Profesorius išskiria ne tik augantį koronaviruso užsikrėtimų skaičių, bet ir išaugusį viruso reprodukcijos dydį, teigiamų testų dalį bei pacientų srautą ligoninėse.
Savo ruožtu Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, jog atlaisvinus karantino ribojimus, dėl britiškosios koronaviruso atmainos paplitimo vos per kelias savaites galėtume grįžti prie koronaviruso atvejų piko.
Kelių savaičių skirtumas
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog vienareikšmiškai pasakyti, per kiek laiko, visiškai atlaisvinus karantino ribojimus, šalyje vėl pasiektume užsikrėtimų piką – sudėtinga, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad dėl britiškos mutacijos išplitimo sergamumo rodikliai pašokti gali vos per kelias savaites.
„Didžiausią nerimą šiuo metu kelia būtent britiškoji mutacija – sergamumo rodiklių netolygumas tarp savivaldybių gali būti nulemtas būtent britiškosios mutacijos plitimo.
Pagal kitų šalių patirtį matome, jog plitime nustačius britiškosios mutacijos dominavimą, sergamumo pakilimas gali įvykti labai greitai – tiesiog per keletą savaičių. To labiausiai ir baiminamasi, todėl situacija yra taip atidžiai sekama ir stebima, o bet kurios atlaisvinimo priemonės riziką tik padidina“, – kalbėjo L.Ašoklienė.
„Žinoma, suprantamas ir gyventojų nepasitenkinimas bei nuovargis, todėl atlaisvinant veiklas ypač didelis dėmesys skiriamas tam, kad būtų užtikrinamas tose veiklose dirbančiųjų ar jomis besinaudojančiųjų žmonių saugumas“, – pabrėžė Lietuvos vyriausioji epidemiologė.
Vakcinos įtaka
Tuo metu vien paskiepiję vyriausiuosius šalies gyventojus visiško atlaisvinimo tikėtis neturėtume – nors mirčių nuo koronaviruso gerokai sumažėjo, hospitalizacijos atvejų daugėja.
Pasak L.Ašoklienės, šiuo metu jau matoma akivaizdi vakcinacijos įtaka – paskiepijus vyriausius šalies gyventojus, slaugos, globos įstaigų darbuotojus, matome žymiai sumažėjusius mirtingumo rodiklius.
„Jei anksčiau būdavo registruojama 50-60 mirties atvejų per dieną, tai dabar turime iki 10, ir tai tikrai yra nedideli skaičiai, nebėra mirtingumo rodiklių perviršio. Tai – didžiulis pasiekimas, pasiektas būtent dėl vakcinacijos“, – pabrėžė ji.
Vis tik, L.Ašoklienės teigimu, net ir paskiepijus vyriausiuosius, besikreipiančių į ligonines kol kas nemažėja.
„Iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų girdime ir pagal skaičius matome, kad hospitalizacijų apimtys nebemažėja – jos laikosi tame pačiame lygyje. O asmenų, besikreipiančių į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, bent jau kol kas, daugėja.
Ir tai tikrai nėra tie žmonės, kurie šiuo metu yra paskiepyti. O paskiepytų žmonių apimtys šiuo metu yra per mažos, kad jos galėtų turėti didelę įtaką epidemiologinei situacijai“, – situaciją apibendrino L.Ašoklienė.
Tendencijos pasikeitimas
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas lrytas.lt teigė, jog šiuo metu Lietuvoje iš tiesų stebimas tendencijos pasikeitimas.
„Matome ir atvejų augimą, viruso reprodukcijos dydis perkopė vienetą, teigiamų testų dalis, taip pat vis pasiekia žinutės, kad ligoninėse jaučiasi didesnis pacientų srautas.
Šie dalykai tikrai neramina, manau, kad galime matyti tokias tendencijas šiek tiek į neigiamą pusę kažkurį laiką, o ar jos taps trečia banga, ar grįš į pozityvią kryptį, dar kol kas sunku pasakyti. Dabartinė situacija nėra tokia džiuginanti, kokia ji buvo prieš porą savaičių“, – įvertino M.Stankūnas.
Kalbėdamas apie būsimus karantino atlaisvinimus profesorius teigė, kad Vyriausybės ekspertų taryboje yra daug pasvarstymų dėl įvairių sektorių atlaisvinimo, tačiau prioritetas buvo mokyklų atvėrimas – jis dabar po truputį ir vyks, bus atidžiai stebima situacija.
„Vienas iš didžiausių, labiausiai matomų atlaisvinimų – mokinukai grįžta į mokyklas. Manau, kad tai tikrai didelis, svarbus ir aktualus žingsnis. Reikės stebėti situaciją, o tada bus žiūrima toliau“, – kalbėjo M.Stankūnas.
Plečiamas testavimas
Valstietis Saulius Skvernelis lrytas.lt laidoje „Nauja diena“ anksčiau teigė, jog dėl sumažėjusių testavimo apimčių nėra visiškai aišku, koks tikrasis užsikrėtimų skaičius šalyje.
L.Ašoklienės teigimu, Lietuvai pasiekus sergamumo koronavirusu piką, kada buvo fiksuojami dideli užsikrėtimo atvejų skaičiai, ir testavimo apimtys buvo didžiulės.
Anot jos, šiuo metu testavimo apimtys yra šiek tiek mažesnės – nors testavimo skirtumas tarp simptomus jaučiančių asmenų tada ir dabar yra nedidelis, šiuo metu sumažėjusios profilaktinio testavimo apimtys.
„Šiuo metu (testavimo apimtys – aut.past.) yra šiek tiek mažesnės – labai didelio pokyčio tarp simptominių asmenų, kurie kreipiasi dėl testo atlikimo, nematytume, bet profilaktinis testavimas yra šiek tiek mažesnis, lyginant su buvusiu prieš pusmetį.
Šiuo metu plėtojamos būtent profilaktinio testavimo apimtys, sudarant daugiau galimybių savivaldybėms pačioms priimti sprendimus, kuriuos asmenis ar asmenų grupes testuoti. Taip pat – asmenims, kurie prieš atnaujinant veiklą galėtų testuotis ir pasitikrinti savo sveikatos būklę“, – paaiškino L.Ašoklienė.
Galimi lokalūs uždarymai
Pats Sveikatos apsaugos ministras (SAM) Arūnas Dulkys penktadienį interviu naujienų agentūrai BNS teigė, kad artimiausios dvi ar trys savaitės – indikacinės, parodysiančios, kur link judame. Vis dėlto, ministras apie karantino švelninimą kalba atsargiai.
„Su nerimu žiūrime į tokių mūsų regionų kaip Marijampolė, Vilnius situaciją, nes čia matome britiškos koronaviruso atmainos plitimą.
Pradėjome sekoskaitą daryti ir ji vis daugiau mums duoda rezultatų ir tie rezultatai, deja, rodo, kad paplitimas gan didelis ir dabar yra vienas klausimas – kaip suveiks ši atmaina.
Jeigu ji veiks taip, kaip suveikė Danijoje, panašu, kad taip suveikė Estijoje, reiškia artimiausių dviejų trijų savaičių bėgyje pas mus turėtų pradėti didėti sergamumas. Nes tos atmainos sklinda pusantro karto greičiau ir jų mirtingumas pusantro–du kartus didesnis“, – teigė A.Dulkys.
Savo ruožtu premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, jog plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia.
Iki šiol Lietuvoje nustatyti 188 britiškosios COVID-19 atmainos atvejai. Ekspertai sako, kad ši atmaina greičiau plinta ir lemia didesnį mirtingumą.
