2019-ųjų kovą V.Matijošaitis triuškinamai laimėjo Kauno mero rinkimus jau pirmajame ture – jam atiteko net 79,6 proc. kauniečių balsų. Negana to – jo suburtas visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ miesto taryboje gavo net 33 mandatus iš 41 ir užsitikrino tvirtą valdančiąją daugumą. Likusios vietos taryboje atiteko Tėvynės sąjungai- Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Jokių kitų partijų ar rinkimų komitetų atstovai į Kauno tarybą nepakliuvo.
Po šios svaiginančios sėkmės reitingų viršūnėje atsidūręs V.Matijošaitis buvo minimas tarp kandidatų varžytis vos po poros mėnesių vykusiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau lemiamu momentu atsitraukė ir pareiškė paramą tuomečiam Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui.
Nors artimiausi rinkimai turėtų vykti tik 2023-iųjų pavasarį, tiek politikos žinovai, tiek kauniečiai jau svarsto, kokius žingsnius yra numatęs V.Matijošaitis ir kiek siekia jo užmojai.
– Kokius didžiausius skirtumus galima įžvelgti vertinant pirmosios ir antrosios V.Matijošaičio kadencijos pradžią? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Bernaro Ivanovo.
– Pirmoji kadencija buvo gerokai triukšmingesnė, matėme daugiau viešųjų ryšių akcijų. Tuo metu taryboje buvo visai kitokia jėgų pusiausvyra. Nors V.Matijošaitis galiausiai laimėjo rinkimus prieš tuometį merą konservatorių Andrių Kupčinską, pergalė buvo pasiekta labai sunkiai ir tik antrajame ture.
Šios aplinkybės lėmė, kad tiek meras, tiek taryba veikė atviriau. Kauniečiams nuolat buvo paaiškinama, kas bus daroma mieste.
Aišku, Kaunas buvo smarkiai apleistas dar nuo Vytauto Šustausko ir kitų merų laikų. V.Matijošaitis pirmosios kadencijos metu tapo miesto tvarkytoju ir gaivintoju. Tai jam sėkmingai sekėsi.
Merui talkino stipri komanda, joje dirbo geri viešųjų ryšių specialistai. Puikiai pasidarbuota su keliais svarbiais projektais – nugriautas vadinamasis vaiduoklis Karaliaus Mindaugo prospekte, Kaunas tapo 2022-ųjų Europos kultūros sostine.
Antrosios kadencijos metu pradėjo veikti korporacinė valdymo sistema. Jėgų pusiausvyra taryboje lėmė, kad kalbama vienu balsu, nėra jokios rimtos opozicijos.
Visa tai galima nesunkiai paaiškinti – V.Matijošaitis yra agresyvus, sėkmės lydimas verslininkas, kuris išbandytus metodus pritaikė politinėje veikloje. Tai lėmė politikos uždarumą, meras gerokai mažiau matomas, į paviršių išplaukė neaiškių istorijų.
Viena tokių – dėl apleisto „Britanikos“ viešbučio pačiame miesto centre. Taryba vieningai priėmė vieną sprendimą, o po kelių savaičių jį jau atšaukė. Kauniečiai neišgirdo jokių rimtų paaiškinimų, kodėl priimtas toks ar kitoks sprendimas.
– Kas lėmė V.Matijošaičio norą rečiau rodytis viešumoje – gal jis pavargo nuo dėmesio, vengia pateikti paaiškinimų, o gal tiesiog atsibodo ši veikla?
– Tiesiog nemato prasmės dažniau rodytis – aiškinti sprendimų nereikia, valdančioji dauguma tvirta, jokių rimtų skandalų nekyla. Kauno valdžia tapo labai uždara, jokios svarbios žinios iš jos neprasprūsta, liko simbolinė opozicija.
V.Matijošaičio nusišalinimas sutapo su praėjusios Seimo kadencijos pabaiga – jis pabandė išlaikyti atstumą nuo S.Skvernelio ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio.
– Kiek šiuos pokyčius galėjo lemti koronaviruso pandemija, tebesitęsiantis karantinas?
– Žinoma, paveikė. Vilniaus, Panevėžio ir kai kurių kitų miestų merai net šiuo sudėtingu metu nevengia viešųjų ryšių akcijų. V.Matijošaitis to nedaro, jis kažką veikia pagal savo planą ir pernelyg nesiafišuoja.
– Susidaro įspūdis, kad kauniečiams visiškai tinka tokia situacija, nes bent jau viešojoje erdvėje negirdėti garsaus nepasitenkinimo.
– Tikrai nėra jokių protestų, tačiau reikia palaukti vasaros, rudens. Karantinas gali smarkiai suerzinti žmones ir jie garsiau išreikš protestą.
Dabar viskas ramu, o jeigu Kaune dar pavyks sėkmingai atlikti gyventojų vakcinaciją Ledo arenoje, kuri jau pateikiama kaip pavyzdys visai Lietuvai, tai bus didelis laimėjimas. 2022-ieji bus svarbūs Kaunui, nes miestas taps Europos kultūros sostine.
Tuomet 2023-iųjų pavasarį V.Matijošaitis galės ramia sąžine eiti į rinkimus, tačiau rezultatas jau neturėtų būti toks, koks buvo per pastaruosius rinkimus.
– Manote, kad V.Matijošaitis sieks dar vienos mero kadencijos?
– Kodėl turėtų to nedaryti? Gal jau karalystė per maža?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turbūt jau 3–4 kartus kalbėjo, kad pavargo ir nori išeiti, tačiau lig šiol nepasitraukė. Valdžia veikia žmones ir jie jos nori, tačiau dar išties per anksti apie tai kalbėti.
Konservatoriai prabilo apie rinkimų sistemos reformą ir gali atsisakyti tiesioginių merų rinkimų. Tai gali sukelti rimtų pokyčių priimant sprendimus.
– Kokia tikimybė, kad V.Matijošaičiui Kaunas – jau tikrai per maža karalystė ir jis sieks dar svarbesnių valstybės postų?
– Kol kas nėra pakankamai rimtų sąjungininkų. R.Karbauskio kortų namelis sudėtas į nedidelį lagaminėlį, o jame neliko vietos net S.Skverneliui.
Reikia sulaukti, kol pavyks ištraukti laimingą bilietą – pasirinkti sąjungininką. Jeigu nepavyks to bilieto ištraukti, karjera gali ir pasibaigti.
Reikia sulaukti ir pamatyti, kaip atrodys Lietuvos vaizdas po pandemijos, o jis nenuspėjamas. Jeigu nebūtų pandemijos ir su ja susijusių pasekmių, beveik nekiltų abejonių, kad ši Vyriausybė gali dirbti iki naujų Seimo rinkimų. Kai prasideda suirutė, atsiveria didelės galimybės ir populiariems regionų veikėjams.
Aišku viena – liūdna nebus.
