Seime prasidės įstatymų priėmimo lenktynės: kokie klausimai pateko į 473 projektų sąrašą

Seimas jau rytoj, kovo 10 d., startuojant pavasario sesijai, pradės ir įstatymų projektų priėmimo maratoną, kurių preliminarioje darbų programoje įrašyta 473. Šį kartą opozicija teikia daugiau projektų nei Vyriausybė ir trys valdančiosios frakcijos.

Seimo posėdis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo posėdis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo posėdis<br>T.Bauro nuotr.
Seimo posėdis<br>T.Bauro nuotr.
Seimo posėdis.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo posėdis.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimo salės dezinfekcija.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo salės dezinfekcija.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Mar 9, 2021, 10:55 AM, atnaujinta Mar 9, 2021, 10:56 AM

Tokia tendencija nedžiugina Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo konservatoriaus Jurgio Razmos, nes jis yra tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų mažinti priimamų projektų skaičių, stabdyti lenktynes. „Lauksime brandos ir suvokimo, kad kartais mažiau yra geriau“, – Eltai sakė Seimo posėdžių darbotvarkių sudarymą kuruojantis J. Razma.

Iš Seimo pavasario sesijos darbų programoje įrašytų 473 teisės aktų (be lydimųjų), 167 projektus teikia valdantieji – Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė ir trys valdančiosios Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos. Dar daugiau – 194 projektus šioje sesijoje siūlo priimti opozicinės ir mažumos frakcijos.

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma pažymi, kad praėjusios Seimo kadencijos pirmojoje 2017 metų Seimo pavasario sesijoje, bendras teikiamų projektų skaičius buvo panašus 425, bet tuomet valdantieji teikė žymiai daugiau – 203 projektus negu opozicija – 133.

J. Razmos teigimu, reikėtų siekti mažinti įstatymų projektų srautą, kuris vargina žmones. Jo nuomone, geriau yra sujungti smulkias iniciatyvas, rečiau taisyti įstatymus, bet priimti labiau konsoliduotus projektus.

„Palyginus Lietuvos parlamentinę statistiką su kitų, senesnės demokratijos šalių parlamentine statistika, kristų į akis tai, kad pas mus yra nenormaliai daug Seimo narių, frakcijų teikiamų projektų lyginant su Vyriausybės teikiamais projektais. Manyčiau, kad vis dėlto mes nepasiekiemė reikiamos brandos ir toliau, matyt, frakcijos mano, kad jos bus tuo reikšmingesnės kuo daugiau projektų įrašys į darbų programą. Džiaugiuosi, kad bent mūsų valdančiųjų frakcijų grupė pateikė pakankamai racionalų skaičių projektų“, – sako Seimo TS-LKD frakcijai atstovaujantis Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas J. Razma.

Jo nuomone, reikėtų stabdyti tas lenktynes teikiant ir priiminėjant įstatymus, nors susidaro įspūdis, kad opozicinės frakcijos kol kas nelabai pasiryžusios tame talkinti.

„Pavyzdžiui, opozicinė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo žymiai daugiau projektų (84) lyginant su tuo, ką siūlė prieš ketverius metus – 25. „Valstiečių“, socialdemokratų, Mišrios Seimo narių grupės iniciatyvų skaičius yra žymiai išaugęs“, – sako politikas.

Už Seimo darbotvarkių formavimą atsakingas Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma sako nenorįs kaip nors įtikinėti opozicinių frakcijų siūlyti mažiau projektų, nes jos savarankiškai sprendžia tuos dalykus, ir jų siūlymai buvo demokratiškai įrašyti į darbų programą. Tačiau politikos senbuvis norėtų daugiau kokybės, o ne kiekybės.

J. Razmos nuomone, svarbu, kad Seimas dirbtų draugiškai ir solidariai, nes to laukia žmonės.

„Visi suprantame, kad laikas yra ypatingas, žmonės yra labai išvarginti pandeminių apribojimų, bendravimo suvaržymo, ne viename sektoriuje dirbančių žmonių pajamos yra sumažėjusios. Todėl, manau, svarbu, kad pats Seimas dirbtų draugiškai, solidariai, kad kuo mažiau žmonės čia matytų kažkokių pykčių, kovų, kad iš čia eitų gera nuotaika, palaikymas, sutelkimas visuomenės atlaikyti dar tuos kelis mėnesius, kai, tikėkimės, įvykusi masinė vakcinacija pakeis situaciją ir mes galėsime jau laisviau viską daryti“, – sako J. Razma.

Valdantieji žada būti dėmesingi opozicijai

J. Razma sako, kad valdantieji žada įdėmiai vertinti opozicijos iniciatyvas.

„Yra mūsų nuoširdus nusiteikimas būtų dėmesingiems opozicijai. Jokiu būdu nesilaikysime tų tradicijų, kurios buvo praėjusią kadenciją, kai buvo įsivaizduojama, kad pritarus kokiai nors gerai opozicijos iniciatyvai, ji gaus politinių balų iš rinkėjų, todėl reikia gesinti tas opozicijos iniciatyvas, kad jos net nebūtų pateiktos. Esame sutarę koalicijoje, kad tikrai tokios laikysenos atsisakysime. Jeigu opozicija kažką prasmingai siūlo, nelaukdami įrašysime į darbotvarkę, nebijosime ir pritarti“, – Eltai sakė J.Razma.

Pasak jo, tą bus galima pamatyti ir pačiame pirmajame Seimo sesijos posėdyje, kai bene pirmą kartą teikiant sesijos darbų programą pasisakys ne tik Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas, kas būdavo įprasta, bet bus sudaryta galimybė kiekvienos frakcijos atstovui pristatyti savo siūlymus.

Pasak J. Razmos, pirmos dienos sesijos posėdyje opozicija galės pasiūlyti bent po vieną projektą, ir tai bus nauja mūsų parlamentarizmo tradicija.

„Tikiuosi, kad ta dvasia ir tęsime tą darbą, nes tikrai nesinorėtų, kad iš Seimo erdvės sklistų supriešinimas, dirginimas, kai žmonės ir taip yra stipriai išvargę“, – sakė J. Razma.

Seimas spręs dėl nelietuviškų pavardžių rašymo, tautinių mažumų ir alkoholio draudimų atšaukimo

J. Razma sako puikiai suprantąs, kad kai kurie įstatymų projektai tikrai kels tam tikras įtampas ir priešpriešas, bet jis žada, kad jie bus svarstomi neskubant, atsižvelgiant ir į oponentų pasiūlymus, todėl neturėtų kilti kažkokių didelių mūšių ir pasipriešinimo.

Politikas tikisi, kad pavyks Seimui apsispręsti dėl mažo narkotikų kiekio dekriminalizavimo, kad už tai būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

Jis tikisi, kad pajudės asmens vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektai, nes praėjusią kadenciją du tam skirti projektai buvo nugulę Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Buvę valdantieji kaip stručiai sukišo galvą į smėlį ir tų klausimų nesprendė. Kokia bus Seimo valia, aš nesiimu spręsti. Valdančioji koalicija yra linkusi leisti pagrindiniame dokumentų puslapyje įrašyti x, w ir q raides. Beje, lenkų tautybės žmonių pilno pavardžių atvaizdavimo šitas įstatymas nespręs. Projektas daugiau skirtas tiems žmonėms, kurie sukuria šeimas su nelietuviais“,– sakė J. Razma.

Jo duomenimis, Vyriausybė ketina pateikti darbo grupės parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą.

„Čia mes irgi neišvengsime tam tikrų diskusijų, pavyzdžiui, dėl to, kiek procentų savivaldybėje turi sudaryti tautinės bendrijos, kad gyventojas galėtų gauti informaciją ir aptarnavimą lenkų ar rusų kalba. Klausimas, ar nesusiaurinsime valstybinės kalbos erdvės? Laukia nelengva diskusija, bet tikiuosi, kad mes ramiai ieškosime sprendimo“, – sakė politikas.

J. Razmos teigimu, valdantieji ketina panaikinti kai kuriuos labai nelogiškus suvaržymus alkoholio kontrolės srityje. Eltai jis sakė, kad planuojama koreguoti prekybos alkoholiu sekmadieniais laiką, atšaukti draudimą leisti įsigyti alkoholio tik nuo 20 metų, numatant tokią galimybę nuo pilnametystės, taip pat šiek tiek koreguoti alkoholio reklamos draudimą.

„Nebus siūlomi kažkokie radikalūs liberalizavimai, kad laisvai ir neribotai naktimis prekiauti alkoholiu. Tiesiog kai kuriuos dalykus bus bandoma įdėti į sveiko proto rėmus“,– sakė jis.

Nors pavasario sesijoje planuojama pateikti partnerystę reglamentuojantį įstatymą, J. Razma mano, kad nebūtinai pavasario sesijoje jis turėtų būti priimtas, tuo labiau kad yra ir alternatyvus siūlymas dėl bendro gyvenimo įteisinimo.

Seimas pavasario sesijoje neplanuoja ratifikuoti Stambulo konvencijos, todėl J. Razma tikisi, kad viešoje erdvėje keliamos aistros turėtų nuslūgti.

Jo teigimu, Vyriausybė ketina teikti įstatymo pataisas dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios leis jau esamo įstatymo pagrindu dar geriau ginti moterų teises, apsaugoti jas nuo smurto ir tam nebūtina konvencija.

Jo nuomone, ko gero, reikšmingiausias sesijos klausimas bus šių metų šalies biudžeto įstatymo koregavimas, nes jame bus paskirstytos investicinio DNR plano ir europinių subsidijų lėšos mūsų ekonomikos atsigavimui ir modernizavimui.

J. Razma pažymi, kad Seimas ketina koreguoti praėjusio Seimo įteisintą pigiausio vaisto skyrimo tvarką. Jo žiniomis, Sveikatos reikalų komitetas yra parengęs Farmacijos įstatymo pataisas, kurios leistų žmonėms rinktis vaistą pagal gydytojų rekomendaciją, kad žmonės nebūtų „prievartaujami“ su pigiausiu vaistu.

Seimas spręs dėl Seimo kanclerio, KT teisėjo, Lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo

Pavasario sesijos metu Seimas spręs ir dėl kai kurių personalijų paskyrimo. Pasak J. Razmos, viename iš pirmųjų posėdžių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina pateikti Lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūrą.

Seimo pirmininkė yra žadėjusi per kovo mėnesį pateikti kandidatą užimti laisvą Seimo kanclerio vietą. Seimas spręs ir dėl Vytauto Mizaro kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo pareigas, skirs LRT komisijos naujus narius.

J. Razma nemano, kad turėtų susvyruoti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus kėdė, nors skelbiama, kad yra surinkta jo atsistatydinimo reikalaujančių piliečių parašų, bet pateiktas dar didesnis sąrašas žmonių, siekiančių priešingo sprendimo.

„Teoriškai yra dvi galimybės inicijuoti komiteto pirmininko atleidimą: arba pačiame komitete gali būti pasiūlytas balsavimas ar Seime atitinkamu nutarimu galima reikšti nepasitikėjimą. Mes negalime atsakyti, ar opozicijos atstovai populistiškai to bandys imtis, bet manau, kad nėra jokio pagrindo kelti nepasitikėjimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimo, nes jis dirba gana objektyviai ir konstruktyviai.

Kaip Seimo narys, jis galbūt rodo išskirtinį dėmesį savo bendruomenei, bet tai kiti dalykai, o kaip komiteto pirmininkas, manau, kad subalasuotai skiria dėmesį visiems žmogaus teisių aspektams. Kokių nors objektyvių pagrįstų priekaištų tikrai niekas negali jam pateikti. Jeigu ir bus iniciatyvų dėl jo atstatydimo, manau, kad jos bus atmestos.

Pavasario sesijai teikiamų teisės aktų projektų statistika

Valdantieji – (Vyriausybė ir trys frakcijos) siūlo 167 projektus, opozicinės ir mažumos frakcijos – 194. Mažiausiai – 6 projektus teikia Republikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė – 113.

Daugiausia – 84 projektus teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, Mišri Seimo narių grupė – 43, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – 36, Darbo partijos frakcija – 31, Laisvės frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija – po 22 projektus, TS-LKD frakcija – 10.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.