E. Dobrovolskos siūlymas įteisinti dvikalbystę keliuose regionuose sulaukė priešingos reakcijos net iš vietinių

Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis, o į savivaldybes gyventojai galėtų kreiptis ne tik lietuviškai, tokiai iniciatyvai paprieštaravo ne tik dalis koalicijos partnerių konservatorių, bet ir rusų daugumos miesto – Visagino, meras.

Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>lrytas.lt koliažas
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>lrytas.lt koliažas
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>V.Balkūno nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>V.Balkūno nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>D.Umbraso nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>D.Umbraso nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>V.Balkūno nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>V.Balkūno nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mostiškės (Vilniaus r.). Lenkiški gatvių pavadinimai.<br>M.Kulbio nuotr.
Mostiškės (Vilniaus r.). Lenkiški gatvių pavadinimai.<br>M.Kulbio nuotr.
E.Galaguz.<br>T.Bauro nuotr.
E.Galaguz.<br>T.Bauro nuotr.
Audronius Ažubalis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Audronius Ažubalis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Audronius Ažubalis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Audronius Ažubalis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Evelina Dobrovolska.<br>T.Bauro nuotr.
Evelina Dobrovolska.<br>T.Bauro nuotr.
Evelina Dobrovolska.<br>T.Bauro nuotr.
Evelina Dobrovolska.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Mar 15, 2021, 8:33 PM

„Žinių radijo“ laidoje teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, kad įstatymas kardinalių pokyčių neatneštų, tačiau yra reikalingas dėl teisinio reguliavimo.

Tuo metu konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad įstatymas – antikonstitucinis ir skaldantis, savo ruožtu Visagino meras Erlandas Galaguz patikino, kad miesto gyventojams tokių pataisų nereikia, o įstatymo priėmimas atneštų papildomų problemų.

Išspręstų „pilkosios zonos“ klausimus

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad Lietuva jau daug metų neturi Tautinių mažumų įstatymo – kyla teisiniai neaiškumai dėl apibrėžimų nebuvimo, o de facto egzistuojantys santykiai kelia įvairių problemų.

Anot jos, šiuo metu keliamas klausimas, kiek naujasis įstatymas atitinka valstybinės kalbos įstatymą, yra pagrįstas: „Svarbiausia suprasti, kad tautinių mažumų lingvistinės teisės ir tautinių mažumų teisės bendrai, kurias Lietuva prisiėmė ratifikuodama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, gali neprieštarauti mūsų kalbos įstatymui, ir toks reguliavimas, logiškas, sudedant saugiklius, tikrai yra įmanomas ir reikalingas Lietuvai“.

E.Dobrovolskos teigimu, naujasis įstatymas neatneša nieko kardinaliai naujo, tačiau šiuo metu daug santykių egzistuoja pilkoje zonoje, kurie priklauso nuo vietinės politinės valdžios malonės.

Pasak ministrės, daugiausia diskusijų keliantys klausimai jau daug kur egzistuoja. Pavyzdžiui, kai kuriuose rajonuose tautinės mažumos turi teisę kreiptis į vietinę valdžią gimtąja kalba – tai leidžia ir galiojantis Vyriausybės nutarimas, kuris numato, kad administracijos vadovas gali priimti tai numatančią tvarką.

Be to, ministrės teigimu, egzistuoja ir dvikalbės lentelės, tačiau nėra sureguliuota, kurie gatvių pavadinimai yra oficialūs, nėra sutarimo, kokie pavadinimai istoriškai egzistavo.

„Šis įstatymo projektas numato, kad tradicinių vietovardžių sąrašą sudaro Vyriausybės įgaliota institucija, kuri apimtų ir kalbininkus“, – aiškino ministrė.

Ministrės teigimu, kalbant apie tautinių mažumų švietimą, pagrindinis valstybės iššūkis yra užtikrinti, kad tautinių mažumų vaikai galėtų dvyliktoje klasėje laikyti valstybinį egzaminą vienodai išmokę lietuvių kalbą.

„Mes neturime diskutuoti, kaip įvesti skirtingus egzaminus, tikrai nuoširdžiai palaikau vienodą lietuvių kalbos egzaminą, esminis iššūkis – kaip užtikrinti, kad ta medžiaga pirmosiose klasėse būtų tinkama vaikui, turinčiam skirtingus pradmenis. Turėtume kalbėti, kaip užtikriname, kad valstybinė kalba būtų prieinama ir tautinėms mažumoms“, – pabrėžė ministrė.

Tuo pačiu E.Dobrovolska pažymėjo, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas nėra jos individuali iniciatyva, o pradėta rengti praėjusios Vyriausybės.

Anot jos, Teisingumo ministerija, suderinusi su kitomis ministerijomis, prieš teikdama įstatymo pataisas Vyriausybei organizuos viešąsias konsultacijas – jos galėtų vykti jau už mėnesio. Jei Vyriausybė pritars, pavasario sesijos pabaigoje projektas bus teikiamasSeimui.

Skaldantis valstybę įstatymas

Tuo metu Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis laidos metu teigė, kad siūlomas įstatymas – antikonstitucinis.

„Pirmiausia, jis yra antikonstitucinis, todėl, kad paneigia valstybinės kalbos statusą. Pasakysiu dar daugiau – tai yra priešinantis įstatymas, nekonsoliduojantis valstybės ir nepadedantis tautinėms bendrijoms integruotis į valstybės audinį“, – įvertino Seimo narys.

A.Ažubalis klausė, kokį tikslą pasiektų siūlymas gatvių pavadinimus rašyti dviem kalbomis: „Kad policija ar medikai painiotųsi pavadinimuose, važiuodami pas ligonį ar iššaukti tirti kokio nors įvykio?“.

Konservatoriaus teigimu, prieš porą metų pietryčių Lietuvoje atliktas vietinių gyventojų tyrimas parodė, kad šie klausimai gyventojams pagal svarbą buvo pabaigoje, esmė – socialinė ir ekonominė situacija.

Šioje, A.Ažubalio teigimu, „pavojingoje įstatymo parodijoje“ siūloma, kad specialiosios teisės būtų taikomos valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui – kad būtų tęsiamas palengvintas vertinimas tautinių bendrijų mokyklose. Be to, anot jo, numatoma, kad būtų kuriama švietimo taryba, su kuria turės tartis Lietuvos švietimo vadovai, vykdydami švietimo įstaigų reorganizaciją, optimizaciją.

„Tai tikrai yra gero Lietuvos valstybei nelinkintis įstatymas“, – įvertino A.Ažubalis. Seimo narys pritarė ir tiems, kurie įstatymo projekte įžvelgia autonomijos pavojų.

„Tai yra visiškas išėjimas iš valstybinės švietimo sistemos, išėjimas iš Lietuvos Konstitucijos, iš valstybinės kalbos statuso“, – kalbėjo konservatorius.

Anot jo, Lietuvių valstybinės kalbos įstatymu numatyta, kad jokioje Lietuvos viešojo gyvenimo srityje negali būti įteisinta dvikalbystė ar sudarytos sąlygos faktinei dvikalbystei, t.y. padėčiai, kai kuri nors kita kalba turi tiek pat arba net daugiau teisių nei Lietuvos valstybinė kalba.

Poreikio nemato

Tuo metu Visagino meras Erlandas Galaguz laidos metu teigė, kad poreikio tokioms Teisingumo ministerijos iniciatyvoms savivaldybėje nėra, priešingai – pritarus tokiam pasiūlymui, kiltų daugiau problemų.

„Šiandien Visagino savivaldybėje galime susikalbėti keliomis kalbomis, savivaldybėje gyvena virš 40 tautinių bendrijų. Turime užrašus valstybine kalba ir visuomenė jau su tuo susigyvenusi – mes tame problemos nematome.

Manau, tai būtų perteklinis klausimas. Atvirkščiai, matome mūsų visuomenės tendenciją, kada tėveliai stengiasi leisti vaikus į lopšelius-darželius lietuvių kalba, mokyklose matome lietuvių kalbos populiarėjimą“, – kalbėjo Visagino meras.

Anot jo, šiuo metu iš tiesų yra galimybė kreiptis savivaldybę gimtąja kalba.

„Nėra nė vieno žmogaus, kuris atėjęs į savivaldybę negalėtų gauti informacijos rusų kalba, lietuvių kalba. (...) Mūsų gyventojai taip pat stengiasi, nors kartais ir su akcentu, bet stengiasi lietuvių kalba pasakyti. Sakyčiau, tai daugiau tarpusavio pagarbos, kultūros klausimas“, – teigė E.Galaguz.

Mero teigimu, įstatymo priėmimas, kuris leistų užrašus kitomis kalbomis, atvertų Pandoros skrynią ir sukeltų kitų problemų.

„Manau, kad tuo viskas nesibaigtų – neužtektų tik užrašų pakeitimų, tuoj pat atsirastų kitos iniciatyvos“, – kalbėjo meras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada ir kaip baigsis VVT vairuotojų streikas?