Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai priklausantys skirtingų politinių partijų atstovai paviešimo kreipimąsi į Seimą ir visuomenę ir paragino susirūpinti viešojo dialogo higiena. Viešo kreipimosi tekste nurodoma, kad joks Seimo narys negali būti persekiojamas už savo politinius, religinius įsitikinimus, seksualinę orientaciją – o jeigu taip nutinka, turime vieningai stabdyti tokį elgesį.
Kviečiama suvaldyti psichologinio smurto virusą, vietoj diskriminacijos rinktis pagarbą, vietoj pykčio – empatiją bei susitelkti konstruktyviai veiklai ir drauge ieškoti sprendimų.
Komisijos parengtame dokumente sakoma: „Visi norime, kad Lietuva būtų klestinti laimingų žmonių valstybė. Bandome atrasti patikimiausius, veiksmingiausius būdus ir priemones tai pasiekti. Tačiau, deja, vis dažniau įstringame rietenose, o neapykantos viešojoje erdvėje tik daugėja. Viena svarbiausių to priežasčių – elementarios dialogo higienos nepaisymas. Išmokome virusus sustabdyti kruopščiai plaudami rankas, jas dezinfekuodami, prireikus naudodami kitas apsaugos priemones.
Kur kas aplaidžiau elgiamės su agresijos, neapykantos, nepagarbos, empatijos trūkumo virusu. Esame įsitikinę, kad ir čia padėtų aiškios taisyklės, kurios yra tikrojo dialogo higienos pagrindas.
Neabejojame, jeigu pasikeistų mūsų bendravimo įpročiai, diskutuotume geranoriškai, atvira širdimi, būtume rūpestingi ir empatiški vienas kitam, norėdami atrasti geriausią sprendimą, nesunaikintume oponentų, įvyktų tikras proveržis visose visuomenės veiklos srityse.
Pradėkime nuo aplinkos, kurioje esame. Mes, Seimo Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos nariai, savo ruožtu kreipiamės į kolegas Seimo narius klausdami, ar tikrai negalime pasiekti, kad Lietuvos Respublikos Seime būtų laikomasi pagarbaus bendravimo ir kiekvienas žmogus jame jaustųsi saugus ir orus? Tai ne tik keistų visuomenės požiūrį į Parlamentą, bet ir padėtų mums, Seimo nariams, dirbti konstruktyviau ir priimti geriausius sprendimus.“
Kaip teigia Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, labai svarbu tai, kad tekstui pritarė visi Komisijos nariai, ir tai suteikia vilties, kad galime atrasti drąsos ir stiprybės ieškoti sutarimo, gerbti vienas kitą.
„Nesu naivus ir nesitikiu, kad paskelbus kokį nors dokumentą, įsisenėję įpročiai gali pasikeisti. Tačiau naujos Seimo sesijos pradžia, Gavėnios metas – labai tinkamas metas susimąstyti, kas yra svarbiausia, kaip gyvename, kaip elgiamės vienas su kitu. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tai nėra kitiems skirtas moralizavimas, tai principai, kuriuos kiekvienas iš mūsų labai greitai pamirštame, kai mus užvaldo pyktis. Dialogo higiena – tai, kas turi būti praktikuojama, kol taps savastimi. Bus atkryčių, tačiau svarbu skirti, kas yra tikra diskusija, o kas rietenos“, – sako A. Navickas.
Anot jo, nesusikalbėjimas, negebėjimas kalbėtis, ir kalbėjimas iš aukšto Seime stebimas jau ne pirmus metus.
„Seniau supratome, kaip svarbu rūšiuoti šiukšles, nemėtyti, bet diskusija ir gi turi turėti savo higieną ir taisykles. Krizių laikotarpiu ši higiena yra dar svarbesnė. Per karą ypatingai svarbu taisyklės“, – Šv. Augustino žodžius priminė A. Navickas ir patiko, kad šie žodžiai itin prasmingi Seimo pavasario sesijos išvakarėse. Jis teigė, kad būtina suvokti, kad atsiprašyti yra drąsos požymis.
„Nustokime mėtyti akmenis. Kai Seimas bus kitos politinės kultūros, tada galėsime to reikalauti ir iš kitų“, – sakė jis.
Konferencijoje dalyvavęs Linas Šlušnys teigė, kad ir žiniasklaidos atstovai turėtų kreipti daugiau į diskusijų esmę ir neskatinti atskirų parlamentarų elgtis ekstravagantiškai.
„Mes mokyklose aiškiname vaikams, kaip negalima tyčiotis, bet pamirštame, kad mes, suaugusieji, daroma tai dar žiauriau, nei vaikai – ir jie mokosi. Diskusija gali vykti tik laikantis pagarbaus ir nesmurtaujančio pobūdžio principų“, – kalbėjo jis.
