100 Vyriausybės dienų atskleidė silpnąsias puses: kaltųjų paieškos, nesuderinti pareiškimai ir nematomi ministrai

Ingridos Šimonytės Vyriausybei skaičiuojant pirmąsias 100 dienų, naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai jau pastebi nemažai klaidų. Nors Vyriausybė darbus perėmė pačiu sunkiausiu metu, pažymima, jog kai kurias problemas, tokias kaip chaotiška komunikacija, reikia spręsti nedelsiant.

Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė, Ministrų kabinėtas.<br>T.Bauro nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė, Ministrų kabinėtas.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Ieva Pakarklytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Ieva Pakarklytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>V.Skaraičio nuotr.
VDU profesorius Šarūnas Liekis, vertindamas Vyriausybės darbo pradžią, teigė pastebintis atsakomybės nusimetimo tendenciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
VDU profesorius Šarūnas Liekis, vertindamas Vyriausybės darbo pradžią, teigė pastebintis atsakomybės nusimetimo tendenciją.<br>M.Patašiaus nuotr.
Virgio Valentinavičiaus manymu, pandemijos valdymo prasme dabartinė Vyriausybė nuveikė daug, tačiau tuo pačiu išaugo ir visuomenės reikalavimai bei lūkesčiai.<br>T.Bauro nuotr.
Virgio Valentinavičiaus manymu, pandemijos valdymo prasme dabartinė Vyriausybė nuveikė daug, tačiau tuo pačiu išaugo ir visuomenės reikalavimai bei lūkesčiai.<br>T.Bauro nuotr.
VDU profesoriaus Lauro Bielinio manymu, Vyriausybės darbą bus galima įvertinti tik tada, kai baigsis pandemija.<br>V.Skaraičio nuotr.
VDU profesoriaus Lauro Bielinio manymu, Vyriausybės darbą bus galima įvertinti tik tada, kai baigsis pandemija.<br>V.Skaraičio nuotr.
MRU politologė R.Urbonaitė teigė, kad naujoji Vyriausybė darbus perėmė pačiu sunkiausiu metu, tad natūralu, kad iššūkių kilo daug.
MRU politologė R.Urbonaitė teigė, kad naujoji Vyriausybė darbus perėmė pačiu sunkiausiu metu, tad natūralu, kad iššūkių kilo daug.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Mar 16, 2021, 11:18 AM, atnaujinta Mar 16, 2021, 3:30 PM

Ekspertai įvardijo, ką naujajai Vyriausybei jau pavyko sėkmingai pasiekti, o kur dar reikėtų gerokai pasitempti.

Nevaldo krizės?

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis, vertindamas Vyriausybės darbo pradžią, teigė pastebintis atsakomybės nusimetimo tendenciją.

„Nesijaučia, kad jie valdo krizę – viskas vyksta biurokratinio patogumo principu: kaip organizuojamas vakcinavimo procesas arba kaip bandoma atsakomybę perkelti į žemiau esančias institucijas. Pavyzdžiui, iš Ekonomikos ministerijos, kada pradedama kalbėti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsakinga, kad verslas negauna kompensacijų“, – kalbėjo Š.Liekis.

Kitas atvejis, anot Š.Liekio, kada bandoma perkelti atsakomybę ant žemiau esančių institucijų pečių – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio atleidimo istorija.

„Nesijaučia, kad valdoma krizė – tokia yra pirma reakcija. Kitas dalykas – neturime informacijos apie tai, kokia yra šalies ūkio būklė, kurią pernai gaudavome reguliariai – dabar nieko nežinome“, – kalbėjo jis.

Politologas pažymėjo ir stringantį vakcinacijos procesą, komunikaciją apie skiepus: „Vakcinacija – lėta, blogai organizuota, tai matoma plika akimi“. Vertindamas atskirų ministrų darbus, Š.Liekis išskyrė problemą, kad dauguma ministrų, su pora išimčių, neturi reikiamos patirties.

Visgi, politologo teigimu, kai kurie, net ir kritikuojamų ministerijų, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos žingsniai yra verti reveranso.

„Kai kurie žingsniai, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Taivano, yra labai progresyvūs, vietoje ir laiku, rodantys aiškią poziciją“, – kalbėjo politologas.

Š.Liekis pastebėjo, kad paskutinės apklausos rodo, jog Vyriausybės populiarumas vis mažėja: „Klausimas, kas bus dėl to daroma“.

Komunikacijos bėdos

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo Virgio Valentinavičiaus manymu, pandemijos valdymo prasme dabartinė Vyriausybė nuveikė daug, tačiau tuo pačiu išaugo ir visuomenės reikalavimai bei lūkesčiai. Tuo metu Vyriausybės veiksmingumas pagal atskiras ministerijas, anot jo, nėra tolygus, o palyginti jų darbą – sunku.

„Kai kurių ministerijų iš viso nesimatė, pavyzdžiui – Kultūros ministerijos, kai kurios buvo matomos ribotais ir siaurais dalykais, kaip Susisiekimo ministerija. Kai kurios nusitaikiusios į ilgalaikius uždavinius, pavyzdžiui – Finansų ministerija“, – įvertino V.Valentinavičius.

Anot jo, Finansų ministerija nusitaikiusi pakeisti mokesčių sistemą, tačiau kol kas yra vertinimo fazėje, nėra žinoma, kokie pokyčiai planuojami. Tuo metu apie kitų ministerijų planus, anot politologo, galima pasakyti dar mažiau.

Vertindamas vis labiau visuomenėje kritikuojamą dabartinės Vyriausybės komunikaciją, V.Valentinavičius išskyrė tai, jog lyginama yra su buvusiu ministrų kabinetu, kada „A.Veryga buvo sukūręs madą, kad Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministras turi kalbėti nuo ryto iki vakaro“.

Politologo manymu, dabartinė Vyriausybė pasirinko kitokią filosofiją – kad svarbiau daryti, negu kalbėti, tačiau, anot jo, kyla klausimas, ar tikrai susitelkimas į darbus atleidžia nuo pareigos aiškinti ir kalbėti: „Matyt, šalia darbų reikėtų ir daugiau paaiškinimų“. Čia politologas įžvelgia ir didžiausią dabartinės Vyriausybės klaidą: vienas pagrindinių principų, kuris buvo pabrėžiamas Vyriausybės darbo pradžioje – jog bus tariamasi ir kalbama atvirai, šiuo metu Vyriausybei pakiša koją.

„Kai atvirai tariamasi, kai žiniasklaida praneša, jog vieni ekspertai turi vienokią nuomonę, kiti – kitokią, atsiranda lūkesčiai, ir galiausiai Vyriausybė priima sprendimą, kuris paprastai būna mažesnis negu lūkesčiai.

Dėl to sprendimo ieškojimo atvirumo atsitinka taip, kad lūkesčiai yra nesuvaldomi. Šia prasme, matyt, reikėtų žymiai aiškiau atskirti svarstymo procesą, kuris atviras, kada visi išsako savo nuomones, tačiau galiausiai sprendimus priima Vyriausybė, ir tie sprendimai turėtų palikti mažiau vietos nepagrįstiems lūkesčiams, nekurstyti jų“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Be to, kaip problemą politologas įvardija ir skirtingas nuomones koalicijos viduje: „Vyriausybė kalba ne vienu balsu, ir vėl kažkam gali atrodyti, kad Vyriausybė stokoja nuoseklumo“.

Komunikacijos spragas pastebėjo ir Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė. Pasak jos, Vyriausybė neretai tiesiog neapgalvoja, kokią žinutę nori ištransliuoti, o tai sukuria terpę plisti dezinformacijai.

„Kartais matome, kad elementariai po Vyriausybės posėdžio nesugebama apsitarti dėl bendros žinutės išsiuntimo. Tada atsistoja Aušrinė Armonaitė ir pasako visai ką kita, negu galvoja kita dalis Vyriausybės. Ji pasako savo asmeninę nuomonę, nes prieš tai niekas nesustygavo to, kas bus komunikuojama.

Kitas dalykas yra dėl vakcinavimo. Kurį laiką tos komunikacijos ne tai, kad nebuvo, bet ji buvo tiek epizodiška, kad laikyti jos komunikacijos kampanija turbūt negalima. Dėl paties vakcinavimo klausimų kyla vis daugiau, tai Vyriausybei reikėtų ne ignoruoti juos, o atsakinėti sistemiškai, nesiblaškyti.

Kai komunikacijos nėra iš Vyriausybės pusės, tą vakuumą labai greitai užpildo sąmokslo teorijos ir dezinformacija, o paskui Vyriausybė važiuoja paskui jau įsibėgėjusį traukinį ir bando jį pavyti, kai traukinio mašinistas turėtų būti būtent Vyriausybė“, – portalui lrytas.lt sakė R.Urbonaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad komunikacija iš esmės nėra tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet visos Vyriausybės problema. Pasak politologės, kitos ministerijos turi padėti SAM, nes Vyriausybė dirba bendrą darbą ir visos ministerijos turėtų prie to prisidėti.

Svarbiausią tikslą kol kas pasiekė

MRU politologė R.Urbonaitė teigė, kad naujoji Vyriausybė darbus perėmė pačiu sunkiausiu metu, tad natūralu, kad iššūkių kilo daug.

„Lūkesčiai naujoms Vyriausybėms visada yra didesni, nei jų galėjimas tuos lūkesčius pateisinti, tad šia prasme nieko naujo neturime. <...> Nors reikia pasakyti, kad šios Vyriausybės reitingai nebuvo sušokę į tokius padebesius, kaip netgi valstiečių arba Sauliaus Skvernelio reitingai.

Ši Vyriausybė iššūkių turi daugiau, negu bet kuri kita, ir tos sąlygos dirbti yra vienos blogesnių. Reformas sunku ne tik daryti, bet ir jas planuoti, nes pandemijos situacija labai koreguoja bet kokius planus ir sprendimus. Tai tas bendras kontekstas ir fonas yra gana sudėtingas, puikiai suprantame, nuo ko Vyriausybė pradėjo savo darbą – nuo griežto karantino įvedimo, nes startavo su 3-4 tūkstančiais užsikrėtimų per dieną.

Startui reikėjo radikalių ir tikrai ne visiems labai malonių sprendimų. Kuo tai skiriasi nuo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, jog pavasarį jie turėjo visišką visuomenės palaikymą, žmonės taip pat bijojo, drausmingai laikėsi karantino. Išplitus įvairioms sąmokslo teorijoms, matome kitą situaciją – Vyriausybei reikia įtikinėti visuomenę laikytis taisyklių, saugoti save ir kitus“, – komentavo R.Urbonaitė.

Pasak politologės, svarbiausią tikslą – suvaldyti spartų koronaviruso plitimą – šiai Vyriausybei pasiekti kol kas pavyko, tačiau dabar itin daug lems ir tolimesnis viruso valdymas.

„Dabar problema numeris vienas yra situaciją dėl kovido valdyti taip, kad neprasidėtų vėl gana stiprus augimas, o antras dalykas – bandyti padėti įvairiems sektoriams, kurie yra nukentėję nuo pandemijos ir karantino įvedimo“, – portalui lrytas.lt sakė R.Urbonaitė.

Kiti ministrai – nematomi

Pasak MRU politologės, pandemija išryškino ir dar vieną problemą – kai kurie ministrai tapo tiesiog nematomi, dėl to jų indėlį į valstybės valdymą vertinti dar sunku.

„Vertiname pagal kelis kriterijus – ar jie nepateko į žiniasklaidos radarą su ydingais sprendimais, ar neįsivėlė į skandalus, ir kaip atrodo viešojoje erdvėje. <...> Tikrai yra ministrų, kurie dabar yra visiškame šešėlyje ir kurių veiklą vertinti labai sunku“, – aiškino ji.

R.Urbonaitės teigimu, dar kurį laiką ir toliau po padidinamuoju stiklu bus Sveikatos apsaugos ministerija bei premjerė.

„Matome, kad ir premjerė yra tas asmuo, kuris tampa tuo pagrindiniu veikėju. Matome ir tai, kad premjerės reitingai krenta, nes žmonės visą savo negatyvą personifikuoja ir pirmiausia mato kaltą ne kažką kitą, o premjerę“, – aiškino politologė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio manymu, Vyriausybės darbą bus galima įvertinti tik tada, kai baigsis pandemija ir pradės veikti visos socialinės, politinės ir ekonominės institucijos.

„Akivaizdu, kad visuomenė vertina bet kokią veiklą, siedama ją su kažkokiais pasiekimais. Pandemija neleidžia teigti, kad mes iš jos išeiname, situacija dar pakankamai sudėtinga. Todėl, manyčiau, viešumoje Vyriausybės vertinimas nėra toks pozityvus, kokio norėtųsi“, – dėstė L.Bielinis.

Kalbėdamas apie Vyriausybės komunikaciją, profesorius taip pat svarstė, jog visų, šiuo metu esančių valdžios viršūnėse, komunikaciniai veiksmai nėra suderinti.

„Labai dažnai nesuderintas kalbėjimas iššaukia dar didesnes abejones, todėl, manyčiau, kad Vyriausybei reikėtų labai stipriai padirbėti ties vieningu kalbėjimu“, – pastebėjo L.Bielinis.

L.Bielinio manymu, šiuo metu dominuoja Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys ir premjerė. Kitiems ministrams, pasak jo, įsiterpti kol kas neverta, nes jie dėl karantino ne iki galo yra pajėgūs realizuoti savo funkcijas.

„Čia yra ir ekonominiai klausimai, ir socialinės problemos. Kita vertus, kritikuoti Sveikatos apsaugos ministeriją labai lengva, nes visi dabar vienaip ar kitaip susieti su jos sprendimais, bet turime pastebėti, kad, tiek ministras, tiek visa sveikatos sistema yra labai įsitempę, jie veikia maksimaliai ir nukreipę visą savo energiją“, – kalbėjo profesorius L.Bielinis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.