Nors iki šiol Estijoje nebuvo itin griežtų ribojimų dėl pandemijos, dabar stabdoma visa mažmeninė prekyba, išskyrus būtiniausių prekių ir maisto produktų, stabdomas visų viešojo maitinimo įstaigų darbas, uždrausta sportuoti uždarose patalpose.
Estija skelbia, kad per praėjusią parą atlikus 6 827 testus nustatyti 1 308 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai bei mirė du anksčiau šia liga sirgę žmonės. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 361,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Nuo pandemijos pradžios Estijoje patvirtintas iš viso 77 491 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, 669 pacientai mirė, 57 206 – pasveiko. Iš viso 105 845 žmonės Estijoje buvo paskiepyti nuo COVID-19 bent viena vakcinos doze, 44 235 yra gavę abi vakcinos dozes.
Situaciją buvo galima nuspėti
Tartu lietuvių bendruomenės vadovė Sigita Matulevičienė teigė, kad jos nenustebino tai, jog šalyje buvo įvesti griežti karantino suvaržymai, mat iki šiol estai, lyginant su lietuviais, gyveno gana laisvai – veikė viešojo maitinimo įstaigos, pradinukai lankė ugdymo įstaigas. Praėjusias Kalėdas ir naujuosius metus estai taip pat sutiko be išskirtinai griežtų draudimų, kai, tuo metu Lietuvoje policijos pareigūnams teko apsilankyti ne viename surengtame „pogrindiniame“ vakarėlyje ir jo dalyvius „pradžiuginti“ solidžiomis baudomis.
„Pati gyvenu Tartu mieste ir čia situacija skiriasi nuo kitų regionų – turime mažiau užfiksuotų susirgimo atvejų ir, sakyčiau, daugiau gyventojų sąmoningumo. Daugiausiai susirgimų fiksuojama Taline ir šalies šiaurėje. Tai, kad mano miesto skaičiai nėra tokie baisūs, siečiau ir su tuo, kad Tartu yra labai estiškas miestas.
Kai paskaitau draugų reakcijas internete, kad Taline prekybos centruose kaukes dėvi vos vienas kitas, tai čia priešingai – kaukes dėvi visi. Jei koks nors žmogus nusprendžia, kad kaukės jam nereikia, tai visi į jį žiūri taip kreivai, kad nemanau, jog jis gerai jaučiasi“, – apie situaciją Estijoje kalbėjo pašnekovė.
S.Matulevičienė pasakojo, kad jau kurį laiką yra gerokai apribojusi visus socialinius ryšius, tad naujieji suvaržymai jos gyvenime didelių pokyčių neatnešė.
„Sekmadienį su sūnumi buvome pasivaikščioti miške ir paskui norėjome užsukti į kavinę, mums jau buvo pasakyta, kad maistą galime užsisakyti tik išsinešimui. Tą ir padarėme, nors iki šiol kavinės veikė, tiesa, jose galėjo būti užpildyta tik 50 proc. vietų“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad stipresnius suvaržymus praėjusį rudenį estams teko kęsti tik dviejose apskrityse.
Anot pašnekovės, svarbu ir tai, kad Estijoje nebuvo labai tikrinama, kaip laikomasi karantino taisyklių, tad iš tų apskričių, kuriose buvo fiksuojama daugiausiai susirgimų, žmonės nuvykdavo į kitus miestus paprasčiausiai atsigerti kavos ar pasimėgauti SPA centrų paslaugomis.
„Akivaizdu, kad virusu buvo pasidalinta. Patys estai kalbėjo apie tai, kad ribojimai yra griežtesni, bet niekas nekontroliuoja, kaip jų laikomasi. Žmonės galėjo judėti laisvai ir tai darė“, – kalbėjo ji.
Nebuvo judėjimo ribojimų
Lygindama karantino situaciją Lietuvoje ir Estijoje pašnekovė teigė, kad protingas estų sprendimas buvo nedrausti žmonėms vykti į miškus ar važiuoti kažkur kitur pasivaikščioti.
„Ribojimų judėjimo tarp miestų nėra ir vis dar galima išvykti į bet kurį mišką. Tokio draudimo nebuvo ir pavasarį. Tai žmonėms padėjo išlikti pozityviais. Pavyzdžiui, tos kaimo turizmo sodybos, kurios galėjo užtikrinti bekontaktį svečių priėmimą, galėjo veikti. Buvo galima išsinuomoti namelį vidury miško, jame pabūti ir paskui grįžti. Taip ilsėjomės per praėjusias Velykas, nes žinojome, kad į Lietuvą nenuvažiuosime“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė ir patikslino, kad visos viešnagės metu gyvai taip ir nesutiko sodybos šeimininkės, o išvykdama paprasčiausiai paliko raktus ir pinigus.
„Nauja realybė yra tokia, kokia yra. Nematau prasmės piktintis, kuo griežčiau visi laikysimės karantino, tuo greičiau visi iš jo išeisime... Žinoma, žmonės reaguoja skirtingai: vieni susitaiko ir priima, kiti – paburba.
Tie, kurių pragyvenimo šaltiniai išliko, tiesiog dirba namuose, kiti, kurių veiklos draudžiamos ir liko be pajamų, reaguoja dar kitaip“, – kalbėjo ji ir patikslino, kad kai kurių profesijų atstovai jokios finansinės paramos iš Estijos vyriausybės negavo iš viso.
Pati S.Matulevičienė dirba gide, tad ir jos profesija nepatenka į paramos gavėjų sąrašus, o ir kelionės šiuo metu nėra rengiamos: „Lietuva savarankiškai dirbantiems bent skyrė tam tikrą finansinę paramą, Estija to nepadarė.“ Tiesa, pašnekovė dėl to visai nenusimena ir šį laiką išnaudoja mokymuisi, naujų maršrutų būsimoms kelionėms po Estija kūrimui.
