Trispalvės idėjos autoriai nenuleido rankų ir šeštadienį čiupę dažus bei teptukus vėl uždažė užrašus. Regis, susirėmimas dėl piešinio ant sienos virto rimtesniu konfliktu nei tikėtasi. Sekmadienį vaizdas požeminėje perėjo buvo dar blogesnis: siena buvo išmarginta dideliais užrašais.
Vaivorykštės spalvų vėliavą uždažę vyrai naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad neva nėra nusistatę prieš LGBT bendruomenę, tačiau mano, kad šiai visuomenės grupei rodoma per daug dėmesio.
Tuo metu ekspertai pastebi įprastą dešinės radikalų veikimo būdą, kada mažumų simboliai supriešinami su valstybės simboliais, taip siekiant dalį visuomenės išstumti iš valstybės lauko.
Neigė neapykantą
Šeštadienio vakarą portalas lrytas.lt kalbėjosi su dviem Lietuvos trispalvės nupiešimo ant LGBT vėliavos požeminėje perėjoje iniciatoriais – Kęstučiu ir Dimitrijumi.
Vyrai savo poelgį teisino pilietiškumu ir meile tėvynei, pasakojo dalyvaujantys Lietuvos nacionalinių švenčių minėjimuose, vienas paskutinių tokių renginių, kuriame dalyvavo – Kovo 11-ąją vykusios važiuotynės.
Vilnietis Kęstutis aiškino, kad nėra nusiteikęs prieš LGBT bendruomenę, tačiau jam pasirodė, kad per daug dėmesio trokštama piešiant vaivorykštės spalvos vėliavas.
„Žinot, viskas turi būti su saiku. Pavyzdžiui, gali labai mėgti obuolius, bet, kai tau juos kiša kasdien ir per prievartą – greitai net skaniausio obuolių pyrago į burną nenorėsi paimti. Turėjome juk ir politikų, prisipažinusių apie orientaciją, bet net jie taip įkyriai nereikalavo dėmesio <..>“, – dėstė vilnietis.
Labiau nei ant sienos nupiešta LGBT vėliavą vyrą suerzino užrašais trispalvę išterlioję jaunuoliai. „Kur tai matyta, niekas juk tos vaivorykštinės vėliavos vos per valandą neterliojo, savaitę buvo, o čia jau po valandų kelių gavome pranešimus iš žmonių, kad rašinėja neaiškūs jaunuoliai. Dergt vėliavą, kokia nepagarba“, – piktinosi vyras.
Jam antrino ir bendramintis Dimitrijus, pasakojęs, kad nupiešti Lietuvos trispalvę užtruko apie tris valandas, nors dirbo net tryse. „Aišku, dar fotografavomės, filmavome, tai ilgiau viskas <..> Labiausiai pyktis ėmė, kad kitataučiai tie jaunuoliai buvo, kur aprašinėjo vėliavą, čia gal politinę provokaciją bandė padaryt“, – svarstė vyras.
Jie tikino patys sugavę rašinėtojus ir iškviestiems policijos pareigūnams juos perdavė su viltimi, kad daugiau tai nepasikartos.
Paklausti, kodėl nesirinko kitos miesto sienos, kurią galėtų papuošti šalies vėliava, abu antrino, kad apie tai negalvojo, nes neplanavo ir LGBT vėliavos uždažyti, tik įgyvendino spontaniškai kilusią idėją. Tikindami, kad neva nėra nusistatę prieš LGBT bendruomenę ir nepersekioja specialiai jų bendruomenės simbolikos, neslėpė, kad perėjoje esančią trispalvę ir toliau pieš, jeigu tik pamatys ten vaivorykštės spalvų vėliavą.
Į klausimą, ar nemano, kad taip riboja LGBT bendruomenės narių erdvę, demonstruoja neapykantą jiems, abu ataskė kategoriškai neigdami. Nesuprato ar nenorėjo suprasti?
Skirti vienijimui
Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) atstovė Jūratė Juškaitė portalui lrytas.lt sakė, jog valstybės simboliai visų pirma turėtų vienyti ir telkti, o ne būti naudojami tam tikrų visuomenės narių slėpimui, „uždažymui“.
„Tenka apgailestauti, kad vienos grupės saviraiškos laisvė, kuri nepažeidžia šalyje galiojančių teisės aktų, kalba apie visuomenės įvairovę ir LGBT bendruomenės palaikymą, kitos visuomenės dalies priimama ir suprantama kaip uždažytinas, slėptinas objektas.
Uždažymui pasirinktos Lietuvos vėliavos spalvos byloja apie šių asmenų bandymą LGBT asmenis išstumti iš heteronormatyvios tautinės vaizduotės: nacionalistinėse ideologijose tautai gali priklausyti tik heteroseksualūs, dominuojančios etninės kilmės ir odos spalvos žmonės“, – teigė J.Juškaitė.
Todėl vaivorykštės nupiešimas viešoje vietoje, pasak J.Juškaitės, priimamas kaip iššūkis šiam realybės neatitinkančiam vaizdiniui bei laikomas gyvybiniu pasipriešinimu, siekiant išsaugoti įsivaizduojamos tautos grynumą.
„Nors realybėje dauguma mūsų suprantame, kad Lietuvoje gyvena įvairūs žmonės, o šalyje galiojanti Konstitucija ir valstybės simboliai skirti visiems vienyti ir telkti“, – pabrėžė ji.
Pavojinga taktikta
Komentuodamas vaivorykštės perdažymą Lietuvos vėliava komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus teigė, jog tai – agresyvios dešinės aktyvistų veikimo būdas, trolinimo taktika, kurią būtina atpažinti.
„Vienas jų veikimo būdų – bandyti išstumti įvairiausias mažumas (tautines, seksualines, turinčias kitokią nuomonę negu jie) siekiant uzurpuoti mūsų nacionalinius simbolius. <..>
Jei pradedi priešinti valstybės simbolius, kurie brangūs daugeliui žmonių, su kitais simboliais, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vėliava, gėjų vėliava, automatiškai sukuri konfliktą, kurio nėra ir būti negali“, – kalbėjo M.Katkus.
Komunikacijas ekspertas pabrėžia, jog dauguma užtikrina mažumos teises, savo ruožtu mažumos gerbia tą pačią valstybę.
„Tai nereiškia, kad bet kurių mažumų simbolika tampa svarbesnė negu mūsų nacionalinė simbolika. Tai tas pats, kas klausti, ką labiau myli – mamą ar sūnų. Tavo ištikimybė, pasišventimas tolerancijai toli gražu neprieštarauja tavo patriotizmui ir meilei valstybei.
O šiuo atveju bandoma padaryti taip, kad turėtum pasirinkti arba tą, arba kitą – (mažumų – aut. past.) simbolius bandoma prilyginti priešiškų valstybių simboliams“, – kalbėjo M.Katkus.
Pavojingiausia šiuo atveju, M.Katkaus teigimu, yra tai, jog bandoma parodyti, kad po Lietuvos vėliava netelpa šalies mažumos, dalis žmonių yra stumiami į tam tikrą izoliaciją.
Anot jo, tokie netolerancijos parodymai šalies gyventojus išstumia iš valstybės lauko, atstumia jaunesnius gyventojus, kurie dažniau susiduria su aktyvesniais radikalais, nuo valstybinių simbolių naudojimo.
„Bendruomenės turi teisę turėti savo simbolius, išlaikyti savo kalbą, jei tai yra tautinės bendrijos, savo papročius. Tai yra normalu – kiekvienos demokratinės valstybės uždavinys padėti mums visiems, kai tampame mažuma.
Mažuma galime būti dėl to, nes gyvename netradicinėje šeimoje arba bevaikėje šeimoje, arba dėl to, kad turime tam tikrą ligą, arba esame LGBT nariai, arba mūsų pavardė yra kitokia. Tai yra ir esmė, kad demokratinėje valstybėje visi kartu turime sutarti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu nacistinės, diktatūrinės valstybės paprastai pasižymi tuo, kad mėgsta visus apvilkti viena uniforma.
„Manau, kad negalima leisti dešiniems radikalams naudotis valstybės simboliais savo siaurose kovose – tai visų pirma yra mūsų vėliavos negerbimas, ir to, kas po ja yra – mūsų Konstitucijos, mūsų istorijos ir laisvės“, – kalbėjo M.Katkus.
