Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šukšta teigė, jog informacinė kampanija vykdoma nuo sausio, o didėjant vakcinuojamų grupių apimtims, didės ir komunikacija. Savo ruožtu profesorius Saulius Čaplinskas mano, jog komunikacijos nebuvo ir nėra iki šiol, o negavusius informacijos asmenis pasiekia kita, dažnai mokslu nepagrįsta informacija.
Nauja kampanija
A.Dulkio patarėja Aistė Šukšta naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad intensyvesnė, kryptinga informacinė kampanija apie skiepus nuo koronaviruso prasidės kovo viduryje, tačiau apskritai vakcinacijos kampanija vyksta jau nuo sausio mėnesio.
„Atlikome visuomenės apklausą, iš kurios gavome labai daug naudingų duomenų apie tai, kokios informacijos trūksta visuomenėje, kokios tikslinės grupės yra ir kokiais informacijos kanalais galime jas pasiekti.
Surinkus visą šią informaciją, kurią gavome vasario pabaigoje, buvo adaptuota dar kryptingoji kampanijos dalis, ir tam paruoštas priemonių ir informacijos paketas, kurį skleisime – platėjant vakcinuojamų grupių apimtims, didės ir komunikacija“, – kalbėjo A.Šiukšta.
Pasak ministro patarėjos, informacinė kampanija buvo vykdoma nuo pat vakcinacijos proceso pradžios: informacija dalijamasi ministerijos ir pavaldžių įstaigų tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, specialiai sukurtame „Korona stop“ skirtuke.
„Be to, tikriausiai tiek, kiek mes dalijame interviu ir dalyvaujame spaudos konferencijose, tikriausiai nė viena ministerija to nedaro. Organizuojamos nuotolinės konferencijos, mokymai medikų bendruomenei vyko sausio mėnesį, šiuo metu vyksta vaistininkams – apie COVID-19 vakciną, jos svarbą.
Informacija yra skleidžiama, tik mes įvertiname, kad didėjant vakcinacijos apimtims ir platėjant grupėms, ji turi būti tikslinga ir nukreipta į tas grupes, kurioms tos informacijos labiausiai reikia ir stinga“, – kalbėjo ministro patarėja.
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, Šalčininkų ir Visagino gyventojai laukia tik „Sputnik“ vakcinos. Ar informacine kampanija dar įmanoma pakeisti žmonių nusistatymą prieš tam tikras vakcinas ar vakcinacijos procesą apskritai?
„Pasirinkus tinkamas priemones koreguoti nuomonę galima, tačiau tų, kurie yra visiškai kritiškai nusistatę prieš vakcinas, ypač tas, kurios šiuo metu registruotos Europoje, tai tikriausiai jokie argumentai nepasieks. Tačiau mes nenuleisime rankų ir bandysime pasiekti juos savo žinutėmis“, – pabrėžė A.Šiukšta.
Negavo informacijos?
Tuo metu Vilniaus universiteto profesoriaus, virusologo Saulius Čaplinsko teigimu, tikslinė informacinė kampanija – jau pavėluota.
„Visi puikiai mato ir supranta, ne tik specialistai, kad jei žmogui kyla klausimų, jeigu jam neaišku, reiškia jau yra pavėluota, reiškia, jis jau negavo informacijos tada, kada jam reikėjo.
Kai žmogus pro-aktyviai negauna informacijos, jį paprasčiausiai pasiekia kita informacija, ir nebūtinai ji bus teisinga ir mokslu pagrįsta. Taip ir susiformuoja nepasitikėjimas, nuogąstavimas.
Jeigu penktadalis gyventojų, kaip tyrimų duomenys rodo, abejoja, dešimtadalis sako, kad tikrai nesiskiepys, tai akivaizdžiai parodo, kad komunikacijos nebuvo ir nėra iki šiol“, – portalui lrytas.lt teigė S.Čaplinskas.
„Iš to, ką dabar matau transliuojančius ministro aplinkos žmones, tai kalbėkime atvirai – akivaizdu, kad jie nesupranta, ką reiškia informacinė kampanija, švietėjiška kampanija, pro-aktyvi kampanija, ypač apie skiepus ir profilaktinį testavimą“, – pridūrė profesorius.
Anot S.Čaplinsko, bet kuriuo atveju visada bus dalis žmonių, kurie negalės būti paskiepyti dėl sveikatos būklės tuo metu, bus dalis tokių, kurie nenorės skiepytis. Bus asmenų, kuriems, net ir pasiskiepijus, nesusidarys imunitetas, taip pat tokių, kurių turėtas imunitetas su laiku nusilps.
„Tai reiškia, kad kuo daugiau bus tokių žmonių, kurie bus imlūs, tuo didesnė tikimybė virusui plisti, tuo didesnė tikimybė atsirasti įvairiems židiniams“, – pavojus įvardijo profesorius.
Anot jo, svarbu, kad skeptiškai vakcinos atžvilgiu nusiteikusių žmonių dalis būtų kuo mažesnė, ir kad jie suprastų, kaip, galbūt kitomis priemonėmis, galėtų valdyti savo riziką.
„Pagrindinis uždavinys yra, kad kiekvienas žmogus suprastų, kaip jam valdyti savo riziką – čia ne širdies ir kraujagyslių liga, kur tavo rizika baigiasi su tavimi“, – pabrėžė profesorius.
Klausimai dėl delsimo
Savo ruožtu Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ stebėjosi, kodėl delsiama surengti visuomeninę akciją dėl vakcinacijos, nors praeityje įvairių valdžios organizuotų akcijų netrūko.
Anot L.Kontrimo, į vakcinacijos procesą jau turėjo būti įtraukti ir valstybės politikai.
„Kiekvienas viešas veiksmas, ypač visuomeninė akcija, kai ji įsivyrauja, tampa madinga, ji įtraukia labai daug žmonių, kurie blaškosi, abejoja, gal ne taip paskaito informaciją. Toks politikų įsitraukimas sukeltų stiprią bangą. Kodėl yra delsiama, aš nežinau“, – kalbėjo L.Kontrimas.
„Jei tokia akcija būtų padaryta su tokia pompastika, kokia kartais yra daroma visiškai nereikšmingoms temoms, tai visiškai kitaip visuomenė pradėtų žiūrėti į skiepijimo procesą“, – pridūrė jis.
L.Kontrimo manymu, šiuo metu pastebimas ir ryškus tam tikros informacijos apie pandemiją stygius.
„Matome, kad informacijos valdymo modelio nėra. Politiniai sprendimai taip pat nėra viešai diskutuojami. Mes esame palikti kaip piliečiai susidurti su tom pačiom nuomonėm, o valstybės privalo turėti aiškiai išdirbtą protokolą, pagal kuriuos yra valdoma pandemija“, – kalbėjo jis.
Ministro patarėja A.Šukšta portalui 15min.lt teigė, kad kovo viduryje prasidės kryptingoji informacinė kampanija, labiausiai orientuota į grupes, kurios tuo metu vakcinuojamos, ir reklamos kampanija, kuri leis pasiekti kiekvieną Lietuvos žmogų.
Anot jos, kampaniją planuojama nukreipti į tuos, kurie abejoja, neapsisprendžia, ar reikėtų skiepytis nuo COVID-19. Reklamų transliavimui bei kitos informacijos sklaidai apie COVID-19 vakcinas bus skelbiamas viešasis pirkimas.
Remiantis pirmadienį paskelbtais „NielsenIQ Baltics“ tyrimo rezultatais, 36 proc. lietuvių sako, kad tikrai skiepysis nuo COVID-19, 23 proc. greičiausiai skiepysis, 26 proc. apklaustųjų nesutiktų skiepytis.
Kolektyviniam imunitetui pasiekti reikia, kad imunitetą įgytų 90 proc. žmonių, epidemijai suvaldyti pakaktų 60-70 proc.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą nepaskiepytas nė vienas žmogus, antrąja doze – vienas asmuo. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 210 tūkst. 179 žmonės, abiem dozėmis – 85 tūkst. 815 asmenų.
