buvo rengiamas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmens draudimo. Tą kartą reikiamas parašų kiekis buvo surinktas, bet vėliau dėl mažo dalyvių skaičiaus referendumas buvo laikomas neįvykusiu.
Įdomu tai, kad neseniai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen buvo įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Nors tokia iniciatyva niekaip nepaveiks T.V. Raskevičiaus darbo Seime, daug kam įspūdį daro pats parašų kiekis. Dvi dėžes su parašais į Seimą atnešę asmenys teigė surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų, tiesa, jų autentiškumas niekaip nėra tikrinamas.
„Referendumui teikiamų parašų autentiškumas tikrinamas, turi būti įsitikinta, kad nepasirašė tie patys asmenys popieriniuose parašų rinkimo lapuose ir elektroniniu būdu. Didelis darbas yra vien konstatuoti, kad yra surinkta 300 tūkst. piliečių parašų ir tada VKR turi informuoti įstatymų leidėją dėl referendumo datos paskyrimo“, – sakė ji.
Vyktų kartu su rinkimais
L.Matjošaitytės teigimu, rengti referendumą dėl vieno klausimo – Stambulo konvencijos ratifikavimo, būtų per didelė prabanga ir dažniausiai referendumai vyksta kartu su rinkimais.
„Taip galima nušauti du zuikius, nes rinkėjai atvyksta dalyvauti rinkimuose ir kartu dalyvauja referendume. Jei vyksta tik referendumas, paprastai jis nesulaukia tokio didelio rinkėjų susidomėjimo, nei rengiamas kartu su rinkimais. Referendumo organizavimas kartu su rinkimais padeda užtikrinti didesnį rinkėjų aktyvumą. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, koks yra jo klausimas, kaip visuomenė yra į jį įsitraukusi“.
Anot jos, įvairių iniciatyvų yra buvę daug, tačiau neretai nutinka taip, kad kilęs susidomėjimas vienu ar kitu klausimu greitai nuslūgsta ir VRK pristatomi vos kelis šimtai parašų.
Jei vis tik taip nutiktų, kad atsirastų iniciatoriai, kurie ryžtųsi rinkti parašus referendumui dėl Stambulo konvencijos, ar toks referendumas vyktų 2024 metais per kitus rinkimus į Seimą? „Be jokios abejonės, prieš kiekvienus rinkimus atsiranda ir kalbų iniciatyvų. Juk 2019 metais turėjome ir prezidento rinkimus bei rinkimus į Europos Parlamentą, o kartu vyko net du referendumai – dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ir Seimo narių skaičiau mažinimo“, – sakė VRK vadovė.
Klausimų kelia teisinis reguliavimas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė teigė, kad Konstitucijos tekste net dviejose vietose nurodoma, kad sutartis ratifikuoja Seimas, Tarptautinių sutarčių įstatymo 8-tajame straipsnyje numatoma, kad tarptautines sutartis Seimas ratifikuoja įstatymu.
„Pagal tai, kaip atrodo reguliavimas, kyla klausimas, ar iš viso gali būti skelbiamas referendumas. Nors, kai skaitome Referendumo įstatymą, tai jame pasakyta, kad privalomieji referendumai „gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kurias siūlo referendumu spręsti 300 tūkst. piliečių arba Seimas“. Bet tarptautinių sutarčių įstatymas yra specialusis, be to, pačios Konstitucijos tekstas aiškiai sako, kad ratifikuoti sutartį yra Seimo darbas“, – svarstė ji ir pridūrė, kad šis klausimas tikrai vertas platesnių diskusijų.
Į klausimą, ar ji pati matytų būtinybę tokiais iniciatyvai kaip referendumas, A.Širinskienė teigė, kad tarimasis su visuomene visuomet yra skatintinas dalykas, bet Lietuvos referendumų istorija rodo, kad mūsų šalyje jie vyksta labai sunkiai.
„Jei tokį referendumą rengti teisėta, tai vienas iš kelių, kuriuo valstybė gali eiti. Tad svarbu, išsiaiškinti, ar teisėta, nes Konstitucijos tekstas sutarčių ratifikavimą priskiria tik Seimo kompetencijai. Esu diskusijų šalininkė, jų labai trūksta ir pačiame Seime, ir visuomenėje, kur žmonės būtų netildomi, jiems negrasinama, nepriverčiami šalinti savo įrašų iš socialinių tinklų ar skundžiami darbdaviams, kad jie kažką pasirašė. To dialogo reikia, bet, ar reikia šiuo metu rengti referendumą, juo labiau pandemijos metu, labai atsargiai vertinčiau tokias galimybes...“.
Pasak A.Širinskienės, labiau nei referendumo, šiandien trūksta pagarbios diskusijos, o ne „pulti rinkti parašus, kad jais būtų atšaukti kiti parašai“.
Politikė pabrėžė, kad per pandemija nereiktų kiršinti visuomenės tokiais klausimais, o užsiimti ekonomika ir psichologine pagalba.
Seimui konvenciją teikė D.Grybauskaitė
Seimui ratifikuoti šią konvenciją dar 2018 teikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios ji ėmėsi ėmėsi Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai.
Pasak prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai, pasak Prezidentūros, tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o politikų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti. Prezidentė yra pabrėžusi, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
