Į laidą skambinusieji klausytojai negailėjo kritikos galiojantiems karantino ribojimams: itin daug aistrų kelia faktas, kad vykti į kitą savivaldybę su reikalais ar lankyti artimųjų negalima, tačiau norint išvykti į užsienį, tai galima padaryti be didesnių kliūčių.
Tikisi laimėti laiko
Kaimyninėje Lenkijoje susirgimų COVID-19 virusu skaičiai ir toliau auga, tad kyla klausimas, ar norint išvengti naujos sveikatos krizės Lietuvai pakaks tik gyventojų mobilumo ribojimų? Laidoje dalyvavusi premjerės patarėja sveikatos politikai Živilė Gudlevičienė teigė, kad yra optimistė ir tikėjosi, kad pavyks išvengti kaimyninių Lenkijos ir Estijos situacijų, bet padėtis, deja keičiasi.
„Šiandien jau matome spartesnį viruso plitimą. Tikslas – sumažinti judėjimą šiuo periodu, kai žmonės jau ruošiasi švęsti Velykas ir tikrai tai daryti gausesniuose sambūriuose nei visą laiką jų buvo prašoma. Prašėme būti atsakingiems, bet judėjimas didėja ir užsikrėtimų skaičius pradėjo augti greičiau. Matome, kad atvyksta didesni vakcinos kiekiai, tad per tą laiką norime kuo didesnį procentą vyresnio amžiaus gyventojų“, – apie Vyriausybės bandymus laimėti laiko kovoje su pandemija kalbėjo ji.
„Socialiniai burbulai“ niekur nedingo
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto suicidologinių tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis teigė, kad dalis lietuvių šią situaciją priima kaip neišvengiamybę.
„Gali Vyriausybės klausyti arba ne, bet reali galimybė užsikrėsti, net ir nesuprantant to, kad gali užkrėsti savo artimą, egzistuoja. Dar gruodžio mėnesį Vyriausybė priėmė svarbius ir reikalingus sprendimus ir žmonės į juos atsižvelgė, matydami, kad per parą fiksuojama iki keturių tūkstančių atvejų, kad ligoninės užpildytos... O kokia alternatyva? Yra žmonių dalis, kuri į viską žiūri su nepasitikėjimu“, – kalbėjo jis.
Susiję straipsniai
P.Skruibis priminė, kad galimybės kurti vadinamuosius „socialinius burbulus“ išliko ir įvedus griežtesnius judėjimo apribojimus. „Ši bendravimo taisyklė vieno namų ūkio (su vienišu žmogumi – aut. past.) niekur nedingo. Apie ją mažai kalbama, o juk lauke galima susitikti ir kelioms šeimoms išlaikant atstumus“, – sakė jis ir pridūrė, kad žmonės yra pavargę, prastėja jų psichologinė savijauta, tačiau, anot P.Skruibio, tai neturėtų tapti paskata esančius ribojimus traktuoti plačiau.
„Yra daug žmonių, kurie stipriai laikosi reikalavimų, bet yra ir nesilaikančių, nes netiki, yra pavardę to viso to. Kadangi tai trunka ilgą laiką, Vyriausybei labai svarbu pasirinkti tokius apribojimus, kurių įmanoma laikytis. Jei apribojimai labai griežti, tai savaitę gal ir gali, bet tai daryti kelis mėnesius... Kai žmogus pažeidžia vieną apribojimą, tai paskui ir kitus... Labai svarbu, kad apribojimai būtų tik būtiniausi, o ne „tik dėl visa ko“, – kalbėjo psichologas ir pridūrė, kad anksčiau ar vėliau bus prieita prie tokios situacijos, kai užsidarymas negalės būti tęsiamas.