Realios laisvės atėmimo bausmės vyras, galima sakyti, prisiprašė pats, nes nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų – neįsidarbino, neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje bei kategoriškai atsisakė atidirbti 40 valandų visuomenei naudingo darbo, kaip buvo nurodyta teismo sprendime.
„Tikėjimas man neleidžia dirbti priverstinio darbo“, – savo skunduose aiškino G.Šarkanas, tačiau, toks keistas pasiaiškinimas teismų neįtikino – visi vyro skundai buvo atmesti, o iš teismo nuosprendžio bandęs tyčiotis vilnietis pasiųstas apmąstyti savo elgesio į Pravieniškių pataisos namus.
G.Šarkanas buvo nuteistas už straipsnius jo asmeniniame portale „lietuviais.lt“.
Savo straipsniuose jis teigė, Lietuvos Respublika esą buvo „įsteigta“ begėdiško melo ir apgaulės būdu, o tai, kad sausio 13-ąją SSRS pajėgos susidorojo su televizijos bokštą gynusiais beginkliais žmonėmis, tėra mitas.
„Lietuvos Respublika“ G.Šarkanas rašė kabutėse ir teigė, kad tai yra ne valstybė, o „mėšlo kupeta“.
Kliuvo juose ir partizanams, ir net Vytautui Didžiajam. Pokario partizanų judėjimą G.Šarkanas vadino teroristiniu, o Vytautą Didijį – išgama.
Pažerta ir daugiau „perlų“ – norvegų ir švedų vyrai – iškrypėliai; skandinavai seniai moka už savo išsigimimą; iškrypusios ir Lietuvos teisėjos feministės; tėvai verčiami leisti į mokyklą vaikus, kur juos auklės visiškais išgamomis ir iškrypėliais.
Po tokių straipsnių, G.Šarkano atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jį baigus vilniečiui buvo pareikšti kaltinimai dėl dėl šiurkštaus SSRS nusikaltimų neigimo ir menkinimo bei neapykantos skatinimo prieš tam tam tikras žmonių grupes.
Teisme G.Šarkanas savo kaltės nepripažino ir jame elgėsi itin įžūliai – neatsakinėjo į proceso dalyvių klausimus, tačiau puolė prokurorą ir ekspertus, aiškino, kad šie jį persekioja, todėl juos, o ne į reikia sodinti į teisiamųjų suolą.
Bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme G.Šarkanas šventė pergalę.
Nors byloje buvo ekspertų išvados, kad straipsnius į tinklapį įkėlė ir interneto puslapį valdė pats G.Šarkanas, teisėjas Ovidijus Ramanauskas nusprendė, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog tai darė jis ir vyrą išteisino.
Prokuratūra nusileisti neketino. Valstybinis kaltintojas įteikė skundą Vilniaus apygardos teismui, tačiau G.Šarkanas užprotestavo, jog šis teismas nagrinėtų jo bylą.
Prokuratūros skundas buvo persiųstas į Kauno apygardos teismą, kuris pernai balandį panaikino išteisinamąjį nuosprendį G.Šarkanui, skyrė jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojo pradėti dirbti ar registruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms.
Jam nepalankų nuosprendį G.Šarkanas skundė Lietuvos aukščiausiajam teismui, tačiau šis jo skundo nepriėmė.
Kadangi G.Šarkanas nevykdė teismo nurodymų, pernai rugsėjo mėnesį nuosprendis vyrui buvo pakeistas į realią laisvės atėmimo bausmę. Šį sprendimą priėmė tas pats G.Šarkaną kartą išteisinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O.Ramanauskas.
G.Šarkanas yra baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ir jame įgijęs magistro laipsnį.
Jis yra buvęs Socialdemokratų partijos nariu, vėliau prisijungė prie „Jaunosios Lietuvos“ partijos. 2008 metais, kaip šios partijos kandidatas, G.Šarkanas bandė patekti į Seimą vienmandatėje Senamiesčio apygardoje, tačiau už jį balsavo tik 220 rinkėjų.
