Tokia proga atsirado LVŽS ir Darbo partijos (DP) frakcijoms pasirašius opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Pats S.Skvernelis teigė, kad opozicijos vienijimasis leis geriau atstovauti už ją balsavusiems rinkėjams. Opozicijoje esantys socialdemokratai kol kas prie šio susitarimo neprisidėjo ir teigė, kad dėl to spręs, kai bus išrinkta nauja partijos vadovybė.
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius teigė, kad tai, jog opozicijos lyderio posto pasiūlymas būtent S.Skverneliui jo visai nenustebino.
Sunkus sprendimas laukia socialdemokratų
„Nustebino tik tai, kad R. Karbauskis padarė tai, ką ir žadėjo, nes pastaruoju metu juo labai sunku tikėti. Viskas gana logiška, valstiečiai Seime konsoliduoja opoziciją ir stiprina savo pozicijas, kaip pagrindinė kairioji partija. Socialdemokratai lieka paraštėje ir jų laukia sunkus pasirinkimas“, – teigė jis.
Prisijungdami prie tokios susitarimo, pasak V. Valentinavičiaus, socialdemokratai prisidėtų ir prie valstiečių sustiprėjo, o jei nuspręs to nedaryti, tuomet šiai politinei jėgai teks ieškoti naujų galimybių, kad jie būtų girdimi nebūdami tokia vidine opozicijos dalimi: Ir vienas ir kitas žingsnis jiems yra pavojingas, nes valstiečiai yra pagrindiniai jų konkurentai kovoje dėl rinkėjų balsų. Per paskutinius rinkimus rinkėjų prasme valstiečiai smarkiai apvogė socialdemokratus, o dabartiniai veiksmai rodo, kad jie ir toliau užsitikrina tas pozicijas. Socialdemokratų laukia sunkus gyvenimas“.
Anksčiau LŽVS lyderis yra pabrėžęs, kad frakcijų susitarimas nereiškia partijų susitarimo ir kai kurie aspektai, susiję su Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskych elgesiu jam yra nepriimtini.
„Susitarimas turėtų būti ne partijų, o frakcijų. Tarp partijų šiuo metu sunkiai įsivaizduoju, nes iš tikrųjų Darbo partijos pirmininko kai kurie veiksmai šiuo metu sunkiai suprantami. Atitinkamai aš, kaip partijos pirmininkas, negalėčiau pasirašyti dokumento su Darbo partijos pirmininku, dėl kurio elgesio kyla labai daug abejonių“, – yra kalbėjęs valstiečių lyderis.
Tačiau politologas atkreipia dėmesį, kad savo nuomonę R. Karbauskis yra linkęs keisti besikeičiant aplinkybėms: „Jis gali pasakyti tai, ko tai dienai reikia ir įsipareigojimai tiesai iš jo pusės visada yra labai kuklūs. R. Karbauskiui vieną kitą kartą prasilenkti su tiesa yra įprasti dalykai. Tai, kas vyksta, yra pozicijų stiprinimas. Reikia nepamiršti, kad darbiečiais buvo rūpinasi iš anksto – dar tada, kai apeinant visus teismų sprendimus Darbo partija gavo valstybinių lėšų rinkimų kompanijos vykdymui. Tai valstiečiams apsimokėjo – jie į Seimą atvedė koalicijos partnerius“, – šių politinių jėgų draugystės istoriją priminė politologas ir pridūrė, kad dabar valstiečiai Seime turi ištikimus ir klusnius sąjungininkus.
Dviejų policininkų partija
Paklaustas, kaip reiktų vertinti opozicijos lyderio posto skyrimą būtent S.Skverneliui, politologas patikino, kad nereikėtų tikėti įsivaizdavimu, jog LŽVS yra dviejų lyderių partija.
„Nors ir anksčiau buvo bandoma pabrėžti, kad yra gerasis policininkas, atsiprašau už priminimą, S.Skvernelis ir blogasis policininkas R. Karbauskis. Visa tai akių dūmimas, tai vieno lyderio partija, kur viską sprendžia R.Karbauskis – įskaitant ir S.Skvernelio vietą“, – kalbėjo V. Valantinavičius ir patikslino, kad kai R.Karbauskis užsinorėjo vadovauti šešėlinei Vyriausybei – to ir ėmėsi, o S.Skvernelis turi tenkintis tuo, kas lieka.
Įdomu tai, kad, anot politologo, visą praėjusią Seimo kadenciją R.Karbauskis praleido Seime ir „iš Kultūros komiteto pirmininko posto vadovavo Vyriausybei ir S.Skveneliui“, tad jam labiau būtų pritikęs opozicijos lyderio parlamente vaidmuo, o S.Skverneliui, turinčiam polinkį į vykdomąją valdžią – šešėlinio premjero.
