Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame šeštajame bendrame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad be tiesioginės koronaviruso keliamos grėsmės, Lietuvos saugumui grėsmę kelia tarptautinės bendruomenės nuomonės nepaisantis ir linkęs demonstruoti karinę galią Kremliaus rėžimas, sudėtinga situacija Baltarusijoje bei Astrave pradėjusi veikti nesaugi atominė elektrinė.
„Pandemijos akivaizdoje visos visuomenės patiria didelių iššūkių, o piliečiai susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurios kelia sumaištį ir didina nerimo lygį. Tuo dažnai skuba pasinaudoti propagandos kūrėjai, sąmokslo teorijų apologetai, taip pat priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos, siekiančios sėti netikrumo jausmą bei skatinti visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis“, – teigė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Rusija išlieka grėsme
Dar 2020 metais pateiktoje tokio pobūdžio ataskaitoje buvo nurodoma, „kad Kremliaus režimas išliks stabilus, o Rusija sieks gerinti savo tarptautinį įvaizdį, bandys atkurti ir stiprinti pasitikėjimą Maskvos politikais ir diplomatais Vakaruose. Vis dėlto mažai tikėtina, kad demonstruodama tariamą konstruktyvumą Vakarų atžvilgiu Rusija galėtų keisti savo užsienio politiką.“
Šiais metais pristatytame dokumente akcentuojama, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė.
Pateikiamas ir pasaulio žiniasklaidoje palčiai nuskambėjęs apnuodijimo nervus paralyžuojančia medžiaga atvejis: tai pasikėsinimas į žinomo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno gyvybę panaudojus „Novičiok“ grupei priskiriamą kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą rodo, kad valdantysis Rusijos režimas siekdamas išsaugoti savo įtaką šalies viduje yra pasiryžęs naudoti kraštutines priemones, o neigiama tarptautinė nuomonė nėra tiek svarbi, kad dėl to keistųsi veiksmai.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius teigė:„Rusijos valdantysis režimas ir karinė galia išlieka didžiausia, potencialiai – egzistencine grėsme Lietuvai. Pastarųjų metų įvykiai – Vladimiro Putino vienvaldystę Rusijoje įtvirtinusios Konstitucijos įsigaliojimas, ginkluotųjų pajėgų stiprinimas vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje, Kremliaus politinės ir karinės įtakos Baltarusijos režimui augimas – buvo grėsmę Lietuvos saugumui didinantys veiksniai“. Jis priminė, kad šiemet vyks pasirengimas rugsėjį suplanuotiems bendriems Rusijos ir Baltarusijos kariniams mokymams „Zapad“, todėl beveik visus metus prie Lietuvos sienų bus stebimas karinių veiksmų suaktyvėjimas.
Grėsmių vertinimo dokumento rengėjai atkreipia dėmesį, kad Rusijos gyventojų nepasitenkinimas režimu didėja pamažu: gyventojai ieško nepriklausomos informacijos šaltinių, savo nuomonę reiškia protestais, tačiau šios šalies elitas jų nelaiko rimta grėsme politiniam stabilumui. Vis tik po kelerių metų padėtis Rusijoje gali tapti panaši į situaciją Baltarusijoje, kurioje nepasitenkinimas išsiveržė masiniais protestais.
Žvalgybos darbą paveikė ir virusas
Grėsmių vertinime nurodoma, kad COVID-19 pandemijos padariniai ir valstybių įvesti apribojimai palietė Rusijos žvalgybos tarnybas – jų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo.
Nepaisant globalių suvaržymų, anot vertinimo rengėjų, didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kaip ir ankstesniais metais, kelia Rusijos vykdoma žvalgybinė veikla.
Tiesa, pandemijos metu ji tapo labiau orientuota į tikslinės informacijos rinkimą kibernetinėmis priemonėmis. „Rusija taip pat vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Rusijos FSB ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) sistemingai renka žvalgybos informaciją apie Lietuvos ir Rusijos sieną reguliariai kertančius Lietuvos Respublikos piliečius ir ieško galimybių juos verbuoti. Pasinaudodamos sienos kirtimo procedūromis, Rusijos žvalgybos tarnybos apklausia Lietuvos piliečius, domisi jų biografija, darbine patirtimi, tarnyba SSRS struktūrose, informacija apie šeimos narius, ryšius su užsieniu, požiūrį į Rusiją, taip pat klausia apie šių asmenų pastebėtas Lietuvoje vykstančias NATO pratybas ar karinį judėjimą pasienio regione“, – rašoma atskaitoje.
Nesikeičia ir kiti anksčiau Rusijos žvalgybininkų naudoti metodai: sienos kirtimo procedūrų metu FSB tikrina ją dominančių Lietuvos piliečių mobiliuosius įrenginius – peržiūri kontaktus, susirašinėjimų turinį, nuotraukas. Kai kuriais atvejais FSB pareigūnai inscenizuotų patikrinimų ir dirbtinai užtęsiamų apklausų pasienyje metu į asmenų, kuriuos siekia verbuoti ar apie juos rinkti informaciją, mobiliuosius įrenginius įdiegia kenkėjišką programinę įrangą. Taip sudaromos sąlygos FSB nuotoliniu būdu fiksuoti užkrėsto įrenginio savininko pokalbius, susirašinėjimą, perimti per telefono kamerą ir mikrofoną gaunamą informaciją.
Ataskaitoje nurodoma, kad labai tikėtina, jog, nuslūgus COVID-19 pandemijai ir atkūrus įprastą judėjimą per sieną, Rusijos žvalgybos tarnybų veikla (ypač žmogiškoji žvalgyba) su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose suintensyvės ir bus pasiektas įprastas labai didelis žvalgybinės veiklos mastas.
Dėl pandemijos ir įvesto karantino atsiradę kelionių ir susitikimų ribojimai, tikėtina, trukdo tarnyboms vykdyti žvalgybą tradiciniais metodais užmezgant asmeninius ryšius, bet, akivaizdu, kad pandemijos suvaldymo priemonės netrukdo vykdyti kibernetinio šnipinėjimo atakų.
Vizito Lietuvoje istorija
VSD ataskaitoje nurodoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvos institucijoms kelia Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės.
„Tikėtina, kad Rusijos ir kitų priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai dėl pandemijos nulemtų pokyčių tapo prioritetiniu įrankiu surinkti tikslinę informaciją“, – teigiama dokumente.
Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusija pernai surengė nesėkmingą informacinę ataką prieš Lietuvą, naudodami Kremliaus režimui artimo oligarcho Jevgenijaus Prigožino antrininką.
Ši istorija aprašyta Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje.
2020 metų pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
Anot Lietuvos žvalgybos, tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui artimas oligarchas.
J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 metų birželio 1 diena
Pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 metų vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos, teigiama ataskaitoje.
2020 metų vasario 26 dieną reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 dieną traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui.
Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas užimančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje.
Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą. Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų.
Apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis: J. Prigožinas neva susitiko ne tik su įtakingais valstybės tarnautojais, bet ir su Lietuvos verslo įmonių vadovais, o vienas portalas paskelbė neva sulaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko padėjėjo pasipiktinimo, kad
J. Prigožinas gali netrukdomai lankytis Lietuvoje.
„Iš tiesų J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minimu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu“, – rašoma ataskaitoje.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, tikėtina, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidumų, kurstyti Lietuvos
visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, jas bandant parodyti kaip nepatikimas, dvigubus žaidimus žaidžiančias partneres.
„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, šio informacinio išpuolio negalima vadinti sėkmingu, nes melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, o rezonanso ji nesukėlė nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – teigiama ataskaitoje.
