Tyliai šimtadienį paminėjusio Seimo ramybę sudrumstę visuomenininkai pareikalavo iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto pašalinti T.V.Raskevičių.
Parašus su tokiu reikalavimu akcijos rengėjai praėjusią savaitę pristatė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Iš pradžių teigta, kad vadinamąją peticiją parėmė per 300 tūkst. piliečių.
Bet įdėmiau į atgabentas dėžes pažvelgusi Seimo pirmininkė pranešė, kad ten ne parašai, o tik pavardės ir elektroniniai adresai.
Todėl V.Čmilytė-Nielsen mano, kad visuomenininkais prisistatančių piliečių iniciatyvos negalima vadinti peticija, – ji neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.
Be to, politikė pabrėžė, kad raginimai pašalinti iš Seimo komitetų vienus ar kitus kam nors neįtikusius parlamentarus prieštarauja demokratijos principams.
Negana to, kai ši vadinamoji peticija buvo išbrokuota, į sceną įsiveržė visuomenininkas ir žurnalistas Andrius Tapinas. Ketvirtadienį į V.Čmilytės-Nielsen kabinetą jis atgabeno dėžes su pavardėmis žmonių, esą palaikančių T.V.Raskevičių.
A.Tapinas ironizavo, kad surinktais daugiau kaip 400 tūkst. parašų esą reikalaujama atšaukti anksčiau pateiktus 300 tūkst. parašų. Vis dėlto jis pripažino, jog nei viena, nei kita akcija teisiškai nieko nereiškia, nes į Seimą pristatyti ne parašai, o tik sąrašai su pavardėmis.
Parašai – kaip ginklas
Kad ir kaip būtų, kiek daugiau kaip šimtą dienų Seime dirbantis 32 metų T.V.Raskevičius – bene pirmasis parlamentaras, sulaukęs tokio milžiniško ir kartu prieštaringo dėmesio.
Praėjusią Seimo kadenciją prakeiksmų lavina buvo užliejusi vaiko teisių reformos iniciatorę socialdemokratę Dovilę Šakalienę.
Be aibės grasinimų, politikė sulaukė ir peticijos, kuria reikalauta jai surengti apkaltą.
Tada šį užmojį esą parėmė 36 tūkst. piliečių.
Daug kuklesnis dėmesys teko ir Petrui Gražuliui, kurį iš Seimo Kultūros komiteto eilinio nario kėdės jau šią kadenciją mėgino išversti per 700 žinomų šalies kultūros ir meno veikėjų.
Šią savaitę V.Čmilytė-Nielsen argumentavo, kad ir P.Gražulio, ir T.V.Raskevičiaus, ir kitais atvejais dera elgtis nuosekliai: „Jei šiandien kalbame apie Žmogaus teisių komitetą, gal kitą kartą bus raginimų persvarstyti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėtį.“
Tiesa, P.Gražulis priminė, kad pati V.Čmilytė-Nielsen ne visuomet buvo tokia nuosekli.
Praėjusią kadenciją būdama Žmogaus teisių komiteto narė ji ir pati parėmė užmojį išmesti P.Gražulį iš šio komiteto.
Tada garsųjį seksualinių mažumų kritiką iš šio komiteto išgujo žmogaus teisių gynimo organizacijos, surinkusios ir tuomečiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui įteikusios 16 tūkst. parašų.
Nuo žmogaus teisių gynėjų P.Gražuliui kliuvo ne tik dėl homofobiškų pareiškimų. Jam priekaištauta ir dėl nesantuokinio vaiko, ir dėl kitų skandalų.
Dirbti viename komitete su P.Gražuliu tuomet atsisakė ne tik konservatoriai Andrius Navickas, Sergejus Jovaiša, bet ir liberalė V.Čmilytė-Nielsen.
Šie politikai kreipėsi į parlamento vadovybę ragindami „atšaukti P.Gražulį iš komiteto ir neleisti labai svarbiam Žmogaus teisių komitetui, svarstančiam itin jautrius klausimus, tapti politinės klounados vieta“.
Priminė priekabiavimą
Galbūt iš vieno Seimo komiteto į kitą vaikomas P.Gražulis dabar norėtų solidarizuotis su T.V.Raskevičiumi, kurį užsipuolė tradicinių šeimos vertybių puoselėtojai?
Vis dėlto didžiu žmogaus teisių gynėju save laikantis buvęs Lietuvos Helsinkio grupės narys nelinkęs guosti kolegos. Jis mano, kad T.V.Raskevičius ir taip turi pakankamai užtarėjų.
Be to, P.Gražulis įžvelgė, kad T.V.Raskevičius tiktai dedasi žmogaus teisių gynėju: „Jis iš kitų reikalauja laikytis taisyklių ir įstatymų, bet pats ne visuomet jų paiso.“
Politikas priminė istoriją, kai pernai teismas pripažino, kad apie T.V.Raskevičiaus priekabiavimą pranešęs buvęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Mindaugas Kluonis buvo neteisėtai atleistas iš darbo.
T.V.Raskevičius buvo M.Kluonio viršininkas.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, užpernai pavaldinys pasiskundė, kad vadovas prie jo priekabiauja. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo pripažinta, kad T.V.Raskevičius iš tiesų elgėsi netinkamai.
Tačiau kai priekabiavimo istorija buvo paviešinta, M.Kluonis netrukus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje neteko darbo – jo pareigybė buvo panaikinta.
Beje, kai užpernai T.V.Raskevičius buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą, į sostinės merą Remigijų Šimašių kreipęsis konservatorius Laurynas Kasčiūnas reikalavo, kad jis „nustotų taikyti dvejopus standartus ir tinkamai įvertintų priekabiavimo atvejus“.
Be to, pasmerkti T.V.Raskevičių dėl nederamo elgesio su pavaldiniu konservatorius reikalavo ir iš eitynių „Baltic Pride“ organizatorių.
Bendražygių keliai išsiskyrė
Tuo metu, kai konservatorių atstovas ragino LGBT bendruomenę įvertinti T.V.Raskevičiaus elgesį, vieno pagrindinių eitynių rengėjų ir Lietuvos gėjų lygos keliai jau buvo išsiskyrę.
T.V.Raskevičius pernai rudenį pripažino, kad buvę bendražygiai jo po priesaikos net nepasveikino. Tiesa, apie buvusius nesutarimus jis vengė plačiau kalbėti.
Bet atvirai apie savo homoseksualumą per rinkimų kampaniją dėstęs ir su ryškiais moteriškais apdarais bei aukštakulniais batais plakatams pozavęs teisininkas aiškino norėjęs didesnių pokyčių.
Iš pradžių jis tapo tarybos nariu, bet jau tada esą suprato, kad pokyčiai, kuriuos nori įgyvendinti, susiję ne su savivalda, o su nacionaline politika. Į ją antras Laisvės partijos kandidatų į Seimą sąraše įrašytas T.V.Raskevičius veržėsi pasitelkęs ekstravagantišką Okeanidės įvaizdį.
Neslėpė siekęs dėmesio
Dalį visuomenės T.V.Raskevičius piktino, bet turėjo ir gerbėjų.
Už Laisvės partiją rinkimuose balsavo per 100 tūkst. žmonių, „profesionaliam gėjui“ paskyrę beveik 29 tūkst. pirmumo balsų.
Ryškų įvaizdį per rinkimų kampaniją sukūręs mažumų teisių gynėjas nė nebandė slėpti taip siekęs dėmesio.
T.V.Raskevičius pripažino, jog reikėjo apsirengti klounu, kad pagaliau jį pastebėtų: „Tai buvo mano šauksmas visuomenei ir politikams, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria mano bendruomenė.“
Didžiosios politikos naujokas atviravo, jog imsis visų įmanomų būdų, kad pagaliau būtų suvokta, jog Lietuvoje yra įvairių žmonių ir kitokių šeimų, kurios turi teisę jaustis oriai ir saugiai.
Sūnų augina lesbiečių pora
T.V.Raskevičius teigė tai darąs ir dėl savo sūnaus Natano Tomo.
Jau po Seimo rinkimų parlamentaras papasakojo, kad jo atžala gyvena netradicinėje dviejų moterų šeimoje.
„Aš esu biologinis to vaiko tėvas, bendrauju su juo, bet noriu išsaugoti tų asmenų privatumą“, – pernai rudenį „Lietuvos rytui“ sakė T.V.Raskevičius.
Anksčiau jis žiniasklaidai atviravo, kad vienos tos pačios lyties poros trokšta turėti vaikų, kitos – ne, o jis pats save priskyrė prie tų, kurie nenorėtų įsivaikinti.
Į Seimą išrinktas ir partnerystę įteisinti siekiantis politikas anksčiau taip pat yra pripažinęs, kad vis dar yra vienišas: „Gyvenu vienas ir dėl to nekompleksuoju.
Aktyviai naujų pažinčių neieškau, tiesiog neturiu tam laiko, nes turiu daug kitokios veiklos.“
Įžvelgia interesų painiojimą
Patekus į Seimą veiklos T.V.Raskevičiui atsirado dar daugiau – jis tapo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotoju, taip pat Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariu.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas priklauso ir laikinajai Seimo grupei „Už šeimą“, moterų ir sostinės bičiulių grupėms.
Tačiau profesionaliu gėjumi save vadinančio parlamentaro aktyvi veikla patinka toli gražu ne visiems.
T.V.Raskevičiaus pašalinimo iš Žmogaus teisių komiteto vadovo pareigų reikalaujantys visuomenininkai aiškina, kad jis painioja viešuosius ir privačius interesus, paiso tik vienos nedidelės visuomenės grupės teisių, neatsižvelgia į daugumos interesus.
Už grasinimus – bausmė
Dažnu atveju žmonėms tiesiog kliūva netradicinė T.V.Raskevičiaus lytinė orientacija.
Dėl jos politikas ne kartą buvo išplūstas socialiniuose tinkluose, sulaukė grasinimų.
Antai Generalinė prokuratūra šią savaitę pranešė, kad vienas 26 metų vilnietis pernai rudenį T.V.Raskevičiaus feisbuko paskyroje parašė komentarą ir kurstė su juo fiziškai susidoroti.
Teismas už neapykantą prieš homoseksualius asmenis kurstantį komentarą vaikinui skyrė pusės metų laisvės apribojimo bausmę. Jis savo kaltę pripažino ir esą gailisi.
Tikisi, kad nuleis garą
Kaip pats T.V.Raskevičius reaguoja į visa tai, kas dėl jo vadovavimo Žmogaus teisių komitetui vyksta viešojoje erdvėje, kur daliai visuomenės jis atrodo net pavojingesnis už pandemiją?
„Šiuo metu viešumoje kilusią karštą diskusiją žmogaus teisių klausimais vertinu kaip ilgus metus besitęsiančio politikų neveiklumo ieškant sprendimų vertybiniais klausimais rezultatą.
Ilgą laiką šiais klausimais politiškai nebuvo diskutuojama, todėl tam tikrose visuomenės grupėse yra susikaupę daug baimės ir netikrumo, o galimai pikto linkinčios įtakos jėgos netrunka šiomis baimėmis pasinaudoti, jomis manipuliuoti.
Labai tikiuosi, kad nuleidę garą Seime pradėsime konstruktyviai diskutuoti ir spręsti įsisenėjusias žmogaus teisių problemas“, – „Lietuvos rytui“ sakė T.V.Raskevičius.
Jis priklauso darbo grupei, kuri rengia ir Seimo pavasario sesijos metu planuoja pateikti Partnerystės įstatymo pataisas.
Tiesa, kol kas net valdančiojoje daugumoje nėra sutarimo, ar partnerystę reikėtų įteisinti atskiru įstatymu, ar keičiant Civilinį kodeksą.
Dar didesnė migla gaubia, kaip iš valdančiosios koalicijos sutarties išmestas Laisvės partijos siūlymas įteisinti partnerystę skinsis kelią Seime.
Valdančiosios koalicijos atstovai net nėra įsitikinę, ar užteks balsų įstatymui pateikti, mat šiam siūlymui nepritaria ne tik nemaža dalis opozicijos, bet ir pačių valdančiųjų.
Baimes jaukinasi iš naujo
Vis dėlto viešų kirčių sulaukęs T.V.Raskevičius nesigaili ėjęs į politiką.
Parlamentaras „Lietuvos rytui“ teigė, kad jo tikslas buvo grąžinti žmogaus teisių klausimus į politinę darbotvarkę, pakelti žmogaus teises nuo „atsarginių suolelio“.
„Manau, kad šiuo metu tai ir vyksta“, – sakė T.V.Raskevičius. Jis nesutinka su nuomone, esą dabar, kai visuomenė dėl pandemijos karantinuojasi ir psichologai kalba apie milžiniškas neigiamas to pasekmes, nėra pats tinkamiausias metas diskusijoms dėl partnerystės.
Anot Žmogaus teisių komiteto vadovo, partnerystės institutas turėjo būti reglamentuotas dar 2003 metais, kaip tai numatyta Civiliniame kodekse: „Tad vėluojame jau beveik 20 metų.
Esu tikras, kad tai pavyks padaryti dar šiais metais, pirmąsias diskusijas inicijuojant jau pavasario sesijos metu.“
Socialiniuose tinkluose talžomas politikos naujokas atrodo gana tvirtai ir ramiai. Bet ar ši ramybė tikra?
„Stengiuosi išlikti ramus, nes atstovauju ir siūlau tai, kas svarbu didelei daliai Lietuvos gyventojų, – kalbėjo T.V.Raskevičius. – Aš norėčiau, kad gyventume atviroje, tolerantiškoje ir įtraukioje valstybėje – tokioje, kur teisiškai saugiai jaustųsi visi be išimties žmonės.
Esu jaunas žmogus, turintis savų baimių ir netikrumų. Eidamas į politiką žinojau, kad savo baimes reikės pažinti iš naujo.
Tačiau kai nemeluoji nei sau, nei kitiems, tiesa padeda įveikti baimes.“
Priekaištų nepareiškė
O kiek tiesos yra vadinamosios peticijos organizatorių teiginiuose, kad Žmogaus teisių komiteto darbotvarkėje dominuoja vien seksualinėms mažumoms svarbūs klausimai?
T.V.Raskevičius atkirto, kad tai – visiškas melas.
Anot jo, tai galėtų paliudyti ir skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys komiteto nariai: „Iki šiol esame svarstę tik vieną išimtinai su LGBT teisių užtikrinimu susijusį klausimą – nevyriausybinės organizacijos kreipimąsi surengti renginį Seimo patalpose.“
Iš tiesų kalbėdami su „Lietuvos rytu“ nei opozicijai, nei valdančiajai daugumai priklausantys komiteto nariai T.V.Raskevičiui, kaip komiteto vadovui, jokių priekaištų neišsakė.
Priešingai – politikos naujoką pagyrė net vadinamąją peticiją parėmusių valstiečių atstovas sveikuolis Dainius Kepenis: „T.V.Raskevičius posėdžiams pirmininkauja labai korektiškai, aš neturiu jam jokių priekaištų. Jis patyręs, pakankamai išsilavinęs.
Negirdėjau nė karto, kad būtų atmesti kokie nors komiteto narių siūlymai.“
Anot D.Kepenio, komiteto vadovas dar net nespėjo nieko ypatinga nuveikti seksualinių mažumų labui.
„Matyt, ant vieno žmogaus buvo išlietas visas dėl pandemijos visuomenėje susikaupęs pyktis. Į akciją prieš T.V.Raskevičių žmonės galėjo įsitraukti dėl įvairių priežasčių.
Vieni galbūt dėl priešiškumo mažumoms, kiti dėl pandemijos ar kitų dabartinių valstybės problemų.
Žmonės pikti ir turi įvairių nuoskaudų, todėl surinkti tuos parašus, matyt, nebuvo sunku. Jei nebūtų tų ligų ir viskas pas mus būtų ramu, ir parašų nebūtų“, – svarstė valstiečių atstovas.
Nepaisant šių pasvarstymų, D.Kepenis vis dėlto teigė pritariantis valstiečių sprendimui palaikyti visuomenininkų reikalavimus atstatydinti komiteto vadovą, nes esą negalima ignoruoti tokios didelės visuomenės dalies nuomonės.
Pyktis niekur nedingtų
Komitetui priklausantis socialdemokratas Tomas Bičiūnas nuogąstavo, kad greičiausiai gali likti nesuprastas dalies savo rinkėjų, bet mano, jog T.V.Raskevičius užsipultas nepagrįstai.
Anot šio politiko, nė viename komiteto posėdyje nebuvo išskirta viena žmonių grupė.
„T.V.Raskevičius – išsilavinęs, taktiškas, kultūringas žmogus, bet, matyt, dėl savo orientacijos jis nepriimtinas mūsų tradicinei bendruomenei.
Tik jo darbui Seime ji niekaip netrukdo.
Labai abejoju, kad jei T.V.Raskevičius pasitrauktų iš pareigų, visuomenės pyktis atlėgtų. Juk iš esmės tautoje egzistuojanti problema su jo pasitraukimu neišnyktų“, – kalbėjo T.Bičiūnas.
Nelaiko veidmainiu
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas irgi tvirtino, kad komiteto posėdžiuose vyraudavo vaiko teisių, neįgaliųjų ir kitos su seksualinėmis mažumomis nesusijusios temos.
„Manau, kad šis žmogus neturi bėdų. Jų turi tie, kurie mano, kad T.V.Raskevičius privalo trauktis, nes jie jo nerinko.
Aš irgi jo nerinkau. Bet jis už mane taip pat nebalsavo. T.V.Raskevičius tikrai neveidmainiavo – jis per rinkimus pasirinko gana rizikingą, šokiruojantį vaidmenį. Jis vieniems galėjo patikti, kitiems – ne, bet žmonės už jį balsavo.
Kad yra gėjus, T.V.Raskevičius pasakė anksčiau, ne po priesaikos. Turbūt blogiau, kai jau po priesaikos paaiškėja, kad koks nors dideliu šeimos vertybių gynėju besidedantis tautos tarnas, pasirodo, ir skiriasi su žmona, ir gyvena su kuo nors susidėjęs, ir turi nesantuokinių vaikų“, – dėstė E.Gentvilas.
