V. Čmilytė-Nielsen pasisakė apie sveikam protui prieštaraujančius draudimus ir Seimo narių atostogas

Nors Seimo pavasario sesijos programoje įrašyti net 473 įstatymų svarstymai, Seimo pirmininkės teigimu, planai paprastai būna ambicingesni už realybę. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, artimiausiu metu planuojama peržiūrėti ne tik partnerystės, bet ir švietimo, asmenvardžių rašybos, viešųjų pirkimo ir alkoholio kontrolės klausimus.

Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 15, 2021, 1:33 PM, atnaujinta Mar 15, 2021, 1:34 PM

„Šioje sesijoje stengsimės maksimaliai atidžiai vertinti tuos projektus ir orientuotis į projektų kokybę, tikrai ne į kiekybę“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ji.

Kalbėdama apie nuotolinį parlamento darbą, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad sprendimai prieš kiekvieną darbo savaitę bus priimami atskirai, bet tikisi jau greitai grįžti į Seimo salę.

„Žinoma, artimiausiomis savaitėmis, matyt, orientuosimės į nuotolinį darbą, bet tikslas yra, kad balandžio mėnesį jau galėtume grįžti į gyvus posėdžius, tikėdamiesi, kad situacija šalyje pagerės tiek, kad vis daugiau darboviečių, švietimo įstaigų galės grįžti į įprastas vėžes“, – tikino ji.

Stambulo konvencijos ratifikavimo dar nesvarstys

Seimo pirmininkė patvirtino, kad į pavasario sesijos darbotvarkę yra įtrauktas partnerystės įstatymo svarstymas. Pasak jos, šis klausimas yra senas ir vis atidėliojamas.

„2021 metais galėtumėme jau kai kurias su žmogaus teisėmis susijusias problemas ir išspręsti“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Ji tarp būsimų darbų paminėjo ir Smurto artimoje aplinkoje įstatymo atnaujintą versiją, asmenvardžių rašybos ir kitus su žmogaus teisėmis susijusius klausimus.

„Manau, kad tikrai atėjo laikas suteikti galimybę žmonėms rašyti savo vardus ir pavardes taip, kaip juos pavadino jų tėvai“, – komentuodama asmenvardžių rašybos problemą svarstė Seimo pirmininkė.

Kalbėdama apie Stambulo konvenciją, V.Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad dabar daugiausia dėmesio bus skiriama atsakymams į visuomenei rūpimus klausimus, o apie ratifikavimą kalbėti dar anksti.

„Kalbant apie Stambulo konvenciją, ji nebuvo planuojama teikti ratifikavimui pavasario sesijoje. Planuojama, kad ji bus teikiama rudeniui. Akivaizdu, kad yra poreikis diskusijoms, poreikis išsiaiškinimui tų kelių sąvokų, dėl kurių vis dar kyla abejonių ir baimių, kurias aš asmeniškai laikau nepagrįstomis.

Tačiau akivaizdu, kad reikia diskutuoti ir išsiaiškinti, kas yra socialinis vaidmuo, socialinė lytis, ir ar tikrai yra pagrindo bijoti konvencijos, kuri kalba apie kovą su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – teigė ji.

Paklausta, kaip valdžia tuomet ketina komunikuoti, Seimo pirmininkė išskyrė švietimą.

„Čia yra švietimo ir diskutavimo klausimas, pasitelkiant ir priešingas stovyklas. Žmonės, kurie yra žinomi, matomi, tai gali būti ir vadinamieji influenceriai, ir dvasininkijos atstovai, kurie turi savo labai aiškų ir skeptišką požiūrį į Stambulo konvenciją.

Kalbant apie galimą neigiamą poveikį švietimo sistemai ar kitoms svarbioms sritims, verta priminti, kad esame viena iš vos kelių šalių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos. Jei apsižvalgysime aplink į mūsų kaimynus, kurie yra ratifikavę, matyt įsitikinsime, kad neįvyko jokių nepageidautinų dalykų, dėl kurių neretai pasigirsta baimių“, – aiškino V.Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, iki rudens tikimasi įtikinti ir tuos koalicijos partnerius, kurie konvenciją vertina skeptiškai.

Švietimą mato kaip prioritetą

Komentuodama Nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir kylančius partijų nesutarimus, Seimo pirmininkė teigė, jog susitarimas yra strateginis dokumentas, brėžiantis kryptį, bet nebūtinai nusako konkrečius taktinius žingsnius.

„Dabartinius vienos ar kitos opozicinės partijos pirmininkų pareiškimus, kad bus sudėtinga pasiekti susitarimą, aš vertinu kaip derybinę poziciją. <...> Puikiai žinau, kad praktiškai visos parlamentinės partijos savo rinkimų programose kėlė tikslą švietimo, kaip pagrindinio prioriteto, ir apie Nacionalinį susitarimą dėl švietimo kalbėjo kaip ypatingai svarbų tikslą.

Manau, kad būtent dabar ir yra laikas tuo užsiimti, neatidėliojant šito klausimo“, – sakė Seimo pirmininkė.

Dalis su alkoholiu susijusių įstatymų – imitacija

Seimo pirmininkė patikino, kad darbotvarkę balandžio mėnesį turėtų pasiekti ir su alkoholio kontrole susiję įstatymai, o šiuo metu jie kaip tik yra peržiūrinėjami. V.Čmilytės-Nielsen teigimu, kai kurie draudimai tiesiog imitavo problemų sprendimą.

„Alkoholizmas išlieka pakankamai rimta problema, tačiau ne taip reikia su juo kovoti, ne plėšant žurnalus, ne skambant pasaulyje kaip šalis, kuri visiškai neadekvačiomis priemonėmis imasi šios kovos ir akivaizdu, kad reklamos draudimas, kurį lengvai galima apeiti visą miestą apklijavus nealkoholinių gėrimų reklama, parašius tai mažomis raidėmis, tai tikra nėra veiksmingas ar logiškas būdas kovoti su šia rimta bėda“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Manau peržiūrėję tą draudimų paketą išskirsime tuos, kurie neveikia, kurie prieštarauja sveikam protui ir pakeisime juos“, – pridūrė ji.

V.Čmilytė-Nielsen užsiminė ir apie Viešųjų pirkimų įstatymą, pabrėždama, kad tai yra vienas iš svarbesnių Seimą netrukus pasieksiančių projektų.

„Bendras strateginis tikslas yra siekti, kad sistema būtų atviresnė, skaidresnė, profesionalesnė. Manau, kad diskutuosime tiek dėl sąvokų, tiek dėl paties mechanizmo, kaip tai pasiekti. Neabejotinai tai yra vienas iš labiausiai atsakingų sprendimų“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Komentuodama koalicijos partnerių ruošiamą įstatymą dėl Europos Vadovų Tarybos, Seimo pirmininkė teigė, kad liberalai kol kas to nesvarstė, tačiau dar kartą pabrėžė, kad dėl EVT turi kalbėtis tik prezidentas su premjere.

„Akivaizdu, kad dabar, kai su pandemija susiję klausimai yra svarstomi EVT, būtų logiška, jei Lietuvai atstovautų tas lyderis, kuris turi vykdomąją valdžią savo rankose. Mano asmeniniu vertinimu, tikrai geriausias ir išmintingiausias sprendimas, jei prezidentas su premjere galėtų susitarti dėl rotacijos nekeičiant įstatymo.

Jei toks pokalbis nepavyktų, tada ta iniciatyva persikels į Seimą ir koalicijos formate mes apsispręsime dėl palaikymo“, – sakė ji.

Svarstys ir Seimo narių atostogų klausimą

V.Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad pavasario sesijos darbotvarkėje vietos galėtų atsirasti ir Seimo narių atostogų svarstymui.

„Tai yra klausimas, kuris tęsiasi per daug kadencijų. Kadangi šioje kadencijoje mes imamės tiek Seimo viešbučio, tiek kitų įsisenėjusių klausimų, kurie buvo vis atidėliojami, tai natūralu, kad ir Seimo narių darbo salygų klausimas būtų vienas iš jų.

Kaip pavyks rasti susitarimą dėl tų apibrėžimų ir konkrečių terminų, yra kitas dalykas, bet manau, kad šio klausimo tikrai imsimės“, – patikino ji.

„Jau ėmėmės pirmųjų žingsnių, kad Seimo viešbutis būtų parduotas ir būtų kiti sprendimai dėl Seimo narių apgyvendimimo ir sąlygų sudarymo darbui parlamente“, – pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.