VSD vadovas: protestams prieš karantino ribojimus Lietuvoje įtaką darė Kremliaus brukama propaganda

Nors praėjusiais metais grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui išliko panašios, nauju iššūkiu tapo pandemija, kuria naudojasi radikalai ir sąmokslo teorijų skleidėjai, o Rusijai ir Kinijai tai tapo pretekstu dar labiau kontroliuoti visuomenę, tvirtinama kasmetinėje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Jauniškis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (37)

Lrytas.lt

Mar 4, 2021, 10:30 AM, atnaujinta Mar 4, 2021, 3:11 PM

„Manau, šiuo metu visiems yra suprantama, kad pandeminė situacija, su kuria susiduriame visi – žmonės, politikai, sprendimų priėmėjai, visa valstybė – be jokios abejonės, įneša sumaištį mūsų gyvenimuose, veikia mūsų socialinę aplinką, mūsų ekonomiką. Grėsmės iš esmės nepasikeitė, bet jos pasipildė naujais iššūkiais būtent dėl pandeminės situacijos.

Tos problemos, kurios kyla socialinėje ir ekonominėje srityje, kelia sumaištį ir didina nerimo lygį mūsų visuomenėje. Grėsme Lietuvai ir jos nacionaliniam saugumui tai tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai, ir subjektai iš išorės arba veikėjai valstybės viduje“, – kalbėjo VSD direktorius Darius Jauniškis.

Kaip pagrindinės grėsmės nacionaliniam saugumui ataskaitoje įvardijama represyvus ir tarptautinės bendruomenės nuomonės nepaisantis Kremliaus režimas, su išlikimo iššūkiu šalies viduje susidūręs ir agresyvią retoriką prieš Lietuvą naudojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje bei Astrave pradėjusi veikti nesaugi atominė elektrinė.

Ataskaitoje nurodoma, kad metų eigoje taip pat netrūko informacinių ir kibernetinių atakų, o priešiškos tarnybos gana agresyviai veikė prieš Lietuvos piliečius, keliaujančius į Rusiją ir Baltarusiją ar turinčius ryšių su šiomis valstybėmis.

D.Jauniškis: protestų prieš karantino ribojimus akcijoms įtaką darė Kremliaus brukama propaganda

Tiesa, VSD direktorius D.Jauniškis, apibendrindamas praėjusius metus, kaip vieną iš naujų grėsmės nacionaliniam šalies saugumui aspektų įvardijo grėsmes, susijusias su pandemine situacija pasaulyje.

„Tiek mūsų, tiek išorės žvalgybą, ir draugiškų, ir nedraugiškų valstybių, be jokios abejonės, ta pandemija paveikė. Žvalgyboms dabar yra būtina ieškoti naujų metodų, kaip gauti informaciją. Nei mes, nei išorės priešų žvalgybos tarnybos nėra išimtis“, – akcentavo D.Jauniškis.

Jo teigimu, vienas didžiausių iššūkių šiuo metu – tinkamas visuomenės informavimas apie koronavirusą ir skiepus, nes apie tai „dabar sukasi labai daug aistrų“. Kova su pandemija, kaip pabrėžė VSD vadovas, paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

„Ką mes matome, kad Lietuvoje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus apribojimus, bet jie nebuvo sėkmingi. Tie protestų organizatoriai pademonstravo ir neblogą koordinavimo įgūdį.

Ką norime pasakyti, kad nemažą dalį tai mąstysenai ir priešpriešai vis dėlto padarė Kremliaus brukama propaganda ir melagienos apie skiepus, Vakarų neįgalumą valdyti pandeminę situaciją.

Žinoma, kad visuomenėje tvyrant netikrumo jausmui, dažnai ta situacija skuba pasinaudoti propagandos kūrėjai, sąmokslo teorijų apologetai tąso šitą temą, taip pat ir priešiškos žvalgybos bei saugumo tarnybos, kurių tikslas yra skatinti visuomenės nepasitikėjimą mūsų valstybės institucijomis“, – aiškino D.Jauniškis.

Kaip rašoma ataskaitoje, skaičiuojama, kad „daugiau kaip pusė lietuviškame interneto segmente esančios su COVID-19 pandemija susijusios dezinformacijos yra tiesiogiai paimta iš Kremliui palankių informacijos šaltinių arba parengta jais remiantis“.

„Lietuvoje veikiantys prokremliški portalai ir vaizdo transliacijų projektai taip pat aktyviai užsiima šios dezinformacijos sklaida ir suteikia galimybę destruktyvių sąmokslo teorijų rėmėjams garsinti savo nuostatas“, – nurodoma ataskaitoje.

Vertinant dezinformacijos poveikį, žvalgyba pabrėžia, kad „didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos teorijos“.

Kinijos „kaukių diplomatija“

Anot Lietuvos žvalgybos, Kinija ir Rusija, prisidengdamos siekiu nustatyti užsikrėtusių žmonių kontaktus, plečia masinį vietinių ir iš užsienio atvykusių asmenų sekimą, taip pat siekia pagerinti savo tarptautinį įvaizdį.

Rusija siekia tradicinių tikslų – skatinti konfliktus tarp Vakarų valstybių ir jų viduje, paremti euroskeptiškai nusiteikusias politines jėgas, rodyti NATO, Europos Sąjungos bei jų narių neveiksnumą“, – rašoma dokumente.

Tuo tarpu Kinija, anot žvalgybos, siekia atremti kritiką dėl kilusios pandemijos bei kurti pozityvų šalies įvaizdį.

„Kinijos politinis režimas siekia ne tik pagerinti savo smukusią reputaciją, tačiau ir užmegzti svarbius politinius ryšius, teikdamas medicinos priemones kaip humanitarinę pagalbą su pandemija susiduriančioms valstybėms. Ilgalaikėje perspektyvoje tai galėtų būti išnaudota įtvirtinti Kinijos strateginiams interesams“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgyba atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu Kinijos politinis režimas pradėjo įgyvendinti įtakos plėtros užsienyje strategiją – „kaukių diplomatiją“, kurios svarbi dalis – masinės propagandos kampanijos.

Ataskaitoje rašoma, kad „kaukių diplomatijoje“ reikšmingas vaidmuo tenka Kinijos diplomatinėms atstovybėms, kurios rūpinasi medicinos priemonių logistika bei stengiasi, kad apie suteiktą paramą būtų kuo išsamiau informuota visuomenė.

„Siekdamas gerinti Kinijos įvaizdį ir jos tarptautinių kompanijų konkurencingumą Lietuvos rinkoje, Kinijos politinis režimas koordinuoja medicininės apsaugos priemonių siuntas Lietuvai. Viešojoje erdvėje medicinos priemonių siuntos yra pateikiamos kaip Kinijos tarptautinių kompanijų, kurios turi tiesioginių interesų Lietuvos telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, dovanos“, – tvirtinama dokumente.

Jame taip pat nurodoma, kad siekiant skleisti Kinijai palankius naratyvus, plečiamas bendradarbiavimas su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, kuriose reguliariai publikuojami propagandiniai užsakomieji straipsniai.

Tokiuose tekstuose pabrėžiami „Kinijos pasiekimai kovojant su pandemija, akcentuojama suteikta humanitarinė parama, „Juostos ir kelio“ projekto svarba, taip pat išsakomi priekaištai Lietuvos politikams ir aktyvistams, reiškiantiems kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų bei politikos Honkongo, Tibeto ar Taivano atžvilgiu“.

Žvalgyba taip pat nurodo, kad Kinija ir Rusija vakcina nuo COVID-19 naudojasi kaip geopolitiniu įrankiu.

„Kinija siekia, kad jos sukurta vakcina naudotųsi kuo daugiau užsienio valstybių, ypač – besivystančios šalys. Rusija vakcinos sukūrimą sieja su tarptautiniu valstybės įvaizdžio gerinimu ir partnerystėmis su Indija, Brazilija, Venesuela ir kitomis valstybėmis“, – rašoma ataskaitoje.

Didžiausia grėsmė – Rusija?

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius taip pat pažymėjo, kad per metus dėl pandemijos pakito visų gyvenimas, bet esminės grėsmės neišnyko, o tik transformavosi ir prisitaikė veikti pandemijos sąlygomis. Pasak jo, didžiausią grėsmę ir toliau kelia Rusijos režimas ir jo demonstruojama karinė galia.

„Ypač neigiamai Lietuvos saugumą veikia Rusijos nenuoširdumas ir veikimo metodai, kuriuos ji taiko įgyvendindama savo interesus. Pasinaudodama pandemijos situacija, Maskva 2020 metais mėgino aktyviau įtikinti NATO šalis, kad rytinio aljanso sienų stiprinimas yra netikslingas, o Rusija esą pasiruošusi bendradarbiauti su Vakarais.

Bet ką mes matome, kad tiek Lietuvos, tiek kitų NATO šalių kaimynystėje Rusija tęsia naujų karinių dalinių vystymą, dislokavo ginkluotę, vykdė agresyvius manevrus“, – dėstė E.Paulavičius.

Jo teigimu, nepaisant šalies ekonominių ir socialinių problemų, Rusijos karinė galia yra nuolat tikslingai didinama – didėja modernizuotų tankų ir batalionių skaičius.

„Nors šie procesai suplanuoti ganėtinai seniai, tačiau jie nėra susiję su NATO veiksmais. Rusijos autoritarinis režimas karines priemones naudoja ir propagandiniais sumetimais. Savo gyventojus mėginama įtikinti tariamu NATO grėsmės mitu, o Vakarus atbaidyti nuo kritikos Maskvai“, – tikino AOTD direktorius.

Rugsėjį suplanuoti ir Rusijos strateginiai kariniai mokymai „Zapad 2021“. Anot A.Paulavičiaus, tokio masto karinis renginys jau pats savaime didina incidentų rizikas, o tai, kad šie mokymai įprastai organizuojami neskaidriai, kuria papildomą įtampą dėl kaimyninių valstybių ketinimų.

Vis tik jis pažymėjo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad „Zapad“ mokymais bus dangstomasi, siekiant vykdyti agresyvius veiksmus prieš kaimynines valstybes, o pačius mokymus ketinama kruopščiai stebėti.

Išskyrė kibernetines atakas

Plk. E.Paulavičius kartu pabrėžė, kad Rusija gerokai plačiau vykdo ir kibernetinį šnipinėjimą. „Dėl virusui suvaldyti įvestų apribojimų sumažėjo į Rusiją ir Baltarusiją keliaujančių Lietuvos piliečių skaičius, todėl prieš Lietuvą veikiančių užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ir persikėlė į kibernetinę erdvę“, – sakė jis.

Pasak E.Paulavičiaus, 2020 metais Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos grupuotės rengė kibernetines atakas prieš aukščiausias Lietuvos užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos, švietimo sektoriaus įstaigas, taip pat naudojo IT paslaugų sektoriaus infrastruktūrą atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse.

Taip pat įvykdytos mažiausiai 9 prieš Lietuvą nukreiptos informacinės kibernetinės atakos: „Tikėtina, kad fiksuosime naujas kibernetines ir informacines atakas. Regiono saugumą veiks ir tai, kad Baltarusija išliks kaip niekada priklausoma nuo Rusijos, o pastaroji sieks didinti šią priklausomybę, naudodama ją kaip spaudimo priemonę.

Dėl didesnio karinio aktyvumo Lietuvos pasienyje didės netyčinių incidentų rizika, šie veiksniai toliau kels grėsmes nacionaliniam saugumui.“

A.Anušauskas: svarstoma galimybė kurti hibridinių grėsmių užkardymo centrą

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad Lietuvos nacionalinio saugumo situacija iš esmės nėra pasikeitusi, bet rizikos pavojai išlieka, taip pat yra naujai atsiradusių aplinkybių.

„Jos susijusios ir su pandemine situacija, ir Kinijos aktyvumu tam tikrose srityse. Bet kokiu atveju, šis vertinimas padeda suprasti, kokia yra reali situacija. KAM yra svarstoma galimybė ir manau, kad artimiausiu metu įvyks toks lūžis, ir bus sukurtas hibridinių grėsmių užkardymo centras, kuris užsiimtų realiu laiku tokių grėsmių užkardymu.

Nes dezinformacija atrodo itin grėsmingai savo poveikiu, bet apie tai irgi reikia kalbėti ir turėti įrankių, kurie galėtų realiu laiku padėti žmonėms“, – sakė ministras.

Ataskaitoje – didelis dėmesys Rusijai, reikšmingiausiu metų pokyčiu įvardijama Baltarusija

Parengtos ataskaitos duomenimis, didžiausią grėsmę Lietuvai vis tik kelia uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė.

Rusijos gyventojų nepasitenkinimas režimu didėja pamažu: gyventojai ieško nepriklausomos informacijos šaltinių, savo nuomonę reiškia protestais, tačiau šios šalies elitas jų nelaiko rimta grėsme politiniam stabilumui.

Vis tik po kelerių metų padėtis Rusijoje gali tapti panaši į situaciją Baltarusijoje, kurioje nepasitenkinimas išsiveržė masiniais protestais, konstatuojama kasmetinėje ataskaitoje.

Joje taip pat tvirtinama, kad užsienio politikos srityje Maskva demonstruoja polinkį į izoliacionizmą, o Lietuvai, kaip artimai kaimynei, nuo Vakarų atsiribojusi ir uždara Rusija galėtų tapti dar didesne grėsme, nes įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse gali tapti šios valstybės prioritetu.

Vienas iš tokių įtakos stiprinimo įrankių, anot D.Jauniškio – vis agresyvesnė ir Kremliaus naratyvą atspindinti istorijos politika. Rusija yra paskelbusi, kad taikys baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ar paminklų niokojimą ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų – taip pat ir kitų valstybių piliečiams.

Ataskaitos rengėjai mano, kad 2021 metais Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių sienų vyks dar intensyviau. Šių metų rugsėjį Kaliningrado srityje ir visoje Vakarų karinėje apygardoje vyks strateginiai mokymai „Zapad“. Didelis karinis aktyvumas esą padidins ir netyčinių incidentų riziką.

Vis dėlto reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje ataskaitoje įvardijama politinė krizė Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų.

Užtikrinti A.Lukašenkai palankius rinkimų rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje, nurodoma ataskaitoje. Pareigūnai sąmoningai vykdė ilgą dokumentų ir fizinę balsuotojų patikrą, į ambasadą vienu metu buvo įleidžiami vienas-du rinkėjai. Tai esą buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems.

Grėsmių nacionaliniam šalies saugumui ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri nuo pat pradžių buvo Rusijos projektas.

Negana to, kaip teigiama ataskaitoje, Baltarusija siekia apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.