„Dėl karantino atlaisvinimo, žinote, šiame kontekse pasipila statistika iš mūsų šiaurinio kaimyno – Estijos – kuri tikrai šiuo metu išgyvena, ko gero, vieną iš dramatiškiausių pandemijos laikotarpių, kuomet teko nuo pakankamai liberalios verslo ir gyventojų gyvenimo reguliavimo tvarkos pereiti prie kraštutinių ribojimų.
Ir tai tenka daryti konstatuojant, kad net 98 proc. atvejų ir koronaviruso susirgimų yra britiškosios atmainos. Mes turime šiame kontekste kalbėti apie labai didelį atsakingumą prieš savo žmones, kadangi kriterijus yra labai paprastas. Žmogaus gyvybė su niekuo nelygintina ir jokiais pinigais neišmatuojama“, – tvirtino G.Nausėda.
Jo teigimu, švelninimus reikėtų įvedinėti tik įsitikinus, kad jie nesukels nė menkiausio pavojaus žmonių sveikatai.
„Kiekvienas žmogus nusipelno teisės būti sveikas ir būti apsaugotas nuo šios baisios grėsmės. Todėl visos valdžios institucijos turi sutarti labai aiškiai, kad verslo, mūsų gyvenimo apribojimai gali būti mažinami tik tuo atveju, jei nekils nė menkiausio papildomo pavojaus mūsų žmonių sveikatai“, – pabrėžė G.Nausėda.
Primename, kad Laisvės partijos frakcija Seime pirmadienį paragino Vyriausybę švelninti karantino sąlygas, sudarant galimybę dirbti visoms parduotuvėms, muziejams, lauko kavinėms.
karantinas-18567417/"="">karantinas-18567417/"" target="_blank">Sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui Estijoje nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, galiosiantis mažiausiai mėnesį. Šalies ministrė pirmininkė Kaja Kallas padėtį Estijoje įvardijo kaip „itin kritinę“, o net 98 proc. išanalizuotų ėminių esą aptinkama britiškoji viruso atmaina.
Estijoje pastarąją savaitę buvo fiksuojami rekordiniai sergamumo rodikliai, o šeštadienį buvo pranešta, kad per ankstesnę parą šalyje nustatyti 1542 nauji COVID-19 atvejai.
Ar reikia privalomo darbuotojų testavimo?
Kalbėdamas apie Vyriausybės bandymus įvesti privalomą į darbą grįžtančių asmenų testavimą, šalies vadovas G.Nausėda pažymėjo, kad pasiklydę tarp terminų žmonės esą pamiršo esmę – testavimasis turi būti elementarus dalykas, o ne prievartos mechanizmas.
„Pastaruoju metu mes kažkaip šiek tiek pasiklydome komunikacinėje erdvėje tarp terminų ir žodis „privalomas“ tapo „priverstinis“. Su tuo susijusios kažkokios neva sankcijos, kurias žmonės patirtų dėl testavimosi. Grįžkime prie esmės. Kai kurios profesijos, ypatingai tos, kurios šiuo metu dirba arba planuoja dirbti kontaktiniu būdu, yra susijusios su elementariu reikalavimu arba privalomumu testuotis tam, kad galėtų atlikti savo darbą.
Šioje vietoje aš nematau jokio prievartos mechanizmo, nes tai yra tiesiog elementarus dalykas, kurį reikia padaryti tam, kad nesukeltume grėsmės nei patys sau, nei tiems žmonėms, su kuriais dirbame. Mums reikėtų susitarti, kad gyvename pandemijos laikotarpiu ir šiuo laikotarpiu mes tikrai turime laikytis tam tikrų elementarių dalykų.
Tai yra tiek mūsų pačių, tiek mūsų visuomenės interesas“, – kalbėjo prezidentas.
Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pirmadienį pateikė siūlymą priimti įstatymo pataisas, kurios leistų įpareigoti veiklą atnaujinančių įmonių darbuotojus privalomai tirtis dėl koronaviruso. Taip pat siūlyta numatyti, kada židiniuose galėtų būti taikomas būtinasis ištyrimas atsisakantiems žmonėms.
Užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad priverstinio žmonių tyrimo jis nepalaikys, premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, jog klausimas atidedamas „iki geresnių laikų“. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.
